Šiukšlių konteineriai, archyvinė nuotrauka

"The Economist" atskleidė Lietuvos šiukšlių perdirbimo "sėkmės paslaptį"

(atnaujinta 16:40 2020.01.10)
Nuo 2017 metų atliekų perdirbimo padėtis Lietuvoje labai pagerėjo, tačiau vargu, ar tai galima paaiškinti ypatinga piliečių meile aplinkai

VILNIUS, sausio 10 — Sputnik. Po Kalėdų ir Naujųjų metų ES šalyse, kaip ir visame pasaulyje, prasideda šiukšlių išvežimo sezonas ir daugelyje šalių tai yra rimtas smūgis aplinkai, tačiau Lietuvoje padėtis yra geresnė nei visoje ES, rašo žurnalas "The Economist".

Straipsnyje rašoma, kad šiuo metu šiukšlių perdirbimo lygis Lietuvoje yra "rekordinis". 2017 metais čia buvo perdirbti beveik trys ketvirtadaliai (74 proc.) plastiko atliekų — tai buvo didžiausias rodiklis ES, kur vidutinė vertė siekė 42 proc. Blogiausia padėtis Suomijoje ir Prancūzijoje, kur šis skaičius buvo mažesnis nei 30 procentų.

Kaip pažymėta, Lietuvos sėkmė daugeliu aspektų yra susijusi su 2016 metas įsigaliojusia užstato sistema. Jos esmė tokia, kad pirkdami gėrimus buteliuose vartotojai moka papildomus 10 centų. Po naudojimo butelius galima grąžinti į specialius automatus, kurie grąžina dešimt centų, o priimtas butelis išsiunčiamas į perdirbimo centrus.

Taigi, iki 2017 metų pabaigos 92 procentai visų Lietuvoje parduotų butelių ir skardinių buvo grąžinti. Šis skaičius trigubai viršijo tą, kuris buvo prieš sistemos įdiegimą. Plastikinių pakuočių perdirbimo lygis pakilo iki beveik 20 procentų.

Anot "The Economist" su nuoroda į Lietuvos valdžios atstovų pranešimą, tokia schema paskatino šalies gyventojus labiau rūpintis šiukšlių tvarkymu. Paaiškėjo, kad beveik 90 procentų lietuvių bent kartą naudojo taromatus. Kita vertus, paprastai Lietuvos gyventojai nelaiko savęs dideliais aplinkosaugininkais. Europos Komisijos 2017 metų tyrimo duomenimis, jie mažiau nei kitų ES šalių gyventojai aplinkosaugos problemas laiko "labai svarbiomis".

"Lietuvių noras gali kilti ne iš meilės planetai Žemės, o dėl žemo kapitalo lygio. Lietuva užima antrą vietą Europoje pagal pajamų nelygybę tarp gyventojų. Dešimtadalis gyventojų per mėnesį gauna mažiau nei 245 eurus. Didmiesčiuose galima pamatyti šiukšlių konteineriuose besirausiančius žmones, ieškančius daiktų, kuriuos būtų galima įmesti į taromatą", — rašoma straipsnyje.

Anot straipsnio autoriaus, šiuo metu sėkme gali pasirodyti tai, kad mažėja šiukšlių, o dar ir žmonės suranda papildomą uždarbį, tačiau ilgainiui tai gali tapti ne tokia jau ir gera perspektyva. Vokietijoje, kur dar 2003 metais buvo įvesta panaši užstato sistema, pajamos, gautos už užstato grąžinimą, neigiamai paveikė gamintojus ir jų siekį gaminti ekologiškesnes pakuotes.

Šiukšlės ES šalyse
© Sputnik /
Šiukšlės ES šalyse
Tegai:
ekologai, žala aplinkai, šiukšlės
Dar šia tema
Aplinkosaugininkai primena automobilių savininkams: senas padangas reikia priduoti
Adomėnas išjuokė Užupio komunalininkus už šiukšles
Lėktuvas, archyvinė nuotrauka

Atnaujinami skrydžiai į Prancūziją, Daniją ir Suomiją

(atnaujinta 18:22 2020.06.03)
Užsienio reikalų ministerija ragina atsisakyti nebūtinų kelionių į Airiją, Ispaniją ir Maltą, kur sergamumas COVID-19 išlieka aukštesnis nei 15 susirgimų 100 000 gyventojų per pastarąsias 14 dienų

VILNIUS, birželio 3 — Sputnik. Vyriausybė pritarė Užsienio reikalų ministerijos (URM) siūlymui atnaujinti reguliarius skrydžius į Paryžių, Kopenhagą, Bilundą, Nicą ir Turku, pranešė URM spaudos tarnyba.

Skrydžius atnaujinti prašė "SAS", "Wizzair" ir "airBaltic" oro bendrovės. Iš Vilniaus į Paryžių ir atgal skraidys "airBaltic". "SAS" iš Vilniaus ir Palangos į Kopenhagą ir atgal. "Wizzair" iš Vilniaus į Bilundą, Paryžių, Nicą ir atgal bei iš Kauno į Turku ir atgal.

Ketinantiems keliauti URM rekomenduoja atsakingai įvertinti bilietų įsigijimo galimybes į skrydžius, kuriems leidimai dar nesuteikti. Taip pat rekomenduojama iš anksto išsiaiškinti, kokius reikalavimus ir apribojimus taiko šalys, į kurias ketinama vykti.

URM kai kurioms ES valstybėms, Norvegijai, Islandijai ir Lichtenšteinui atšaukė aukščiausią perspėjimą "nevykti į užsienio valstybes", tačiau specifiniai perspėjimai vis dar išlieka. Be to, išlieka perspėjimas nevykti į Belgiją, Jungtinę Karalystę, Švediją ir Portugaliją.

Ministerijoje raginama atsisakyti nebūtinų kelionių į Airiją, Ispaniją ir Maltą, kur sergamumas koronavirusu liga išlieka aukštesnis nei 15 susirgimų 100 tūkst. gyventojų per pastarąsias 14 dienų.

"Vykstantys į kitas Europos ekonominės erdvės valstybes yra raginami imtis atsargumo priemonių. Ypač svarbu atkreipti dėmesį, kad sergamumo situacija gali pasikeiti labai greitai ir tai gali lemti būtinų apribojimų tiek užsienio valstybėse, tiek Lietuvoje atnaujinimą", — rašoma pranešime.

URM, atsižvelgdama į tai, kad kad pradėjo veikti Lietuvos, Estijos ir Latvijos tarpusavio Supratimo memorandumas dėl tarpusavio kelionių apribojimų žemės, geležinkelio, oro ir jūrų transportu panaikinimo ir bendradarbiavimo COVID-19 krizės metu, nuo birželio 1 dienos jokių specifinių rekomendacijų vykstantiems į šias šalis neteikia.

Pirmadienį Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija paskelbė 27 valstybių, kurių piliečiai gali įvažiuoti į respubliką, sąrašą. Saviizoliacijos sąlygos bus privalomos tik Maltos, Airijos ir Ispanijos piliečiams. Draudžiama įvažiuoti į Lietuvą iš Švedijos, Jungtinės Karalystės, Portugalijos ir Belgijos.

Anksčiau Baltijos šalys savo piliečiams leido laisvai judėti. Jiems nereikia laikytis dviejų savaičių izoliacijos. Be to, Lietuva pasienyje su Latvija panaikino sienų kontrolę, vykdomi tik atsitiktiniai patikrinimai.

Nuo gegužės 11 dienos Lenkijos piliečiams buvo leista atvykti į Lietuvą verslo, darbo ir mokslo tikslais, Lietuvos piliečiai taip pat gali keliauti į Lenkiją. Abiejų šalių piliečiai galėjo nesilaikyti 14 dienų izoliacijos.

Tegai:
karantinas, koronavirusas, skrydžiai, Lietuvos respublikos užsienio reikalų ministėrija (URM)
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lenkija atsisakė atidaryti sienas Baltijos šalių gyventojams
Per parą nustatyti tik du koronaviruso atvejai
Užsieniečių registracijos centras

URC neblaivų prieglobsčio prašytoją VSAT pareigūnai tramdė antrankiais ir elektros šoku

(atnaujinta 17:58 2020.06.03)
Tarnybos duomenimis, šiuo metu centre laikinai gyvena 90 užsieniečių, iš kurių 77 yra pateikę prieglobsčio prašymus

VILNIUS, birželio 3 — Sputnik. Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnams teko fizine jėga ir elektros šoko prietaisu tramdyti į Užsieniečių registracijos centrą (URC) grįžusį neblaivų Rusijos pilietį, apie tai pranešė VSAT.

Agresyvus prieglobsčio prašytojas užgauliojo pasieniečius necenzūriniais žodžiais, neklausė reikalavimų nusiraminti, mėgino pastumti, o vėliau galva smogti VSAT pareigūnui.

Antradienį popiet URC budėję pasieniečiai pamatė, kad 53 metų čečėnų tautybės Rusijos pilietis, kuris šalyje yra pasiprašęs laikino teritorinio prieglobsčio, į centrą grįžo neblaivus. Jam nustatytas vidutinis girtumas — 1,86 prom.

Vyras buvo sulaikytas, jam surašytas protokolas dėl URC vidaus taisyklių pažeidimo — centre laikinai gyvenantiems užsieniečiams draudžiama svaigintis, įsinešti ar turėti alkoholinių gėrimų bei psichotropinių medžiagų.

Įprastai prieglobsčio šalyje prašantiems užsieniečiams galima išeiti iš URC teritorijos 24 valandoms, tačiau dėl paskelbto karantino laikinas išvykimas iš centro leidžiamas vienai valandai per parą.

Vyras, nuo metų pradžios gyvenantis URC, nusprendė nelaukti formalumų pabaigos ir savavališkai pamėgino eiti link bendrabučio, kuriame gyvena. Pasieniečiai užsienietį įspėjo, po ko jėga atvedė atgal į tarnybines patalpas.

Neblaivus prieglobsčio prašytojas iš pradžių užgauliojo pasieniečius necenzūriniais žodžiais, ėmė grasinti susidorojimu ir pabandė pastumti arčiausiai buvusį VSAT pareigūną. Triukšmadarys buvo sutramdytas fizine jėga, jam uždėti antrankiai.

Tačiau ir tai nepadėjo sutramdyti apsvaigusio užsieniečio. Vyras ir toliau plūdosi ir galva mėgino smogti jį tramdžiusiems pasieniečiams. Pastarieji, dukart prieš tai įspėję prieglobsčio prašytoją, kad bus panaudotas elektros šoko prietaisas, galiausiai jį ir panaudojo. Užsienietis nusiramino ir nuo kitų centro gyventojų buvo izoliuotas atskiroje patalpoje.

VSAT priminė, kad Užsieniečių registracijos centras — tai vienintelis centras Lietuvoje, skirtas laikyti sulaikytus, neteisėtai esančius ar neteisėtai atvykusius į Lietuvą užsieniečius, taip pat apgyvendinti prieglobsčio prašytojus tol, kol yra nagrinėjami jų pateikti motyvai.

Tarnybos duomenimis, šiuo metu centre laikinai gyvena 90 užsieniečių, iš kurių 77 yra pateikę prieglobsčio prašymus.

Tegai:
Rusijos pilietis, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT)
Dar šia tema
Pasieniečiai sulaikė cigaretes krovusį varėniškį
Pasieniečiai dingusią senjorę Elektrėnų savivaldybėje rado pasitelkę sraigtasparnį
Gabendami kontrabandą įkliuvo du pareigūnai ir mikroautobuso vairuotojas
JAV prezidentas Donaldas Trampas, archyvinė nuotrauka

Trampas pareiškė, kad nori "branduolinio pakto" su Rusija

(atnaujinta 18:51 2020.06.03)
Anksčiau JAV paskelbė galvojančios pratęsti Branduolinės ginkluotės mažinimo sutartį (START-III), kuri baigia galioti 2021 metais, su Rusija

VILNIUS, birželio 3 — Sputnik. JAV prezidentas Donaldas Trampas pareiškė, kad nori "branduolinio pakto" su Rusija.

"Aš noriu branduolinio pakto, saugaus atomo, nes tai yra didžiausia problema, egzistuojanti pasaulyje", — Trampas sakė interviu "Fox" radijui atsakydamas į klausimą apie Rusiją.

Anksčiau JAV paskelbė galvojančios pratęsti Branduolinės ginkluotės mažinimo sutartį (START-III), kuri baigia galioti 2021 metais, su Rusija, tačiau jos siūlo išplėsti sutartį įtraukiant į ją daugybę naujų ginklų ir taip pat siūlo prie jos prijungti KLR.

Kinija pareiškė, kad nėra suinteresuota tokiomis derybomis.

Tegai:
sutartis, JAV, Rusija, Donaldas Trampas
Dar šia tema
Rusija į turto registrą įrašė duomenis apie sieną su Lietuva ir Latvija
Trampas sako, kad Baidenas nežino, kaip nutraukti riaušes JAV