Pabėgėliai, archyvinė nuotrauka

Lietuva nori pagerinti pabėgėlių gyvenimo sąlygas ES fondų lėšomis

(atnaujinta 22:34 2020.01.03)
Šiuo metu šalyje yra fiksuotas "finansinis krepšelis", kurio negalima padidinti net papildomų biudžetų sąskaita. Tačiau dabartinė tvarka gali būti pakeista

VILNIUS, sausio 3 — Sputnik. Lietuvos vidaus reikalų ministerija pasiūlė pakeisti pabėgėlių apgyvendinimo vietą, kad Europos sąlygos galėtų būti panaudotos jų sąlygoms pagerinti. Apie tai pranešė leidinys "Ekspres-nedelia".

Anot agentūros, šiuo metu yra nustatytas "finansinis krepšelis" pabėgėliams. Tačiau jis negali būti padidintas net biudžetinių lėšų, kurios apima ES fondų lėšas, sąskaita.

Tikimasi, kad galiojančios tvarkos pakeitimai leis padengti nustatytas normas viršijančias išlaidas iš tarptautinių ir nevyriausybinių organizacijų bei Europos fondų lėšų. Pavyzdžiui, papildyti "finansinius krepšelius" bus galima pasitelkiant ES pabėgėlių migracijos ir integracijos fondą.

Lietuva įsipareigojo priimti 1 077 pabėgėlius iš ES ir trečiųjų šalių. Per ketverius metus, per kuriuos galiojo susitarimas, 490 migrantų buvo perkelti į Lietuvą, tačiau dauguma jų išvyko iš Lietuvos į turtingesnes ES šalis.

Remiantis "Eurostato" statistikos agentūros duomenimis, palyginti su kitomis Baltijos šalimis, Lietuva nuo metų pradžios sulaukė daugiausiai prieglobsčio prašymų.

Ar norite, kad imigrantas būtų jūsų draugas?
© Sputnik
Ar norite, kad imigrantas būtų jūsų draugas?
Tegai:
pabėgėliai, ES, Lietuva
Dar šia tema
Apklausa: dauguma didžiausių ES šalių gyventojų nori pagerinti santykius su Rusija
Rusijos URM įvertino ES nuostolius dėl sankcijų Rusijai
Kuriose ES šalyse gyvena laimingiausi žmonės
Koronaviruso testas

Toliau mažėja: per parą Lietuvoje nustatyta daugiau nei 240 COVID-19 atvejų

(atnaujinta 10:09 2021.03.01)
Karantino režimas galioja iki kovo pabaigos, tačiau judėjimo tarp savivaldybių apribojimai pratęsti iki kovo 15 dienos

VILNIUS, kovo 1 — Sputnik. Lietuvoje per pastarąją parą buvo nustatyti 243 nauji koronaviruso atvejai, pranešė Statistikos departamentas.

Iš viso nuo pandemijos pradžios patvirtinti 199 397 koronaviruso atvejai. Šiuo metu serga 7 645 žmonės, 184 848 žmonės pasveiko.

Be to, per pastarąsias 24 valandas nuo koronaviruso mirė septyni žmonės. Nuo pandemijos pradžios iš viso žuvo 3 253 žmonės.

Per pastarąją parą pirmąją vakcinos dozę gavo 382 žmonės. Iš viso pirmąja doze buvo paskiepyti 164 089 žmonės, o visiškai paskiepyti — 73 103 žmonės.

Vyriausybė pratęsė karantiną iki kovo 31 dienos imtinai, o judėjimo tarp savivaldybių apribojimai pratęsti iki kovo 15 dienos. Taip pat panaikintas privalomas kaukių dėvėjimas atvirose vietose, kur nėra kitų žmonių, išskyrus šeimos narius.

Tegai:
Lietuva, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Policijos pareigūnas

Sulaikytas neblaivus Lietuvos kariuomenės karys

(atnaujinta 09:29 2021.03.01)
Kariui nustatytas vidutinis girtumas, dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas

VILNIUS, kovo 1 — Sputnik.

Vakar, apie 11:35 val., Vilniaus r., Nemenčinėlės k., kelio Vilnius–Utena 25-ame km, sustabdytas automobilis "Toyota Rav4", rašoma policijos pranešime.

Automobilį vairavo neuniformuotas Lietuvos kariuomenės karys (g. 1970 m.).

Jis buvo neblaivus, jo kraujyje nustatyta 2,33 prom. alkoholio. Įtariamasis uždarytas į areštinę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Tegai:
karys
5G

Seimas: 5G tinkle montuosima įranga turėtų atitikti nacionalinio saugumo interesus

(atnaujinta 10:35 2021.03.01)
Kaip teigia pagrindiniai ryšių operatorių atstovai, Lietuva turėtų paspartinti 5G technologijos plėtrą ir sumažinti atsilikimą nuo Europos Sąjungos

VILNIUS, kovo 1 — Sputnik. Seimo narys Andrius Kupčinskas aptarė naujos kartos 5G plėtros 2020–2025 metais gaires ir plėtros galimybes su ryšių operatoriais, praneša Seimo spaudos tarnyba.

"Šis klausimas išties be galo aktualus, žinome, kad yra nemažai neišspręstų klausimų dar iš praėjusios kadencijos: kyla problemų su Baltarusijos pasieniu, su Klaipėdos regionu, kur persidengia naujos kartos judriojo ryšio zonos", — sakė jis.

Pažymima, kad pasak posėdyje dalyvavusių ryšio operatorių pateiktus duomenis, mobiliojo ryšio plėtra pasaulyje skatina ekonomikos augimą.

Dabartinė situacija rodo, jog 35 operatoriai 58 šalyse jau yra pasileidę komercinius 5G tinklus. ES tik dvi šalys vis dar neturi komercinio 5G tinklo.

"Tai — Portugalija ir Lietuva. Pagrindinės to priežastys — 5G diegimui reikalingų dažnių dalybų klausimas, įtakojamas tiek vidinių, tiek išorinių veiksnių (pavyzdžiui, Kaliningrade naudojami 3,5 GHz dažniai karinėje industrijoje)", — teigiama pranešime.

Pabrėžiama, kad, kaip teigia pagrindiniai ryšių operatorių atstovai, Lietuva turėtų paspartinti 5G technologijos plėtrą ir sumažinti atsilikimą nuo Europos Sąjungos. Tam būtinas ir esamų institucijų palaiminimas, nes procesas jau trunka ilgiau nei metus.

Teigiama, kad ES 5G ryšio strategijos iki 2025 metų tikslas yra tapti ES 5G lydere, nes 5G bus vienas svarbiausių skaitmeninės ekonomikos ir visuomeninės vystymosi variklių per ateinantį dešimtmetį. Lietuvos 5G plėtros gairės iki 2025 metų numato sudaryti efektyvią teisinę ir investicinę aplinką 5G ryšio plėtrai Lietuvoje.

"Šio klausimo svarstymą tęsime artimiausiu metu, kuomet įvyks dažnių įsigijimo aukcionas. Svarbiausia, kad būsima įranga, diegiama į 5G tinklą atitiktų nacionalinio saugumo interesus, apie tai buvo kalbama ir prieš keletą metų, turint mintyje nekomercinį ryšį", — sakė jis.

Kupčinsko teigimu, tikimasi, kad ir aukciono sąlygose bus įrašytos eilutės, susijusios su nacionalinio saugumo aspektais, įvertinant grėsmes, esančias šalies pasienyje. 

Tegai:
Seimas, ES, Lietuva, 5G