Šoviniai, archyvinė nuotrauka

Zarasų rajone aptikti Antrojo pasaulinio karo šaudmenys

(atnaujinta 15:19 2020.01.08)
Policijos pareigūnai aptiko ir vėliau paėmė neteisėtai laikomus aviacinius šovinius bei vokišką šautuvinę granatą

VILNIUS, sausio 8 — Sputnik. Zarasų rajono Butkelių kaime policijos pareigūnai aptiko neteisėtai laikomus šaudmenis, skelbiama Policijos departamento įvykių suvestinėje.

Incidentas įvyko sausio 7 dieną, apie 14:25.

Pranešime teigiama, kad policijos pareigūnai, atvykę į nuosavą Butkelių kaimo gyventojo namą, rado ir paėmė keturis galimai Antrojo pasaulinio karo aviacinius šovinius, Antrojo pasaulinio karo vokišką šautuvinę granatą, elektrinį detonatorių ir stiklinį indą su paraku bei petarda viduje.

Policijos atstovai informuoja, jog šaudmenys buvo laikomi neteisėtai.

Tegai:
Zarasų rajonas, Antrasis pasaulinis karas, šaudmenys
Varšuva, archyvinė nuotrauka

Kodėl Lenkijoje dabar viskas dar pigiau nei Lietuvoje? Aiškina ekonomistas

(atnaujinta 12:47 2020.07.03)
Kaip aiškina "Luminor" banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas, mažas kainas Lenkijoje lemia itin konkurencinga vidaus rinka ir silpnas Lenkijos zloto kursas, kuris šios krizės metu susilpnėjo dar 5 %

VILNIUS, liepos 3 — Sputnik. Žemos prekių kainos Lenkijoje dar iki krizės viliojo Lietuvos gyventojus, kurie apsilankydavo kaimyninėje šalyje ir čia apsipirkdavo. Tačiau po koronaviruso Lenkijoje kainos tapo dar mažesnės, o tai lemia kelios priežastys.

Apie jas savo "Facebook" paskyroje pasakojo "Luminor" banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

"Lenkija yra tarsi Europos Kinija, į kurią ne tik Lietuvos, bet ir kitų aplinkinių šalių gyventojai plūste plūsta įsigyti pigesnių prekių ir paslaugų. Lenkijos pigumą lemia itin konkurencinga vidaus rinka ir (per) silpnas Lenkijos zloto kursas, kuris šios krizės metu susilpnėjo dar 5 proc. Atitinkamai, kainų lygio skirtumas tarp Lietuvos ir Lenkijos, skaičiuojant eurais, išaugo iki rekordinių 20 proc. T.y., Lenkijoje vartojimo prekės ir paslaugos vidutiniškai yra penktadaliu pigesnės nei Lietuvoje", — rašo ekonomistas.

Anot jo, net jei lietuviai nevažiuoja pirkti lenkiškų prekių, jos "atvažiuoja" pas lietuvius — iš Lenkijos Lietuva importuoja kur kas daugiau prekių ir paslaugų, nei į ją eksportuoja savo produkcijos. 

"Lietuvos užsienio prekybos deficitas su Lenkija 2019 metais pasiekė rekordinius 1,7 mlrd. eurų ir buvo tris kartus didesnis nei su Kinija (570 mln. eurų). Mažesnis PVM tarifas maisto produktams Lietuvai čia nepadės, nes pvz. pasienio prekybos su Lenkija išlaidų struktūroje maisto maisto produktai sudaro vos apie ketvirtadalį visų išlaidų. Likusi suma yra išleidžiama ne maisto prekėms, kurioms yra taikomas standartinis PVM tarifas, kuris Lenkijoje yra net didesnis nei Lietuvoje: 23 proc. vs. 21 proc." — rašo ekonomistas.

Pasak jo, vienintelė viltis Lietuvai ir kitoms Lenkijos kaimynėms, nes visos jos turi pasienio prekybos su Lenkija deficitą, yra stipresnis Lenkijos zloto kursas, kurį gali silpninti du veiksniai. 

"Pirma, pasaulio ekonomikos stabilizacija: Lenkijos zloto kursas silpsta ekonominių krizių metu (pvz. 2009 ar 2020 m.) ir stiprėja — ekonomikos pakilimo metu. Antra, Lenkijos politinės situacijos stabilizacija: Lenkijos zloto kursui pastaruoju ekonomikos pakilimo laikotarpiu neleido sustiprėti agresyvi ir atviros konfrontacijos su ES nevengianti valdančios PiS partijos politika, o tai didino geopolitinį neapibrėžtumą ir neigiamai veikė zloto kursą", — komentuoja ekonomistas. 

Mauricas teigia, kad belieka tikėtis, jog liepos 12 dieną vyksiantį Lenkijos Prezidento rinkimų antrąjį turą laimės daugiau stabilumo santykiuose su ES žadantis kandidatas, o pasaulio ekonominė situacija stabilizuosis. Kitu atveju, šiais metais galime neišvengti dar vieno tarptautinės ir pasienio prekybos su Lenkija deficito rekordo.

Statistikos departamento duomenimis, per pirmus keturis šių metų mėnesius iš Lenkijos į Lietuvą importuota prekių ir paslaugų už daugiau kaip už 1,12 mlrd. eurų. Eksportas į šią šalį buvo beveik dukart mažesnis ir siekė 650 mln. eurų.

Tegai:
Žygimantas Mauricas, Luminor, ekonomikos krizė, ekonomika, Lietuva, Lenkija
Dar šia tema
"Litgrid" pranešė, kaip elektros kainų pikas Švedijoje paveikė kainas Lietuvoje
Kaip pasikeitė savaitinės dujų kainos Baltijos šalyse
Nuo rugpjūčio bazinė šilumos kaina vilniečiams bus mažesnė
Lauko kavinė, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje užfiksuoti trys nauji užsikrėtimo koronavirusu atvejai

(atnaujinta 12:13 2020.07.03)
Pranešama, kad sergančių žmonių iki šiol nustatyta 1828, 79 užsikrėtusieji koronavirusu mirė, pasveiko 1539 žmonės

VILNIUS, liepos 3 — Sputnik. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, per vakar dieną patvirtinti 3 nauji koronaviruso atvejai.

ES vėliava, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Алексей Витвицкий

Sergančių žmonių iš viso nustatyta 1828, 79 užsikrėtusieji koronavirusu mirė, pasveiko 1539 žmonės.

Per vakar dieną ištirti 4222 ėminiai dėl įtariamo koronaviruso.

Nuo birželio 17 dienos Lietuvos valdžia panaikino karantiną, tačiau galioja nepaprastoji padėtis. Karantino režimas buvo įvestas nuo kovo 16 dienos.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 10 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 499 tūkst. žmonių.

Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
© Sputnik /
Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
Tegai:
koronavirusas, Lietuva
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Trečią parą iš eilės Lietuvoje nustatytas vienintelis naujas koronaviruso atvejis
SAM: keičiasi profilaktinio testavimo dėl koronaviruso tvarka
Lukašenka paskelbė pergalę prieš koronavirusą
Eduardas Filipas, archyvinė nuotrauka

Prancūzijos ministras pirmininkas atsistatydino

(atnaujinta 12:45 2020.07.03)
Praėjusį sekmadienį Filipas, po antrojo savivaldybių rinkimų turo rezultatų, buvo išrinktas Havro miesto meru

VILNIUS, liepos 3 — Sputnik. Prancūzijos ministras pirmininkas Eduardas Filipas prezidentui Emanueliui Makronui pateikė atsistatydinimo raštą, kurį valstybės vadovas patvirtino, teigiama penktadienį Eliziejaus rūmų išplatintame komunikate.

"Šiandien Eduardas Filipas atsistatydino iš vyriausybės vadovo posto, prezidentas priėmė (prašymą)", — pranešimą cituoja RIA Novosti.

Ten pažymima, kad Filipas tęs "su vyriausybės nariais einamuosius reikalus iki naujos vyriausybės paskyrimo".

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas
© Sputnik / Алексей Никольский

Išvakarėse interviu su regioniniais leidiniais Prancūzijos prezidentas paskelbė "naują komandą" vyriausybėje, patvirtindamas žiniasklaidoje aptartą versiją apie artėjančius Prancūzijos kabineto sudėties pokyčius, tačiau nepatikslino, ar ministras pirmininkas Filipas liks eiti šias pareigas.

Praėjusį sekmadienį Filipas po antrojo savivaldybių rinkimų turo buvo išrinktas Havro uostamiesčio meru. Filipas šias pareigas jau ėjo nuo 2010 metų iki 2017 metų gegužės, kol jis buvo paskirtas ministru pirmininku.

Remiantis "Harris Interactive" atlikta apklausa internete, tarp 2133 vyresnių nei 18 metų žmonių, 55 procentai prancūzų nori, kad Filipas liktų ministru pirmininku. Dar 44 procentai palaikė naujo ministro pirmininko paskyrimą, likę respondentai susilaikė.

Anot "France-Presse", naujojo Prancūzijos ministro pirmininko, kuris pakeis penktadienį atsistatydinusį Filipą, vardas bus paskelbtas artimiausiu laiku.

Tegai:
ministras pirmininkas, Prancūzija