Kuršių nerija, archyvinė nuotrauka

Socialdemokratai reikalauja skubiai tikrinti su aplinkos tarša susijusias įmones

(atnaujinta 17:10 2020.01.09)
Aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos prašoma prisiimti tiesioginę atsakomybę už sistemos veiklą ir imtis neatidėliotinų priemonių — patikrinti visas šalies teritorijoje veikiančias įmones, kurių veikla kelia riziką aplinkai ir žmonių sveikatai

VILNIUS, sausio 9 — Sputnik. Socialdemokratų partijos frakcija kreipiasi į aplinkos ministrą Kęstutį Mažeiką reikalaudama imtis neatidėliotinų veiksmų ir patikrinti Lietuvoje veikiančias įmones, kurių veikla susijusi su aplinkos tarša, rašoma Seimo pranešime.

"Grigeo" atvejis parodė ne tik cinišką kai kurių verslo įmonių požiūrį į aplinkosaugą ir žmonių sveikatą, bet ir aplinkos apsaugos pareigūnų visiškai neatsakingą ir galimai tyčinį naudos siekimą užuot atlikus tiesioginį darbą — apsaugoti gamtą ir žmones", — sako Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė.

Pasak parlamentarės, net aukščiausieji šalies vadovai daro prielaidą, kad toks aplinkosaugininkų požiūris gali būti sisteminis, ir tai verčia ne tik susirūpinti, bet aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos prašoma prisiimti tiesioginę atsakomybę už sistemos veiklą ir imtis neatidėliotinų priemonių — patikrinti visas šalies teritorijoje veikiančias įmones, kurių veikla kelia riziką aplinkai ir žmonių sveikatai.

Tyčinis atliekų pylimas tiesiai į Kuršių marias verslui siekiant didesnių pelnų, frakcijos teigimu, tiesiog perpildyta taurė. Bet viena ekologinė katastrofa po kitos, turint omeny Alytaus padangų gamyklos gaisrą ir "Grigeo" atvejus, verčia visuomenei ir pačiam aplinkos ministrui priminti, kad "Grigeo" buvo tikrinama kas mėnesį kaip ir kitos įmonės, kuriose tik dėl piliečių skundų arba įvykusių nelaimių paaiškėdavo šokiruojantys taršos mastai, į kuriuos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojai akivaizdžiai buvo užmerkę akis arba susiję su pelno tokiais būdais siekiančiomis įmonėmis.

Kontrolės ir monitoringo sistema praradusi struktūrą, pasak socialdemokratų, neatlieka reikiamos aplinkos kontrolės, nes aplinkosaugos sistema tokia, kokia yra — realiai neveikia. Problemų tik daugėja. Gyventojai nuolat skundėsi ne tik dėl smarvės Klaipėdoje, tebegaunami signalai apie teršiamas kitas Lietuvos upes — Nemuną, Nevėžį, Nerį, Šyšą. Visa tai rodo ir galimų pažeidimų sistematiškumą, ir visuotines spragas aplinkos apsaugos sistemoje.

"Sputnik Lietuva" primena, jog antradienį prokuratūra įvardijo, kad dėl nevalytų nuotekų patekimo į Kuršių marias gali būti kalta įmonė AB "Grigeo Klaipėda". Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sureagavo ir pareikalavo iš atsakingų institucijų paskelbti tikrąjį Kuršių marių taršos mastą.

Tegai:
sveikata, žala aplinkai
Dar šia tema
Ekologas įvertino Alytaus gaisro padarinius Kaliningradui
Mokykla

Monkevičius ragina skirti priemokas mokyklų vadovams išaugusį darbo krūvį dėl COVID-19

(atnaujinta 14:24 2020.09.18)
Ministerijoje pabrėžiama, kad priemoka gali siekti iki 30 proc. pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius savivaldybių merams išplatino raštą, rekomenduojantį skirti priemokas mokyklų vadovams už šiuo metu išaugusį darbo krūvį dėl koronaviruso, rašo ministerijos spaudos tarnyba.

Vilnius
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

"Mokyklų vadovų darbo krūvis tikrai yra išaugęs, nes jie visomis išgalėmis stengiasi įgyvendinti operacijų vadovo sprendimus ir rekomendacijas, suvaldant srautus, išlaikant atstumą, organizuojant maitinimą ir kitus veiksmus, būtinus užtikrinti mokinių ir mokytojų saugumą ir švietimo sistemos funkcionavimą", — rašoma ministro rašte.

Monkevičius paprašė, kad merai įvertintų mokyklų vadovų pastangas ir, remiantis Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymu, skirtų jiems priemoką už papildomą darbo krūvį.

Pabrėžiama, kad priemoka gali siekti iki 30 proc. pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio.

Ministerija primena, kad nuo rudens pradžios bendrojo ugdymo, neformaliojo švietimo, profesinio mokymo mokytojams bei dėstytojams ir mokslo darbuotojams atlyginimai, palyginti su praėjusių metų rugsėju, didėja vidutiniškai 10 proc. Ikimokyklinio ugdymo pedagogams atlyginimai didėja vidutiniškai 46 proc., priešmokyklinio ugdymo pedagogams — vidutiniškai 30 proc.

Per praėjusią parą Lietuvoje patvirtintas 61 koronaviruso atvejis. Iš viso šalyje per epidemijos laikotarpį patvirtinti 3565 COVID-19 ligos atvejai, tebeserga 1283 asmenys, 2181 — pasveiko.

Tegai:
priemokos, koronavirusas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lietuvoje nustatytas 61 koronaviruso atvejis
Veryga atšaukė reikalavimą laukti maisto restoranuose su kauke
Radviliškio ligoninė stabdo naujų pacientų priėmimą
Tarptautinis liaudiškų šokių festivalis Palangos miestely

Palangoje rugsėjo 18–20 dienomis šurmuliuos tarptautinis liaudiškų šokių festivalis

(atnaujinta 14:57 2020.09.18)
Festivalis į šventinį šurmulį žada įtraukti visą kurortą — jo metu veiks tautodailininkų bei amatininkų mugė, o suvažiavę šokių kolektyvai rengs pasirodymus įvairiose miesto centro viešose erdvėse

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Palangoje rugsėjo 18–20 dienomis jau ketvirtąjį kartą vyks tarptautinis liaudiškų šokių festivalis "Palangos miestely", praneša kurorto savivaldybės spaudos tarnyba.

"Tris dienas šurmuliuosiantis festivalis šventinę nuotaiką paskleis visoje Palangoje. Vaikai, jaunimas, senjorai — labai įvairaus amžiaus šokėjai šventine nuotaika bei savo energija pakerės kiekvieną", — žada festivalio organizatoriai.

Penktadienį, rugsėjo 18 dieną, Vytauto gatvėje nusidrieks tautodailininkų bei amatininkų mugė, kurioje pirkėjų lauks daugiau nei šimtas prekeivių ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Latvijos. Čia visą savaitgalį, nuo 10:00 iki 20:00, bus galima ne tik į kitus pasidairyti bei save parodyti, bet ir įsigyti įvairių tautodailininkų dirbinių, kulinarinio paveldo gardumynų, įvairių papuošalų bei aksesuarų, susipažinti su senaisiais amatais. Mugėje nestigs rudeniškų akcentų, čia bus galima įsigyti įvairių sodinukų.  

Šeštadienį, rugsėjo 19 dieną, po Palangą pasklis tautiniais drabužiais pasidabinę šokėjai, į kurortą suvažiavę ne tik iš įvairių Lietuvos miestų, bet ir iš kaimyninės Latvijos. Iš viso pajūryje susiburs dvidešimt liaudiškų šokių kolektyvų.

Festivalyje dalyvaus ir šeimininkai — Palangos miesto šokių kolektyvai: Palangos kultūros ir jaunimo centro liaudiškų šokių kolektyvai "Bočiai" ir "Banguolis" bei Trečiojo amžiaus universiteto Europos šokių grupė "Jūrė".

Šeštadienį, 13:00, visi festivalio dalyviai susiburs Grafų Tiškevičių alėjoje bei tęs ankstesnių festivalių metu pradėtą tradiciją — sušoks bendrą šokį. Po jo iškilminga festivalio dalyvių eisena pajudės link Nepriklausomybės aikštės (Jūratės gatvės ir Vytauto gatvės sankirtoje, prie muzikinio fontano), kur vyks festivalio "Palangos miestely" atidarymas.

Netrukus po to liaudiška muzika bei tautiniais drabužiais pasidabinę šokėjai pasklis po miesto centro viešąsias erdves. Visą dieną, nuo 13:45 iki 18:30, liaudiškų šokių kolektyvai savo pasirodymus rengs įvairiose vietose — šokėjus bus galima išvysti ties Kurhauzu, centrinėje miesto aikštėje, taip pat — Nepriklausomybės aikštėje.

O vakare, 18:30, Kurhauzo terasoje festivalį užbaigs viena iš populiariausių Lietuvos tradicinės muzikinės kultūros atstovių — tautiška kapelija "Sutaras".

Sekmadienį, rugsėjo 20 dieną, miesto centre šurmuliuos mugė, o meno kolektyvai bus pakviesti dalyvauti specialiai jiems skirtoje programoje — liaudiškoje mankštoje bei kitose atrakcijose pajūryje.

Festivalio organizatoriai neabejoja, kad kiekvienas, savaitgalį apsilankęs Palangoje, liks maloniai nustebintas ne tik kurorte tvyrančios šventinės nuotaikos, bet ir meno kolektyvų pasirodymų.

Tegai:
šokiai, festivalis, Palanga, Lietuva
Dar šia tema
Sputnik Lietuva sužinojo, ar lietuviai šiemet patenkinti poilsiu Palangoje
Palanga kviečia į Lietuvos seniūnijų sporto žaidynių finalą
Festivalis "Nepatogus kinas" persikelia į virtualią kino salę
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos partijos lyderis Ramūnas Karbauskis

Karbauskis pristatė leidinį apie Lansbergius ir kitus "neliečiamuosius" Lietuvoje

(atnaujinta 16:17 2020.09.18)
"Valstiečių" lyderis leidinyje surinko informaciją, kaip "neliečiamieji" ir jų bičiuliai "patekdavo prie valstybės strateginių įmonių vairo, kaip per ofšorus neskaičiuodami žarstė valstybės milijonus, žinodami, kad įmonių nuostolius padengs paprasti mokesčių mokėtojai"

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos partijos lyderis Ramūnas Karbauskis pristatė savo leidinį, kuriame surinko visus praėjusius ketverius metus jo viešintus epizodus apie "prieštaringus santykius tarp stambių verslo grupių ir aukščiausių valstybės politikų, dešimtmečius valdžiusių Lietuvą".

Apie tai politikas parašė savo Facebook paskyroje. Leidinys gavo pavadinimą "Neliečiamieji".

Karbauskis pažymėjo, jog jaučia pareigą pasakyti žmonėms, kodėl jo partijos atstovų nemėgsta "Landsbergiai, konservatoriai ir jiems pataikaujančios partijos, pradedant liberalais, baigiant Gintauto Palucko vadovaujamais socialdemokratais, kurie tapo konservatorių satelitine partija".

"Žmonės turi žinoti, kas sieja Landsbergių šeimos verslą, konservatorių partiją su privačiais pensijų fondais; kaip buvo padaryta milžiniška žala valstybei, žmonėms, ekonomikai nesąžiningai vystant šaliai reikalingus strateginius projektus, kaip iš jų vystymo buvo ciniškai pelnomasi, visiškai negalvojant nei apie projektų reikšmę valstybei, nei apie atsakomybę prieš Lietuvos žmones", — pareiškė politikas.

"Neliečiamaisiais", pasak Karbauskio, valdantieji dar pernai pradėjo vadinti Landsbergius, "iškiliausius" konservatorius, Dalią Grybauskaitę, Roką Masiulį ir kitus "elito" atstovus, nes bandydami kelti viešai problemas, jiems aiškiai buvo leidžiama suprasti, kad dėl kai kurių valstybei galimai didelę žalą padariusių projektų, kuriuose sukosi "neliečiamieji", negalima pradėti tyrimų.

Politikas pažymėjo, jog leidinyje pasidalijo informacija, kaip "neliečiamieji" ir jų bičiuliai "patekdavo prie valstybės strateginių įmonių vairo, kaip per ofšorus neskaičiuodami žarstė valstybės milijonus, žinodami, kad įmonių nuostolius padengs paprasti mokesčių mokėtojai", nes visa tai valdantieji anksčiau viešino socialiniuose tinkluose, viešai kėlė klausimus, tačiau didžiosios žiniasklaidos dėmesio tai nesulaukė.

"Net neabejoju, kad po šio leidinio pasirodymo konservatoriai mus vėl ims kaltinti, kad dirbam ne Lietuvai, tačiau man per šiuos metus kilo taip pat daug klausimų. Pavyzdžiui, o kam gi dirba jie, nes visur, kur jie pasirodydavo, pasibaigdavo nuostoliais, pradedant Mažeikių naftos pardavimu, baigiant SGD projekto įgyvendinimu? Aš net negalėjau įsivaizduoti, kad tokio masto dalykai dėjosi mūsų valstybėje, kol nepradėjo liudyti Grybauskaitės valdomos prezidentūros užtildyti prokurorai. Jie negalėjo apginti jūsų bei valstybės interesų, nes jiems neleista to padaryti. Jiems neleista tirti, kaip "neliečiamieji" ir jų statytiniai viena ranka švaistė valstybės milijonus konsultacijoms, perkant orą, o kita — iš esmės tuo pat metu nurėžinėjo pensijas ir kitas žmonių pajamas, kurie turėjo padengti "neliečiamųjų" padarytus nuostolius", — pažymi Karbauskis.

Politikas pasakė, kad žurnalas "Neliečiamieji" jau keliauja per Lietuvą, tačiau galima perskaityti ir jo elektroninę versiją.

Tegai:
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), Ramūnas Karbauskis, Lietuva