Noreikos memorialinė lenta, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: yra faktas, kuris įveikia visus Noreikos gynėjų Lietuvoje kozirius

(atnaujinta 16:50 2020.01.08)
Lietuvos valdžia gali sugalvoti bet kokių pasakojimų apie "nekaltus" nacių bendrininkus, tačiau jie negalės "išvengti istorijos" apie lietuvių dalyvavimą Holokauste, įsitikinęs istorikas Armenas Gasparianas

VILNIUS, sausio 8 — Sputnik. Viena pagrindinių naujienų, pernai sukrėtusių Lietuvos visuomenę, buvo informacija, kad nacių bendrininkas ir lietuvių nacionalistas Jonas Noreika-Generolas Vėtra tariamai dalyvavo žydų gelbėjime Antrojo pasaulinio karo metu.

Be to, oficialusis Vilnius nuėjo dar toliau, ir gruodžio pabaigoje paaiškėjo, kad Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija rengia įstatymo projektą, pagal kurį Lietuva oficialiai pripažintų, kad šalis "nedalyvavo Holokauste".

Kaip Sputnik Lietuva interviu pasakojo istorikas ir publicistas Armenas Gasparianas, yra keletas punktų, keliančių abejonių dėl informacijos, kurią Lietuvos valdžios institucijos neseniai paskelbė apie Noreiką, patikimumo.

"Pirmasis. Keista, kad šis dokumentas anksčiau nebuvo žinomas ir pasirodė tuo metu, kai buvo išreikštos labai rimtos abejonės dėl Noreikos asmenybės tarptautiniu lygiu. Antrasis. Nors, atrodytų, lietuviai sukūrė tam tikro tipo kultą aplink Noreiką, kur visos jo gyvenimo aplinkybės buvo skelbiamos pavydėtinu pastovumu, tačiau šis epizodas dėl tam tikrų priežasčių buvo nežinomas iki šiol. Trečiasis. Netikiu, kad tokie sutapimai gyvenime apskritai yra įmanomi. Ir, mano manymu, būtų gerai atidžiai išnagrinėti šį dokumentą, siekiant nustatyti jo tikrumą", — pažymėjo Gasparianas.

Taip pat yra ketvirtoji aplinkybė, kuri, pasak eksperto, turėtų būti laikoma svarbiausia ir reikšmingiausia pasakojime apie "Noreiką — žydų gelbėtoją".

"Lietuva dėl "Lietuvos aktyvistų fronto" veiklos buvo beveik "Judenfrei" — "laisva nuo žydų". Jų likimas buvo labai liūdnas — jie visi buvo nužudyti. Tada, žinoma, jokiems Holokausto aukų palikuoniams nebuvo grąžinta nuosavybė. Todėl Lietuvos valdžia, stebėdama kaip Lenkija šiuo metu stengiasi atsiriboti nuo jos dalyvavimo Holokauste istorijos, nusprendė vadovautis tuo pačiu scenarijumi. Tačiau kartoju: yra viena svarbus žodžių junginys, įveikiantis absoliučiai visus karo nusikaltėlių, tokių kaip Noreika, gynybos kozirius. Šis junginys — "Judenfrei", — pabrėžė Gasparianas.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras gruodį pareiškė, kad nacių bendrininkas Jonas Noreika-Generolas Vėtra tariamai "organizavo žydų gelbėjimą" Šiauliuose.

Kunigo Jono Borevičiaus liudijimai tariamai rodo, kad Noreika, nacių okupacijos laikotarpiu būdamas Šiaulių apskrities viršininku, tuo pačiu metu vadovavo Žemaitijos pasipriešinimui prieš nacių okupantus ir organizavo žydų gelbėjimo tinklą Šiauliuose.

Lietuvoje Noreika laikomas "tautos didvyriu", tačiau yra duomenų, kad "kovotojas už nepriklausomybę" buvo nacių bendrininku ir prisidėjo prie žydų bendruomenės naikinimo Lietuvoje prasidėjus Antrajam pasauliniam karui.

Baltijos šalių vadovybė atvirai vykdo nacių bendrininkų šlovinimo politiką. Piliečiai, atvirai neigiantys oficialią Vilniaus poziciją šiuo klausimu, yra persekiojami.

Lietuvoje gerbiami nacių bendrininkai Jonas Noreika ir "miško brolių" vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas, kurių žiaurūs veiksmai valstybėje vertinami kaip kova su sovietine okupacija.

Lietuvoje "miško broliai" yra nacionalistiniai ginkluoti judėjimai, veikę šalyje 1940–1950 metais. Jie prisidėjo prie civilių gyventojų ir sovietų partijos darbuotojų žudymo.

Holokaustas. Lietuva mirties šešėlyje
© Sputnik
Holokaustas. Lietuva mirties šešėlyje
Tegai:
miško broliai, Jonas Noreika
Temos:
"Miško broliai": praeitis ir dabartis (72)
Dar šia tema
Prokuratūra: Šimašiaus įsakymas nukabinti Noreikos lentą — politinis sprendimas
Ekspertas: Rusijai už nacių bendrininkų išteisinimą reikia bausti Lietuvą pinigais
Paranormalumas užvaldė Lietuvą. Kaip nacių bendrininkas Noreika tapo šventuoju
Stirna, archyvinė nuotrauka

Medžiotojas, nušovęs sveiką stirniuką, patrauktas administracinėn atsakomybėn

(atnaujinta 22:09 2021.03.02)
Pakruojo aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai, atlikę tyrimą, nustatė, kad sausį "Sukmedžio" medžioklės plotų vienete nušautas stirnos jauniklis nesirgo, todėl jo sumedžiojimas gali būti laikomas neteisėtu

VILNIUS, kovo 2 — Sputnik. Medžiotojui, šių metų sausį Pakruojo rajone nušovusiam stirną, surašytas protokolas dėl administracinio teisės pažeidimo ir apskaičiuota žala gyvūnijai, praneša Aplinkos apsaugos departamentas.  

Šių metų sausio 31 dieną "Facebook'e" pasirodžius vaizdo įrašui apie stirniuką, Pakruojo aplinkosaugininkai pradėjo tyrimą dėl galimai neteisėtai sumedžioto stirnos jauniklio "Sukmedžio" medžioklės plotų vienete, Vainiūnų gyvenvietės prieigoje.

Tą pačią dieną buvo surinkti pirminiai duomenys ir apklaustas medžiotojas. Asmuo tikino, kad gyvūnas akivaizdžiai sirgo, buvo išsekęs ir agresyvus, todėl jis stirnos jauniklį ir sumedžiojo. Taip pat medžiotojas teigė, kad pirminė informacija gauta iš Pranešimų priėmimo tarnybos, todėl jis atvykęs ir nutraukęs gyvūno kančias. Visgi nustatyta, kad konkretus nurodymas sumedžioti gyvūną duotas nebuvo. Situaciją ir aplinkybes turėjo įvertinti medžiotojas.

Medžioklės taisyklėse numatyta, kad stirnos pateles ir jauniklius medžioti leidžiama nuo spalio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos.

Pranešėjo pateiktame vaizdo įraše matyti, kad stirnos jauniklis nebuvo išsekęs, sužeistas ar akivaizdžiai sergantis, kaip teigė medžiotojas. Kad įsitikintų, ar tikrai sumedžiotas stirnos jauniklis nesirgo, Pakruojo aplinkosaugininkai perdavė jo vidaus organus Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Kauno teritoriniam skyriui.

Minėta institucija, atlikusi patologinius tyrimus, pateikė išvadą, kad stirnos jauniklis ligoms būdingų požymių neturėjo. 

Be to, asmuo, sumedžiojęs stirniuką, turėjo vaizdo fiksavimo priemonėmis užfiksuoti gyvūno sužeidimo, sužalojimo ar ligos požymius ir telefonu informuoti Aplinkos apsaugos departamento Pranešimų priėmimo tarnybą. Medžiotojas nebuvo gavęs pareigūno leidimo doroti sumedžiotą gyvūną ir nesilaikė Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų.

Taip pat aplinkosaugininkai išsiaiškino, kad šauta buvo iš arčiau nei 200 metrų nuo gyvenamųjų sodybų ir naudojamų pastatų ir taip medžiotojas pažeidė dar vieną Medžioklės įstatymo punktą.

Medžiotojui surašytas protokolas dėl administracinių teisės pažeidimų, bauda gali siekti iki 1 800 eurų, žala gyvūnijai viršija 1 050 eurų. Visas aplinkybes įvertins ir nutartį priims Šiaulių apylinkės Pakruojo teismo rūmai.

Dar šia tema
Neteisėtai sumedžiojusiam du elnius vyrui teks atlyginti 12 tūkst. eurų žalą
Druskininkuose baltarusis partrenkė briedį, sužalotą gyvūną teko nušauti
Lietuvos gyventojas gali netekti teisės medžioti dėl naktinio matymo prietaiso
Beržų sulos rinkimas

Ekologai primena, kaip tinkamai leisti beržo sulą

(atnaujinta 22:08 2021.03.02)
Be to, laukinės augalijos išteklių naudojimas pažeidžiant nustatytą tvarką užtraukia baudą asmenims nuo 10 iki 30 eurų

VILNIUS, kovo 2 — Sputnik. Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) primena, kad valstybei priklausančioje žemėje sulą leisti galima iš ne plonesnių kaip 20 cm skersmens medžių, kurie bus kertami ne vėliau kaip po 5 metų, praneša AAD.

Pažymima, kad jei medžiai bus nukirsti ne vėliau kaip po metų, sula gali būti leidžiama ir iš plonesnių medžių.

Neries upė
© Sputnik / Владислав Адамовский

"Toje vietoje, kur bus gręžiama skylė, leidžiama nepažeidžiant luobo nudrožti žiauberį. Skylės sulai leisti gręžiamos ne aukščiau kaip 1 m nuo žemės paviršiaus. Skylių skersmuo neturi viršyti 2 cm, o jų gylis medienoje — 3 cm. Tarpai tarp išgręžtų skylių turi būti ne mažesni kaip 10 cm. Baigus leisti sulą, skylės turi būti užkemšamos", — teigiama pranešime. 

Pabrėžiama, kad privačios žemės savininkams, leidžiantiems sulą asmeniniam naudojimui, apribojimai netaikomi. Asmenims, ketinantiems leisti sulą privačioje žemėje, leidžiama leisti sulą tik gavus žemės savininko sutikimą.

Derėtų atminti, kad laukinės augalijos išteklių naudojimas pažeidžiant nustatytą tvarką užtraukia baudą asmenims nuo 10 iki 30 eurų.

Pažymima, kad tai, ar kai kuriuos medžius, augančius valstybei priklausančioje žemėje, planuojama kirsti, gali pasakyti miško, žemės ar želdynų ir želdinių savininkai, valdytojai ar naudotojai.

Tegai:
gamtai padarytą žala, nusikaltimas gamtai, ekologai
Žemė

Mokslininkai prognozuoja žemės atmosferos katastrofą

(atnaujinta 22:12 2021.03.02)
Pasak jų, nelaimės priežastis bus padidėjęs Saulės aktyvumas, dėl kurio sumažės anglies dvideginio kiekis atmosferoje

VILNIUS, kovo 2 — Sputnik. Žemės atmosfera ateityje praras visą laisvą deguonį. Tokią išvadą padarė japonų mokslininkas iš Toho universiteto Kazumi Ozaki ir jo kolega amerikietis Kristoferis Reinhardas (Christopher Reinhardt) iš Džordžijos technologijos instituto. Tyrimas paskelbtas žurnale "Nature Geoscience".

Žemė
© Photo : NASA/Barry Wilmore

Ekspertai, atsižvelgdami į geologinius, biologinius ir klimato veiksnius, sumodeliavo planetos atmosferos evoliuciją. Todėl jie sužinojo, kad Žemės atmosfera išliks gana stabili maždaug milijardą metų, o po to, per kelis tūkstančius metų, ji liks praktiškai be deguonies.

Pasak mokslininkų, nelaimės priežastis bus padidėjęs Saulės aktyvumas, dėl kurio sumažės anglies dvideginio kiekis atmosferoje. Kai šis rodiklis pasieks kritinį tašką, fotosintezės procesas planetoje bus sutrikdytas ir deguonis nustos patekti į atmosferą.

"Biosfera neturės laiko prisitaikyti prie tokių reikšmingų aplinkos pokyčių. Dabar šešėlyje pasislėpęs primityvių anaerobinių mikrobų pasaulis vėl dominuos", — apibendrino mokslininkai.

Tegai:
atmosfera, Žemė