Vairuotojas, archyvinė nuotrauka

Klaipėdos rajone dėl policininko kaltės įvyko eismo įvykis

(atnaujinta 23:55 2020.01.04)
Per avariją buvo sužeistas pagrindiniu keliu važiavusio automobilio vairuotojas. Pažymima, kad policijos pareigūnas sužalojimų nepatyrė

VILNIUS, sausio 4 — Sputnik. Klaipėdos rajone policininkas tapo eismo įvykio kaltininku, pranešė Lietuvos policija.

Incidentas įvyko penktadienį, apie 17:36, Trušelių kaime. Klaipėdos rajono policijos pareigūno, gimusio 1981 metais, ne tarnybos metu vairuojamas automobilis "Volkswagen Passat" susidūrė su automobiliu "Toyota Avensis".

Susidūrimas įvyko todėl, kad policininkas, išvažiuodamas iš šalutinio kelio, nepraleido 1971 metais gimusios "Toyota Avensis" vairuotojos.

"Toyota Avensis" vairuotoja avarijos metu buvo sužeista ir šiuo metu gydoma ambulatoriškai.

Tegai:
policija, eismo įvykis, Klaipėda
Dar šia tema
Namuose smurtavęs karys bandė pabėgti nuo teisėsaugos
Nuo petardų sprogimų nukentėjo keli Lietuvos gyventojai
Eurai, archyvinė nuotrauka

Kaunietis pasisavinęs beveik ketvirtį milijono stos prieš teismą

(atnaujinta 13:00 2020.06.04)
Kaip pranešė FNTT, įtarimai buvo pareikšti dėl sukčiavimo ir apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo

VILNIUS, birželio 4 — Sputnik. Baigtas tyrimas, kuriame Kaune veikusios įmonės vadovas galimai pasisavino apie 233 tūkst. eurų ir nuslėpė beveik 29 tūkst. eurų mokesčių, apie tai pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).

FNTT duomenimis, įtarimai buvo pareikšti dėl sukčiavimo ir apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo.

Ikiteisminio tyrimo metu išsiaiškinta, kad sukčiauti pelno mokesčiu ir pasisavinti gautas lėšas galimai ketinęs Kaune veikiančios metalo apdirbimo įmonės vadovas organizavo nusikalstamą bendrovei priklausančio turto — geležinkelio atšakos ir aikštelės — pardavimo grandinę. 

Vadovas nekilnojamąjį turtą fiktyviai pardavė kitai jo netiesiogiai valdomai bendrovei, kuri tą patį turtą žymiai brangiau perpardavė tikrajam pirkėjui. Tyrimo duomenys rodo, kad dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo bei sukčiavimo buvo nesumokėta beveik 29 tūkst. eurų pelno mokesčio.

Siekdamas pasisavinti už sandorį gautas lėšas, įtariamasis toliau veikė sukčiaudamas ir manipuliuodamas pasisavino beveik 233 tūkst. eurų, padarydamas didelę turtinę žalą.

Griežčiausia už apgaulingą apskaitos tvarkymą numatoma bausmė — laisvės atėmimas iki ketverių metų. Už apgaule įgytą svetimą turtą ir veikimą organizuotoje grupėje baudžiama laisvės atėmimu iki aštuonerių metų, o už didelės vertės turto pasisavinimą gresia iki dešimties metų nelaisvės.

Tegai:
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), Kaunas
Dar šia tema
Klaipėdietis, pasisavinęs įmonės turtą ir pinigus, stos prieš teismą
FNTT tyrimas dėl pinigų plovimo atskleidė pažeidžiamiausius verslo sektorius
Lėktuvas, archyvinė nuotrauka

Susisiekimo ministerija siūlo steigti virtualią oro bendrovę

(atnaujinta 12:51 2020.06.04)
Nacionalinis oro vežėjas – virtuali oro bendrovė galėtų būti įkurta iki šių metų pabaigos arba kitų metų pradžios

VILNIUS, birželio 4 – Sputnik. Susisiekimo ministerija siūlo Vyriausybei steigti nacionalinį oro vežėją – virtualią oro bendrovę. Apie tai praneša ministerijos spaudos tarnyba.

Manoma, kad tai leistų lanksčiau reaguoti į naujus Lietuvos oro susisiekimo poreikius, nepriklausant nuo nuolat kintančios užsienio oro vežėjų strategijos.

Virtuali oro bendrovė – tai įmonė, perkanti skrydžių valandas ir, priklausomai nuo sprendimų, galinti pirkti ir kitas su oro vežėjo veikla susijusias, pvz., bilietų platinimo, paslaugas iš kito oro vežėjo, tačiau rinkoje teikianti paslaugas su savo prekės ženklu. Pavyzdžiui, tokiu principu veikia Estijos oro vežėjas "Nordica".

Susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevič teigimu, tai ypač aktualu atkuriant oro susisiekimo rinką po COVID-19 pandemijos, kadangi jos pasekmės oro transportui yra ypač skaudžios.

"Egzistuoja tikimybė, kad atsigaunant po šios krizės oro susisiekimas gali nebegrįžti į tokį veiklos modelį, koks buvo iki šiol", - pažymėta pranešime.

Tikimasi, kad nacionalinis oro vežėjas – virtuali oro bendrovė galėtų būti įkurta iki šių metų pabaigos arba kitų metų pradžios. Jos steigimas būtų finansuojamas iš valstybės biudžeto.

Šiuo metu Lietuva neturi nacionalinio oro vežėjo. 

Tegai:
Susisiekimo ministerija
Dar šia tema
Su-57 bandymai baigti: kada Rusijos oro pajėgos priims pirmuosius 76 naikintuvus
Lietuvos oro uostai nustoja tikrinti keleivius dėl COVID-19
Leista atnaujinti skrydžius į daugiau Vokietijos oro uostų ir į Nyderlandus
Koronavirusas

Mokslininkas papasakojo, kada organizme atsiranda antikūnų prieš koronavirusą

(atnaujinta 13:03 2020.06.04)
Jis pridūrė, kad antikūnų tyrimas nėra labai tinkamas ligai diagnozuoti, nes imunoglobulinus galima nustatyti praėjus vienai ar dviem savaitėms po užsikrėtimo

VILNIUS, birželio 4 — Sputnik. Medicinos mokslų daktaras, Irkucko valstybinio medicinos universiteto Epidemiologijos katedros vedėjas profesorius Aleksandras Botvinkinas "RG" pasakojo, kada organizme atsiranda antikūnų prieš koronavirusą ir kiek laiko palaikomas imunitetas COVID-19.

Jis atkreipė dėmesį, kad imunoglobulinas gaminamas reaguojant tiek į kliniškai išreikštą ligą, tiek į besimptomės infekcijos atvejį.

Jis teigė, kad pirmosios savaitės po užsikrėtimo pabaigoje organizme atsiranda M klasės antikūnai (IgM). Mokslininkas juos pavadino "pirmąja gynybos linija" ir pabrėžė, kad jie greitai išnyksta. G klasės imunoglobulinai pasirodo nuo antrosios savaitės pabaigos.

Bendras antikūnų skaičius pasiekia piką antrą ar trečią mėnesį.

"Šiuo laikotarpiu jiems daugiausia atstovauja G klasės imunoglobulinai, kurie organizme laikomi ne mažiau kaip metus ar daugiau", — sakė jis.

Leidinio pašnekovas paaiškino, kad būtent G klasės imunoglobulinų kiekis kraujo serume rodo, kad asmuo turėjo koronavirusinę infekciją.

Mokslininkas pridūrė, kad antikūnų tyrimas nėra labai tinkamas ligai diagnozuoti, nes imunoglobulinus galima nustatyti praėjus vienai ar dviem savaitėms po užsikrėtimo, o naudojant PGR testą COVID-19 galima aptikti daug anksčiau.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 6,3 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 383 tūkst. žmonių.

Tegai:
mokslininkas, koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
PSO: antroji COVID-19 banga gali būti pražūtinga
Mokslininkai papasakojo apie gyvūnų jautrumą skirtingoms koronaviruso rūšims