Pabėgėliai, archyvinė nuotrauka

Lietuva nori pagerinti pabėgėlių gyvenimo sąlygas ES fondų lėšomis

(atnaujinta 22:34 2020.01.03)
Šiuo metu šalyje yra fiksuotas "finansinis krepšelis", kurio negalima padidinti net papildomų biudžetų sąskaita. Tačiau dabartinė tvarka gali būti pakeista

VILNIUS, sausio 3 — Sputnik. Lietuvos vidaus reikalų ministerija pasiūlė pakeisti pabėgėlių apgyvendinimo vietą, kad Europos sąlygos galėtų būti panaudotos jų sąlygoms pagerinti. Apie tai pranešė leidinys "Ekspres-nedelia".

Anot agentūros, šiuo metu yra nustatytas "finansinis krepšelis" pabėgėliams. Tačiau jis negali būti padidintas net biudžetinių lėšų, kurios apima ES fondų lėšas, sąskaita.

Tikimasi, kad galiojančios tvarkos pakeitimai leis padengti nustatytas normas viršijančias išlaidas iš tarptautinių ir nevyriausybinių organizacijų bei Europos fondų lėšų. Pavyzdžiui, papildyti "finansinius krepšelius" bus galima pasitelkiant ES pabėgėlių migracijos ir integracijos fondą.

Lietuva įsipareigojo priimti 1 077 pabėgėlius iš ES ir trečiųjų šalių. Per ketverius metus, per kuriuos galiojo susitarimas, 490 migrantų buvo perkelti į Lietuvą, tačiau dauguma jų išvyko iš Lietuvos į turtingesnes ES šalis.

Remiantis "Eurostato" statistikos agentūros duomenimis, palyginti su kitomis Baltijos šalimis, Lietuva nuo metų pradžios sulaukė daugiausiai prieglobsčio prašymų.

Ar norite, kad imigrantas būtų jūsų draugas?
© Sputnik /
Ar norite, kad imigrantas būtų jūsų draugas?
Tegai:
pabėgėliai, ES, Lietuva
Dar šia tema
Apklausa: dauguma didžiausių ES šalių gyventojų nori pagerinti santykius su Rusija
Rusijos URM įvertino ES nuostolius dėl sankcijų Rusijai
Kuriose ES šalyse gyvena laimingiausi žmonės
Eismo įvykis

Elektrėnų savivaldybėje eismo įvykio metu žuvo automobilio vairuotojas

(atnaujinta 09:44 2020.05.28)
Anot policijos, automobilį vairavo vyresnio amžiaus vyras, jis nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė

VILNIUS, gegužės 28 — Sputnik. Elektrėnų savivaldybėje eismo įvykio metu žuvo 74 metų automobilio vairuotojas, praneša Lietuvos policijos spaudos tarnyba.

Gedimino prospektas Vilniuje
© Sputnik / Александр Липовец

Incidentas įvyko trečiadienį, gegužės 27 dieną, apie 13:20 kelyje Elektrėnai–Žebertonys–Streipūnai, ties Streipūnų kaimo.

Policijos duomenimis, automobilis "Audi A3", kurį vairavo 1946 metų gimimo vyras, nuvažiavo nuo kelio, apsivertė ir kliudė medį.

Anot pranešimo, automobilio vairuotojas mirė ligoninėje.

Tegai:
Lietuva, Elektrėnų rajonas, eismo įvykis
Dar šia tema
Sulaikytas eismo įvykį sukėlęs ir bandęs pasprukti latvis
Policija nufilmavo, kaip Vilniaus vairuotojai pažeidžia eismo taisykles
"Padariau klaidą". Rapšys neteko vairuotojo pažymėjimo už dalyvavimą dragų lenktynėse
Apsauginė kaukė ir pirštinės, archyvinė nuotrauka

Prašoma nustatyti 100 proc. nedarbingumo išmoką medikams, kurie buvo priversti izoliuotis

(atnaujinta 20:53 2020.05.27)
Šiuo metu medicinos įstaigų darbuotojai, kurie po kontakto su koronaviruso infekcija sergančiais pacientais buvo priversti izoliuotis, gauna tik 62,06 proc. nuo bruto atlyginimo ligos išmoką nedarbingumo metu

VILNIUS, gegužės 27 – Sputnik. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Paulė Kuzmickienė  reikalauja medikams, dirbantiems viruso židiniuose ir privalantiems dėl to izoliuotis nustatyti 100 proc. nedarbingumo išmoką. 

Rotušes aikštė, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Apie tai praneša Seimo spaudos tarnyba. 

Sveikatos priežiūros paslaugas teikiantys medicinos įstaigų darbuotojai, kurie po kontakto su koronaviruso infekcija sergančiais pacientais buvo priversti izoliuotis, gauna tik 62,06 proc. nuo bruto (80 proc. nuo neto) atlyginimo ligos išmoką nedarbingumo metu, kuomet gydytojai, pareigūnai ar kiti dirbantieji, kurie ekstremalios situacijos ar karantino metu vykdydami savo profesines pareigas apsikrėtė koronaviruso infekcija, gali pretenduoti į didesnę (77,58 proc. nuo bruto atlyginimo arba 100 proc. neto atlyginimo) ligos išmoką nedarbingumo metu.

"Šie medikai, kurie buvo priversti izoliuotis, prieš tai stovėjo pirmose kovos su plintančiu koronaviruso COVID-19 gretose ir dirbo su ypač pavojinga užkrečiama liga sergančiais pacientais, mažų mažiausiai, yra verti pagarbos ir tokios pat atlyginimo kompensacijos, kurią gauna gydytojai, pareigūnai ar kiti dirbantieji, kurie ekstremalios situacijos ar karantino metu vykdydami savo profesines pareigas apsikrėtė koronaviruso infekcija", – teigia Kuzmickienė.

Kuzmickienė sako, kad daugelis šių medikų savanoriškai ėjo dirbti į padalinius, kuriuose kontaktas su koronavirusu užsikrėtusiais asmenimis yra neišvengiamas ir būtinas. 

Vyriausybė už šį darbą žadėjo socialines garantijas, didesnius atlyginimus, priedus ir jeigu ne pažadai, vargu ar pandemijos akivaizdoje ligoninių vadovams būtų buvę lengva rinkti savanoriškai į pirmąją fronto liniją dirbti einančius medikus.

Kuzmickienė kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą ir socialinės apsaugos ir darbo ministrą Liną Kukuraitį su prašymu apsvarstyti galimybę sveikatos priežiūros paslaugas teikiantiems medicinos įstaigų darbuotojams, kurie po kontakto su koronaviruso infekcija sergančiais pacientais buvo priversti izoliuotis, skirti tokio pat dydžio ligos išmoką nedarbingumo metu, kaip ir gydytojams, pareigūnams ar kitiems dirbantiesiems, kurie ekstremalios situacijos ar karantino metu vykdydami savo profesines pareigas apsikrėtė koronaviruso infekcija. Ji taip pat pabrėžė, kad atitinkami sprendimai turi būti priimti ir dėl atitinkamoje situacijoje atsidūrusių žmonių, kurie dirba globos ir slaugos namuose.

Lietuvoje šiuo metu nustatyti 1639 teigiami koronaviruso atvejai, 65 mirė, pasveikusiųjų žmonių skaičius siekia 1165. Vyriausybė trečiadienį patvirtino dar vieną karantino švelninimo etapą, bet pratęsė karantiną iki birželio 16 dienos vidurnakčio. 

Koronaviruso veikimo laikas įvairiomis sąlygomis
© Sputnik /
Koronaviruso veikimo laikas įvairiomis sąlygomis
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Paluckas: nėra jokio racionalaus pagrindo tęsti karantiną
Karantinas ne kliūtis: Kaunas atšventė savo 612-ąjį gimtadienį — video
VRK vadovė papasakojo, kaip bus organizuojami rinkimai karantino metu
Per karantiną Lietuvoje pagausėjo nepasiturinčiųjų, kuriems trūksta pinigų maistui
Ūkininkas

Lietuva kompensuoja nuostolius ūkininkams, nukentėjusiems nuo pandemijos ir karantino

(atnaujinta 09:29 2020.05.28)
Didžiausią lėšų dalį gaus pieno sektorius, nes šiame sektoriuje dirbančios įmonės ir gamintojai labai priklauso nuo situacijos eksporto rinkose

VILNIUS, gegužės 28 — Sputnik. Lietuvos žemės ūkio ir maisto sektoriams iš valstybės biudžeto bus skirti 174 milionai eurų, kad būtų sumažintas neigiamas COVID-19 pandemijos ir karantino poveikis. Apie tai pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.

Kiek anksčiau, siekiant išsaugoti žemės ūkio sektoriaus likvidumą ir didinti finansinių paslaugų prieinamumą bei sumažinti skolinimosi kaštus, taip pat sudaryti sąlygas kompensuoti palūkanas ir garantinę įmoką tiems ūkio subjektams, kurie nebegali pretenduoti į jų kompensavimą, buvo skirta dar 52 mln. eurų.

Lietuvos žemės ūkio ministerijos vadovas Andrius Palionis pareiškė, kad žemės ūkio ir maisto sektorius yra reikšmingas kiekvienam šalies gyventojui, nes tai ir sukurtos darbo vietos, ir eksporto kuriama pridėtinė vertė.

Iš 174 mln. eurų daugiausia teks pieno sektoriui — net 120 mln. eurų. Perdirbimo įmonėms skirta 101,5, o pieno gamintojams — 18,5 mln. eurų.  Tokią ženklią paramos lėšų sumą pieno sektoriui nulėmė jo priklausomybė nuo situacijos eksporto rinkose (daugiau kaip pusė viso perdirbto pieno gaminių yra eksportuojama) bei didelis pieno gamintojų skaičius (pieno gamyba užsiiima apie 20 tūkst. ūkių).

Pieno gamintojams 18,5 mln. eurų numatoma už du šių metų mėnesius (balandį - gegužę), o perdirbimo įmonėms — už birželio — lapkričio mėnesius, tačiau įmonės privalės išlaikyti 2017-2019 metų atitinkamo mėnesio pieno supirkimo kainas.

ES vėliava
© Sputnik / Алексей Витвицкий

Laikinoji valstybės pagalba kiaulių laikytojams siekia 3,5 mln. eurų, 12 mln. eurų atiteks galvijų laikytojams už parduotus galvijus, o daržovių augintojams - 2 mln. eurų.

Dar 20 mln. eurų bus skirti užtikrinti paramos mokėjimą įmonėms, vykdančioms žemės ūkio produktų perdirbimo veiklą paukštienos ir kiaušinių sektoriuose.  O 8 mln. eurų atiteks įmonėms, vykdančioms žemės ūkio produktų perdirbimo veiklą galvijienos sektoriuje.  

Taip pat 8,5 mln. eurų Vyriausybė nuspendė skirti kompensuoti prarastas žemdirbių pajamas dėl 2018 metų sausros. Siekiama, kad  pinigai žemdirbius pasiektų šį ketvirtį.

Į paramą galės pretenduoti Lietuvoje veikiantys nuostolių dėl COVID-19 epideminės situacijos patyrę gamintojai arba perdirbėjai, atitinkantys atskiroms valstybės pagalbos schemoms keliamus reikalavimus. Trys priemonių schemos bus pradėtos taikyti jau šį birželį.  Visoms šioms minėtoms valstybės pagalbos schemoms dar turės būti suteiktas oficialus Europos Komisijos patvirtinimas.

Dėl koronaviruso pandemijos daugelis šalių patyrė ekonominę žalą — dėl karantino dauguma įmonių buvo priverstos laikinai sustabdyti veiklą.

Lietuvoje iki birželio 16 dienos galioja karantino režimas. Naujausiais duomenimis, šalyje nustatyta beveik 1650 ligos atvejų, mirė apie 70 žmonių.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau kaip 5,4 milijono ligos atvejų, mirė daugiau kaip 349 tūkst.

Viskas, ką reikia žinoti apie pagalbą po karantino
© Sputnik /
Viskas, ką reikia žinoti apie pagalbą po karantino
Tegai:
pandemija, koronavirusas, karantinas, ūkininkai, žemės ūkis, Lietuva
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lenkija pasiskundė ukrainiečių trūkumu rinkti braškes
Lietuvoje pieno kainos krito beveik dešimčia procentų
Neškit grikius glėbiais. Atsargos lietuviams buvo naudingos, bet ne dėl karantino