Православное Рождество в Вильнюсе

Vilniaus stačiatikiai švęs šv. Kalėdas Katedros aikštėje

(atnaujinta 14:49 2020.01.07)
Šiandien pasaulio stačiatikiai švenčia šv. Kalėdas, Vilniuje stačiatikių Kalėdų šventė užbaigs festivalį "Kalėdos sostinėje"

VILNIUS, sausio 7 — Sputnik. Antradienį, sausio 7 dieną, Vilniuje vyks stačiatikių Kalėdų šventė, praneša savivaldybės spaudos tarnyba.

Stačiatikių Kalėdos išaušta sausio 7-ąją. Nuo 17:00 Katedros aikštėje prie eglės tradiciškai susirinks gausi sostinės stačiatikių bendruomenė drauge švęsti Kalėdų. Visus pasveikins stačiatikių Šv. Konstantino ir Michailo cerkvės Tėvas Konstantinas Lazutkinas ir sostinės meras Remigijus Šimašius.

Рождество Христово в городах России, архивное фото
© Sputnik / Александр Гальперин
Stačiatikių Kalėdos

Šventėje koncertuos Irina Mašina, Natalija Leškina, Igoris Jarmolenka, Ana Mora, Sergejus Zorinas, Marija Akelan, Vadimas Volkovas, Danilas Karubatas, Anastasija Černozub, Aleksandras Belkinas, Olegas Mozarskij, Olga Petutina, INESS, Minsko filharmonijos folkloro ansamblis "Kupalinka", Valentina Kalininčeva ir šokių studija "Fantazija", rusų folkloro kolektyvas "Verėja", šokių studija "Helios", ansambliai "Vesnuški" ir "Veretionce" bei kiti tradiciniai personažai.

Vakar, sausio 6 dienos popietę, Trijų Karalių teatralizuota eisena jau 20 kartą palydėjo Žiemos švenčių festivalį, kuris Vilniuje trunka net iki penkių savaičių.

Prie Vilniaus Aušros vartų buvo surengta teatralizuota kilminga Trijų Karalių — Kasparo, Merkelio ir Baltazaro su palyda — eisena. Jie kvietė visus prisijungti ir drauge keliauti Senamiesčio gatvėmis iki prakartėlės Katedros aikštėje. Šios spalvingos eitynės vyko jau 20-ąjį kartą.

Pasveikinę kūdikėlį Jėzų, Trys Karaliai apsilankė ir Mokytojų namų kiemelyje, kur taip pat vyko nupuoštų kalėdinių eglučių palydėtuvių šventė "Lik sveika, Kalėdų eglute".

Шествие Трех королей в Вильнюсе
Trijų Karalių eisena

Dar šiandien vilniečiai ir sostinės svečiai galės džiaugtis Kalėdų traukinuku, spėti aplankyti Kalėdų miestelius Katedros ir Rotušės aikštėse. O šventinė čiuožykla Lukiškių aikštėje visus norinčius čiuožti džiugins iki pat kovo 8 dienos.

Statistika rodo, kad Lietuvoje stačiatikybę išpažįsta beveik 4 proc. gyventojų, šalyje yra per pusšimtį cerkvių.

Stačiatikiai antradienį švenčia reikšmingiausią po Velykų krikščionių šventę — šv. Kalėdas. Remiantis Bažnyčios mokymu, Kalėdų šventė simbolizuoja žmogaus susitaikymą su Dievu. Kalėdos išpranašavo Jėzaus Kristaus atgailos žygdarbį ir žmogaus prigimties atnaujinimą. Išganytojo pasirodymą pasaulyje krikščionys laiko svarbiausiu įvykiu visos žmonijos istorijoje.

Tegai:
stačiatikiai, Kalėdos, Vilnius
Lietuvos zoologijos sodas

Lietuvos zoologijos sodas kviečia į gimtadienį, kuris šurmuliuos tris dienas

(atnaujinta 13:34 2020.07.03)
Šventės proga lankytojų laukia gyvūnų pristatymai ir įspūdingi jų parodomieji šėrimai, Lietuvos zoologijos sodo balandinės atidarymas ir dekoratyvinių bei Lietuvos laukinių balandžių paroda, mažojo stumbriuko Kaukio vardynos ir dar daug kitų pramogų

VILNIUS, liepos 3 — Sputnik. Liepos 3–5 dienomis Lietuvos zoologijos sodas kviečia visus kartu paminėti savo 82-ąjį gimtadienį, praneša zoologijos sodo spaudos tarnyba.

1938 metų liepos 1-oji buvo istorinė diena Lietuvos zoologijos sodui. Tądien pirmą kartą buvo atverti vartai zoologijos sodo lankytojams. Jau 82 metus skaičiuojantis Kaune įsikūręs zoologijos sodas yra viena lankomiausių miesto vietų, kur su viso pasaulio gyvūnų įvairove kasmet atvyksta susipažinti virš šimto tūkstančių lankytojų, rašoma pranešime.

Pažymima, kad šis sezonas taip pat bus įrašytas į zoologijos sodo istoriją, kadangi šie metai yra paskutiniai. Ateinančių metų pradžioje Lietuvos zoologijos sodas užsidarys keletą metų truksiančiai renovacijai, po kurios zoologijos sodas pasikeis neatpažįstamai. Todėl 82-ąjį gimtadienį zoologijos sodas nusprendė minėti net tris dienas, o visą dėmesį skirti gyvūnams ir jų pažinimui.

Zoologijos sodo atstovai papasakojo, kad per gimtadienio šventę pirmą kartą po karantino laikotarpio vėl vyks gyvūnų pristatymai bei jų parodomieji šėrimai, kurių metu lankytojai išgirs labai daug įdomios informacijos apie zoologijos sodo gyvūnus.

Be to, šeštadienį, liepos 4 dieną, duris atvers nauja dekoratyvinių balandžių ekspozicija. Šalia jos visą dieną veiks dekoratyvinių balandžių ir Lietuvos laukinių balandžių iškamšų iš Tado Ivanausko muziejaus parodos.

Tačiau balandžiai ne vieninteliai nauji zoologijos sodo gyventojai šį sezoną — sekmadienį, liepos 5 dieną, vyks stumbriuko Kaukio vardynos, kuris gimė zoologijos sode balandžio 24 dieną.

Dar viena pramoga zoologijos sode, kuri šį sezoną džiugina lankytojus — interaktyvus edukacinis projektas "Prakalbink zoologijos sodo gyvūnus", kurio metu, išmaniaisiais telefonais nuskenavus QR kodus, esančius ant gyvūnų voljerų, galima pabendrauti net su aštuoniais Lietuvos zoologijos sode gyvenančiais gyvūnais.

Su visų renginių programa galima susipažinti zoologijos sodo internetinėje svetainėje, be to ten galima iš anksto įsigyti bilietus, kad netektų stovėti ilgose eilėse prie zoologijos sodo kasų. Suaugusiojo bilietas kainuoja 5 eurus, vaiko (5-16 metų) — 3 eurus.

Kultūros renginiai Vilniuje liepą
© Sputnik /
Kultūros renginiai Vilniuje liepą
Tegai:
gyvūnai, Lietuva, Lietuvos zoologijos sodas
Varšuva, archyvinė nuotrauka

Kodėl Lenkijoje dabar viskas dar pigiau nei Lietuvoje? Aiškina ekonomistas

(atnaujinta 13:11 2020.07.03)
Kaip aiškina "Luminor" banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas, mažas kainas Lenkijoje lemia itin konkurencinga vidaus rinka ir silpnas Lenkijos zloto kursas, kuris šios krizės metu susilpnėjo dar 5 %

VILNIUS, liepos 3 — Sputnik. Žemos prekių kainos Lenkijoje dar iki krizės viliojo Lietuvos gyventojus, kurie apsilankydavo kaimyninėje šalyje ir čia apsipirkdavo. Tačiau po koronaviruso Lenkijoje kainos tapo dar mažesnės, o tai lemia kelios priežastys.

Apie jas savo "Facebook" paskyroje pasakojo "Luminor" banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

"Lenkija yra tarsi Europos Kinija, į kurią ne tik Lietuvos, bet ir kitų aplinkinių šalių gyventojai plūste plūsta įsigyti pigesnių prekių ir paslaugų. Lenkijos pigumą lemia itin konkurencinga vidaus rinka ir (per) silpnas Lenkijos zloto kursas, kuris šios krizės metu susilpnėjo dar 5 proc. Atitinkamai, kainų lygio skirtumas tarp Lietuvos ir Lenkijos, skaičiuojant eurais, išaugo iki rekordinių 20 proc. T.y., Lenkijoje vartojimo prekės ir paslaugos vidutiniškai yra penktadaliu pigesnės nei Lietuvoje", — rašo ekonomistas.

Anot jo, net jei lietuviai nevažiuoja pirkti lenkiškų prekių, jos "atvažiuoja" pas lietuvius — iš Lenkijos Lietuva importuoja kur kas daugiau prekių ir paslaugų, nei į ją eksportuoja savo produkcijos. 

"Lietuvos užsienio prekybos deficitas su Lenkija 2019 metais pasiekė rekordinius 1,7 mlrd. eurų ir buvo tris kartus didesnis nei su Kinija (570 mln. eurų). Mažesnis PVM tarifas maisto produktams Lietuvai čia nepadės, nes pvz. pasienio prekybos su Lenkija išlaidų struktūroje maisto maisto produktai sudaro vos apie ketvirtadalį visų išlaidų. Likusi suma yra išleidžiama ne maisto prekėms, kurioms yra taikomas standartinis PVM tarifas, kuris Lenkijoje yra net didesnis nei Lietuvoje: 23 proc. vs. 21 proc." — rašo ekonomistas.

Pasak jo, vienintelė viltis Lietuvai ir kitoms Lenkijos kaimynėms, nes visos jos turi pasienio prekybos su Lenkija deficitą, yra stipresnis Lenkijos zloto kursas, kurį gali pastiprinti du veiksniai. 

"Pirma, pasaulio ekonomikos stabilizacija: Lenkijos zloto kursas silpsta ekonominių krizių metu (pvz. 2009 ar 2020 m.) ir stiprėja — ekonomikos pakilimo metu. Antra, Lenkijos politinės situacijos stabilizacija: Lenkijos zloto kursui pastaruoju ekonomikos pakilimo laikotarpiu neleido sustiprėti agresyvi ir atviros konfrontacijos su ES nevengianti valdančios PiS partijos politika, o tai didino geopolitinį neapibrėžtumą ir neigiamai veikė zloto kursą", — komentuoja ekonomistas. 

Mauricas teigia, kad belieka tikėtis, jog liepos 12 dieną vyksiantį Lenkijos Prezidento rinkimų antrąjį turą laimės daugiau stabilumo santykiuose su ES žadantis kandidatas, o pasaulio ekonominė situacija stabilizuosis. Kitu atveju, šiais metais galime neišvengti dar vieno tarptautinės ir pasienio prekybos su Lenkija deficito rekordo.

Statistikos departamento duomenimis, per pirmus keturis šių metų mėnesius iš Lenkijos į Lietuvą importuota prekių ir paslaugų už daugiau kaip už 1,12 mlrd. eurų. Eksportas į šią šalį buvo beveik dukart mažesnis ir siekė 650 mln. eurų.

Tegai:
Žygimantas Mauricas, Luminor, ekonomikos krizė, ekonomika, Lietuva, Lenkija
Dar šia tema
"Litgrid" pranešė, kaip elektros kainų pikas Švedijoje paveikė kainas Lietuvoje
Kaip pasikeitė savaitinės dujų kainos Baltijos šalyse
Nuo rugpjūčio bazinė šilumos kaina vilniečiams bus mažesnė
Balsavimas dėl Rusijos Konstitucijos pataisų, archyvinė nuotrauka

VRK patvirtino balsavimo dėl Rusijos Konstitucijos pataisų rezultatus

(atnaujinta 13:31 2020.07.03)
Balsavimas vyko nuo birželio 25 iki liepos 1 dienos. Suskaičiavus buvo paskelbta, kad rinkimuose dalyvavo 67,97 proc. rinkėjų

VILNIUS, liepos 3 — Sputnik. Rusijos vyriausioji rinkimų komisija patvirtino balsavimo dėl Rusijos Federacijos Konstitucijos pataisų rezultatus, pranešė RIA Novosti.

Posėdis vyko penktadienį. Jo metu buvo pasirašytas galutinis protokolas.

Pasak VRK pirmininkės Elos Pamfilovos, už pataisas nubalsavo daugiau nei pusė Rusijos piliečių, todėl jos laikomos priimtomis.

Anot jos, 109 190 337 rinkėjai buvo įtraukti į balsavimo dalyvių sąrašus. Dalyvavo 74 215 555 žmonės.

Pamfilova pridūrė, kad "balsavimas vyko maksimaliai demokratiškai".

"Pasibaigus visiems balsavimo etapams, galima padaryti pagrindinę išvadą — mes susitvarkėme su pagrindinėmis užduotimis, kurias ne kartą nustatėme kampanijos metu, susitvarkėme su stebėtojais, teisėsaugos pareigūnais ir žiniasklaidos atstovais. Svarbiausia, kad visą mūsų veiklą palaikė patys Rusijos piliečiai", — sakė ji.

VRK pavaduotojas Nikolajus Bulajevas teigė, kad balsavimo metu, nepaisant provokacijų, nebuvo padaryta jokių pažeidimų.

Balsavimas dėl Rusijos Federacijos Konstitucijos pataisų vyko birželio 25–liepos 1 dienomis. Apdorojus 100 procentų biuletenių, buvo paskelbta, kad balsavime dalyvavo 67,97 procento rinkėjų. Už pataisų priėmimą balsavo 77,92 proc., prieš — 21,27 proc.

Tegai:
pataisos, Konstitucija, Rusija