Kalėdų eglutė

Gyva ar dirbtinė: kurią Kalėdų eglutę pasirinkti

(atnaujinta 12:54 2019.12.28)
Gyva eglė pripildys namus šviežių spyglių kvapu, tačiau vėliau teks iš visų plyšių traukti šias sausas adatas, ko galima išvengti, pasirinkus dirbtinę eglutę; kokie dar pagrindiniai natūralios ir dirbtinės eglutės pliusai ir minusai — skaitykite mūsų apžvalgoje

VILNIUS, gruodžio 27 — Sputnik. Svarbiausias Kalėdų ir Naujųjų metų aksesuaras, be abejo, yra eglutė. Aplinkosaugininkai vieningai tvirtina, kad šventinė eglė turi būti dirbtinė, o natūralumo mėgėjai tvirtina, kad Kalėdos ir Naujieji metai be gyvos eglės — ne šventė. Abiejų šventinio medžio variantų privalumai ir trūkumai — Sputnik apžvalgoje.

Dirbtinės eglės pliusai ir minusai

Dirbtinės eglės kiekvienais metais vis labiau išstumia savo "gyvąsias" koleges, ir taip yra dėl kelių priežasčių. Apsvarstykime visas dirbtinių eglių puses.

Dirbtinės eglės pranašumai:

  • Ilgaamžiškumas
  • Praktiškumas
  • Gamtos tausojimas

Pirma priežastis pirkti dirbtinę eglutę yra ilgaamžiškumas. Už tokį medį mokate kartą ir daugeliui metų. Be to, šis pasirinkimas yra labai praktiškas: užtenka tik išardyti eglę po švenčių ir atsargiai supakuoti, nepažeidžiant medžio dalių.

Dirbtinės eglės nedurs, jos stovės daug savaičių ir nenumes spyglių, kuriuos tikrąja to žodžio prasme reikėtų traukti iš visų plyšių, jei statote gyvą eglutę.

Pastaraisiais metais priežastis įsigyti būtent nenatūralią Kalėdų eglutę yra tausus požiūris į gamtą. Gyvų medžių kirtimas daro didelę žalą — pasodinti nauji augalai nespėja išaugti.

Tačiau ši eglė turi tam tikrų trūkumų.

Dirbtinės eglės trūkumai:

  • Ne visada pagaminta iš saugių medžiagų
  • Kaina
  • Nenatūralumas

Jei nuspręsite įsigyti dirbtinę eglę, atminkite, kad dažnai tokie šventiniai medžiai gaminami iš žemos kokybės plastiko, pagaminto iš naftos išteklių.

Be to, dirbtinė eglė neturi kvapo, todėl, žinoma, namuose nebus kalėdinio aromato.  

Dar vienas ne minusas, bet galbūt kliūtis yra kaina. Jei už gyvą eglę reikia mokėti kasmet ir nedaug, tai už dirbtinę eglę teks sumokėti vieną kartą, bet palyginti nemažą sumą.

Gyvos eglės privalumai ir trūkumai

Niekas taip nesukuria šventinės atmosferos kaip šviežių spyglių kvapas! Ir tai pagrindinis gyvos Kalėdų eglės pliusas. Apsvarstykime šį ir kitus pranašumus ir, žinoma, tokio pasirinkimo trūkumus.

Gyvos eglės pranašumai:

  • Kvapas
  • Naudingosios spyglių savybės

Kvapas, sklindantis nuo gyvos eglės — ne tik šventinė nuotaika. Eglė gamina daug fitancidų ir puikiai valo orą nuo kenksmingų bakterijų. Be to, gyva eglė yra geras energijos šaltinis, šalinantis negatyvumą, dirglumą ir nuovargį.

Spygliuose gausu mineralinių druskų, eterinių aliejų, vitamino C ir kitų naudingų komponentų. Yra daug veiksmingų receptų ne tik iš spyglių, bet ir iš pumpurų, sakų ir net žiedadulkių.

Taip pat gyva eglutė nebrangiai kainuoja, Naujųjų metų išvakarėse Vilniuje nedidelę eglutę galima įsigyti už 10 eurų.

Be akivaizdžių gyvos eglės pastatymo namuose pranašumų, yra ir trūkumų.

Gyvos eglės trūkumai:

  • Meta spyglius
  • Spygliai duria
  • Trumpaamžė

Gyva eglutė meta spyglius, todėl kuo ilgiau toks medis stovės, tuo daugiau sausų spyglių rasite visoje gyvenamojoje patalpoje.

Taip pat, žinoma, medžių kirtimas kenkia gamtai, tačiau nereikia pamiršti, kad parduodamos eglės auginamos specializuotuose medelynuose.

Kai kuriems žmonėms gyva eglutė gali sukelti alergiją. Tačiau ant dirbtinės eglutės, net supakuotos ir tvarkingai laikomos iki kitų metų Kalėdų, vis tiek gali kauptis dulkės, kurios taip pat gali sukelti alergiją.

Spręsdami, kokį — gyvą ar dirbtinį — šventinį medį pasirinkti, pasverkite visus pliusus ir minusus.

Tegai:
Naujieji metai, Kalėdų eglė, Kalėdos
Temos:
Linksmų Kalėdų! (177)
Varšuva, archyvinė nuotrauka

Kodėl Lenkijoje dabar viskas dar pigiau nei Lietuvoje? Aiškina ekonomistas

(atnaujinta 11:17 2020.07.03)
Kaip aiškina anko "Luminor" vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas, Lenkijos pigumą lemia itin konkurencinga vidaus rinka ir silpnas Lenkijos zloto kursas, kuris šios krizės metu susilpnėjo dar 5 proc.

VILNIUS, liepos 3 - Sputnik. Žemos prekių kainos Lenkijoje dar iki krizes viliojo Lietuvos gyventojus, kurie apsilankydavo kaimyninėje šalyje ir čia apsipirkdavo. Tačiau po koronaviruso Lenkijoje kainos tapo dar mažesnės, o tai lemia kelios priežastys.

Apie jas savo "Facebook" paskyroje pasakojo banko "Luminor" vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

"Lenkija yra tarsi Europos Kinija, į kurią ne tik Lietuvos, bet ir kitų aplinkinių šalių gyventojai plūste plūsta įsigyti pigesnių prekių ir paslaugų. Lenkijos pigumą lemia itin konkurencinga vidaus rinka ir (per) silpnas Lenkijos zloto kursas, kuris šios krizės metu susilpnėjo dar 5 proc. Atitinkamai, kainų lygio skirtumas tarp Lietuvos ir Lenkijos, skaičiuojant eurais, išaugo iki rekordinių 20 proc. T.y., Lenkijoje vartojimo prekės ir paslaugos vidutiniškai yra penktadaliu pigesnės nei Lietuvoje", – rašo ekonomistas.

Anot jo, net jei lietuviai nevažiuoja pirkti lenkiškų prekių, jos "atvažiuoja" pas lietuvius -  iš Lenkijos Lietuva importuoja kur kas daugiau prekių ir paslaugų, nei į ją eksportuoja savo produkcijos. 

"Lietuvos užsienio prekybos deficitas su Lenkija 2019 metais pasiekė rekordinius 1,7 mlrd. eurų ir buvo tris kartus didesnis nei su Kinija (570 mln. eurų). Mažesnis PVM tarifas maisto produktams Lietuvai čia nepadės, nes pvz. pasienio prekybos su Lenkija išlaidų struktūroje maisto maisto produktai sudaro vos apie ketvirtadalį visų išlaidų. Likusi suma yra išleidžiama ne maisto prekėms, kurioms yra taikomas standartinis PVM tarifas, kuris Lenkijoje yra net didesnis nei Lietuvoje: 23 proc. vs. 21 proc.", - rašo ekonomistas.

Pasak jo, vienintelė viltis Lietuvai ir kitoms Lenkijos kaimynėms, nes visos jos turi pasienio prekybos deficitą su Lenkija, yra stipresnis Lenkijos zloto kursas, kurį gali sustiprinti du veiksniai. 

"Pirma, pasaulio ekonomikos stabilizacija: Lenkijos zloto kursas silpsta ekonominių krizių metu (pvz. 2009 ar 2020 m.) ir stiprėja – ekonomikos pakilimo metu. Antra, Lenkijos politinės situacijos stabilizacija: Lenkijos zloto kursui pastaruoju ekonomikos pakilimo laikotarpiu neleido sustiprėti agresyvi ir atviros konfrontacijos su ES nevengianti valdančios PiS partijos politika, o tai didino geopolitinį neapibrėžtumą ir neigiamai veikė zloto kursą", – komentuoja ekonomistas. 

Mauricas teigia, kad belieka tikėtis, kad liepos 12 dieną vyksiantį Lenkijos Prezidento rinkimų antrąjį turą laimės daugiau stabilumo santykiuose su ES žadantis kandidatas, o pasaulio ekonominė situacija stabilizuosis. Esą kitu atveju šiais metais galime neišvengti dar vieno tarptautinės ir pasienio prekybos su Lenkija deficito rekordo.

Statistikos departamento duomenimis, per pirmus keturis šių metų mėnesius iš Lenkijos į Lietuvą importuota prekių ir paslaugų už daugiau kaip už 1,12 mlrd, eurų. Eksportas į šią šalį buvo beveik dukart mažesnis ir siekė 650 mln. eurų.

Tegai:
Žygimantas Mauricas, Luminor, ekonomikos krizė, ekonomika, Lietuva, Lenkija
Dar šia tema
"Litgrid" pranešė, kaip elektros kainų pikas Švedijoje paveikė kainas Lietuvoje
Kaip pasikeitė savaitinės dujų kainos Baltijos šalyse
Nuo rugpjūčio bazinė šilumos kaina vilniečiams bus mažesnė
Lauko kavinė, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje užfiksuoti trys nauji užsikrėtimo koronavirusu atvejai

(atnaujinta 12:13 2020.07.03)
Pranešama, kad sergančių žmonių iki šiol nustatyta 1828, 79 užsikrėtusieji koronavirusu mirė, pasveiko 1539 žmonės

VILNIUS, liepos 3 — Sputnik. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, per vakar dieną patvirtinti 3 nauji koronaviruso atvejai.

ES vėliava, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Алексей Витвицкий

Sergančių žmonių iš viso nustatyta 1828, 79 užsikrėtusieji koronavirusu mirė, pasveiko 1539 žmonės.

Per vakar dieną ištirti 4222 ėminiai dėl įtariamo koronaviruso.

Nuo birželio 17 dienos Lietuvos valdžia panaikino karantiną, tačiau galioja nepaprastoji padėtis. Karantino režimas buvo įvestas nuo kovo 16 dienos.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 10 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 499 tūkst. žmonių.

Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
© Sputnik /
Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
Tegai:
koronavirusas, Lietuva
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Trečią parą iš eilės Lietuvoje nustatytas vienintelis naujas koronaviruso atvejis
SAM: keičiasi profilaktinio testavimo dėl koronaviruso tvarka
Lukašenka paskelbė pergalę prieš koronavirusą