Tabletės rankoje, archyvinė nuotrauka

Alytuje rastas medikamentais apsinuodijęs karys

(atnaujinta 15:35 2020.01.12)
Lietuvos kariuomenės kariui buvo suteikta skubi medicininė pagalba. Šiuo metu jis yra ligoninėje

VILNIUS, sausio 12 — Sputnik. Alytuje įtariama, kad Lietuvos kariuomenės karys apsinuodijo medikamentais, praneša Lietuvos policija.

Incidentas įvyko penktadienį, apie 12:30. 1996 metais gimusiam jaunuoliui buvo nustatytas apsinuodijimas medikamentais. Jis buvo rastas tarnybos metu.

Kariui suteikta medicininė pagalba. Šiuo metu jis yra ligoninėje, jo sveikatos būklė nežinoma.

Incidento aplinkybės tiriamos.

Tegai:
apsinuodijimas, karys, Lietuvos kariuomenė
Dar šia tema
Vilniuje aptiktas policijos mokyklos kursanto kūnas
Vilniuje policininku apsimetęs vyras apiplėšė pensininkę
COVID-19 testas

Per praėjusią parą šalyje nustatyti 5 mirties nuo koronaviruso atvejai

(atnaujinta 13:23 2020.10.22)
Ketvirtadienio duomenimis, šalyje iš viso patvirtinti 8663 COVID-19 ligos atvejai, tebeserga 4727 asmenys, 3773 — pasveiko

VILNIUS, spalio 22 — Sputnik. Per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 424 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejai, rašo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).

Maxima
© Sputnik / Александр Липовец

Šalyje iš viso patvirtinti 8663 COVID-19 ligos atvejai, tebeserga 4727 asmenys, 3773 — pasveiko. 200 iš jų registruota Vilniaus, 80 Kauno, 38 Šiaulių, 30 Klaipėdos, 24 Marijampolės apskrityse. Dar 18 patvirtinta Telšių, 14 Panevėžio, 10 Utenos, 8 Tauragės ir 2 Alytaus apskrityse.  

Šiuo metu atlikti 307 atvejų epidemiologiniai tyrimai. Po kontakto su asmenimis, kuriems patvirtintas koronavirusas, praėjusią parą užsikrėtė 216 asmenų. Be to, registruoti 7 įvežtiniai atvejai: 2 iš Rusijos, po 1 — iš Ispanijos, Belgijos, Prancūzijos, Baltarusijos ir Rumunijos.

Tuo tarpu, 84 asmenų užsikrėtimo aplinkybės nėra aiškios.

Lietuvoje — 5 mirties nuo COVID-19 atvejai

NVSC informuoja, kad iš gydymo įstaigų praėjusią parą gauta informacija apie 5 mirtis nuo koronaviruso — 3 registruotos Šiaulių apskrityje, po 1 — Kauno ir Telšių apskrityse. Šiuo metu nuo infekcijos mirė 125 žmonės.

Pirmasis mirties atvejis registruotas Šiaulių apskrityje. Mirusysis priklausė 80-89 metų amžiaus grupei, turėjo gretutinių susirgimų. Koronavirusas asmeniui patvirtintas spalio 16 dieną.

Antrasis mirties atvejis nuo koronaviruso nustatytas Šiaulių apskrityje. Mirusysis priklausė 90-99 metų amžiaus grupei, turėjo gretutinių susirgimų. COVID-19 asmeniui patvirtintas spalio 18 dieną.

Trečiasis mirties atvejis patvirtintas Šiaulių apskrityje. Mirusysis priklausė 70-79 metų amžiaus grupei, turėjo gretutinių susirgimų. Koronavirusas asmeniui patvirtintas spalio 12 dieną.

Ketvirtasis mirties atvejis registruotas Kauno apskrityje. Mirusysis priklausė 60-69 metų amžiaus grupei, turėjo gretutinių susirgimų. Koronavirusas asmeniui patvirtintas spalio 5 dieną.

Penktasis mirties atvejis registruotas Telšių apskrityje. Mirusysis priklausė 70-79 metų amžiaus grupei, turėjo gretutinių susirgimų. Koronavirusas asmeniui patvirtintas spalio 15 dieną.

Taip pat praėjusią parą Šiaulių apskrityje registruotas mirties atvejis, kai asmuo, užsikrėtęs koronavirusu, mirė dėl kitų priežasčių.

159 atvejai, šiuo metu turimais duomenimis, siejami su protrūkiais

Vilniaus apskrityje praėjusią parą registruoti 5 infekcijos atvejai, susiję su protrūkiu Pabradės "Žeimenos" gimnazijoje, 4 — su protrūkiu Vilniaus rajono Skaidiškių mokykloje-darželyje. Dar 3 koronaviruso atvejai siejami su židiniu Vilniaus lopšelyje-darželyje "Žemyna", po 2 — su protrūkiais Sostinės krepšinio mokykloje, VGTU inžinerijos gimnazijoje, Vilniaus Ąžuolyno progimnazijoje.

Taip pat 1 atvejis, registruotas vakarykštę parą, vertinama, yra susijęs su protrūkiu Valakampių socialinių paslaugų namuose. Dar 2 atvejai siejami su protrūkiu šokių studijoje "Spindulys", 1 — su židiniu Vilniaus chore "Bel Canto".

Kauno apskrityje 3 infekcijos atvejai susiję su Blinstrubiškių socialinės globos namais. Asmenys yra darbuotojai. Iš viso su šiuo protrūkiu siejami 172 COVID-19 atvejai, iš kurių 51 darbuotojas, 111 gyventojų ir 10 antrinių atvejų.

Dar 8 koronaviruso atvejai, patvirtinti vakarykštę parą, siejami su protrūkiais Kauno klinikų padaliniuose, 4 atvejai — siejami su protrūkiais Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės padaliniuose. Taip pat po 1 atvejį, patvirtinta vakar, siejama su protrūkiais Kauno rajono Vilkijos pirminės sveikatos priežiūros centre, Vilkijos slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje.

Dar 1 atvejis, vertinama yra susijęs su protrūkiu Kaišiadorių socialinių paslaugų centre, taip pat 1 — su Kauno apygardos prokuratūra.

Taip pat registruoti 2 atvejai, susiję su protrūkiu Kauno chore "Lyra", 1 — susijęs su protrūkiu šokių studijoje "Flash Dance".

Dar po 1 atvejį Kauno apskrityje siejama su protrūkiais darželyje "Ilgas ūsas", Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijoje, Kauno technologijos universiteto Vaižganto progimnazijoje.

Šiaulių apskrityje vakar registruoti 2 infekcijos atvejai, susiję su Šiaulių ugdymo centru "Spindulys", po 1 siejama su protrūkiais Kelmės profesinio rengimo centre, įmonėje "Kelmės vanduo".

Dar 5 atvejai, patvirtinti vakar, yra susiję su protrūkiu Kelmės rajono Liolių socialinės globos namuose (iš viso 21 atvejis, iš kurių 12 gyventojų, 4 darbuotojai ir 5 antriniai atvejai).

Taip pat Šiaulių apskrityje registruotas 1 atvejis, siejamas su protrūkiu Kuršėnų ligoninėje (iš viso 36 susiję atvejai).

Klaipėdos apskrityje per praėjusią parą registruoti 4 infekcijos atvejai, siejami su protrūkiu Klaipėdos Respublikinės ligoninė Skuodo filiale, visi asmenys yra pacientai (iš viso šiuo metu registruoti 9 susiję atvejai).

Dar po 1 atvejį Klaipėdos apskrityje siejama su protrūkiais Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centre bei Klaipėdos universitete.

Marijampolės apskrityje 20 atvejų, patvirtintų vakar, vertinama, yra susiję su protrūkiu Marijampolės specialiuosiuose socialinės globos namuose, iš kurių 18 yra gyventojų ir 2 darbuotojai. Iš viso registruoti 54 susiję atvejai, iš kurių 35 yra gyventojai ir 19 darbuotojų.

Telšių apskrityje 2 atvejai siejami su protrūkiu Rietavo kultūros centre, po 1 — su Klaipėdos jūrininkų ligoninės Psichiatrijos departamentu Švėkšnoje, dar 1 infekcijos atvejis, vertinama, yra susijęs su protrūkiu Plungės pašte.

Panevėžio apskrityje 7 koronaviruso atvejai yra siejami su protrūkiu Pasvalio policijoje, 2 — su židiniu Respublikinės Panevėžio ligoninės Infekcinių ligų klinikoje, iš kurių vienas asmuo yra pacientas kitas — darbuotojas.

Mergina, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Константин Михальчевский

Utenos apskrityje 3 infekcijos atvejai, registruoti vakarykštę parą, siejami su šeimos švente Molėtų rajone, dar 3 — su kaimynų susibūrimu. Taip pat dar  2 atvejai Utenos apskrityje yra susiję su protrūkiu Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Utenos teismo ekspertiniame skyriuje.

Tauragės apskrityje vakar registruoti 3 koronaviruso atvejai, susiję su protrūkiu Jurbarko ligoninėje, visi asmenys yra pacientai. Iš viso registruoti 6 susiję atvejai.

Trečiadienį vyriausybė nusprendė paskelbti karantiną 12-oje savivaldybių nuo spalio 26 iki lapkričio 9 dienos.

Atsižvelgiant į nepalankią koronaviruso epidemiologinę situaciją, karantiną buvo pasiūlyta įvesti Elektrėnų, Joniškio rajono, Jurbarko rajono, Kelmės rajono, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Marijampolės, Pasvalio rajono, Plungės rajono, Skuodo rajono, Šiaulių rajono, Švenčionių rajono savivaldybių teritorijose.

Šią savaitę, nuo spalio 19 dienos iki spalio 25 dienos imtinai, Raseinių, Kelmės, Šiaulių, Joniškio, Švenčionių, Plungės, Radviliškio, Skuodo, Kauno, Šilalės, Šakių, Vilniaus ir Trakų rajonų, taip pat Elektrėnų, Druskininkų, Šiaulių, Klaipėdos, Kauno ir Vilniaus miestų gyventojams bus intensyviau atliekami tyrimai dėl koronaviruso (COVID-19). Šiose 19 savivaldybių fiksuojamas didesnis sergamumas negu kitose Lietuvos savivaldybėse.

Tegai:
koronavirusas, Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Vyriausybė paskelbė karantiną 12-oje savivaldybių
Lietuvoje bus registruojami kavinių, barų ir naktinių klubų lankytojai
Trigubas smūgis pandemijai: Rusijoje prasidėjo trečiosios vakcinos nuo COVID-19 bandymai
Pagyvenęs vyras prie kompiuterio, archyvinė nuotrauka

Tyrimas atskleidė Lietuvos gyventojų požiūrį į mokymąsi visą gyvenimą

(atnaujinta 13:21 2020.10.22)
Įprotis mokytis būdingesnis žmonėms iki 50 metų, turintiesiems aukštąjį išsilavinimą, vadovams ir specialistams. Nekvalifikuoti darbininkai ar bedarbiai reguliaraus mokymosi patirties turi mažiausiai

VILNIUS, spalio 22 — Sputnik. Lietuvoje mokymosi visą gyvenimą kultūra silpna, o nuolatinis mokymasis kol kas nėra tapęs visuomenės norma, rodo Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) atliktas tyrimas.

STRATA atliko tyrimą "Mokymasis visą gyvenimą: įpročiai, patrauklumas, barjerai, naudos suvokimas", kurio metu buvo siekiama atskleisti gyventojų požiūrį į mokymąsi visą gyvenimą, visapusiškai apibūdinti jų mokymosi patirtį ir įvertinti atvirumą mokymuisi.

Tyrimas atskleidė, kad 94 proc. visų apklaustųjų turi mokymosi patirties (neskaitant mokymosi bendrojo ugdymo mokykloje), o 58 proc. turi mokymosi per pastaruosius trejus metus patirties. Tuo tarpu 22 proc. visų apklaustųjų mokosi nepertraukiamai, t. y. turi įprotį mokytis.

Tuščia mokyklos klasė
© Sputnik / Алексей Майшев

Pats įprotis mokytis būdingesnis žmonėms iki 50 metų (28 proc.), turintiesiems aukštąjį išsilavinimą (33 proc.), vadovams (33 proc.), specialistams (38 proc.). Nekvalifikuoti darbininkai ar bedarbiai nepertraukiamo, reguliaraus mokymosi patirties turi mažiausiai (atitinkamai 9 proc. ir 13 proc.)

Mokymasis darbe ir savarankiškas mokymasis yra labiausiai paplitusios mokymosi formos, po jų — mokymasis lankant paskaitas, kursus bei seminarus.

Analizuojant besimokančiųjų nurodomą mokymosi naudą pažymėtina, kad dažniau nurodomas teigiamas poveikis asmeninei gerovei: patobulino asmenines savybes, gebėjimus, prasmingai, turiningai praleido laiką, pagerino socialinį gyvenimą ar patenkino norą tobulėti. Profesinių kompetencijų pagerinimas ar naujų įgijimas taip pat yra tarp dažniausiai minimų teigiamų mokymosi pokyčių, kuriuos pajuto 45 proc. visų besimokiusių per paskutinius trejus metus respondentų.

Vienos iš pagrindinių kliūčių mokytis — laiko trūkumas ir finansiniai sunkumai, galimybės padengti su mokymusi susijusias išlaidas. Be to, daugelis gyventojų įsitikinę, kad mokytis per vėlu (šią kliūtį nurodo 38 proc. visų nesimokančiųjų, o 60 metų ir vyresnių apklaustųjų grupėje taip manančių yra 70 proc.).

Tuo tarpu penktadalis visų apklaustųjų nurodė, kad neturi poreikio mokytis, o gerokai didesnė dalis (51 proc.) įsitikinę, kad mokytis reikia. Nepaisant mokymosi svarbos suvokimo, apie 30 proc. apklaustųjų mokytis nebūtų linkę net ir turėdami tam galimybes.

"Gyventojų apklausos duomenys atskleidžia, kad mokymosi visą gyvenimą kultūra silpna, o nuolatinis mokymasis kol kas nėra tapęs visuomenės norma. Nors dominuoja teigiamas požiūris į suaugusiųjų mokymą(si), tačiau taip pat didelė dalis gyventojų nebūtų linkę mokytis net ir turėdami visas tam tinkamas sąlygas ir galimybes", — daro išvadą tyrėjai.

Apklausa vyko nuo 2019 metų gruodžio 11 dienos iki 2020 metų sausio 28 dienos. Tyrime dalyvavo 2 tūkst. respondentų nuo 15 iki 75 metų.

Eurostato duomenimis, 2019 m. besimokančių gyventojų dalis Lietuvoje sudarė 7,0 proc., o bendras Europos Sąjungos vidurkis buvo 11,3 proc. Pagal šį rodiklį Lietuva užima 23-ią vietą tarp 35 šalių. Nors nuo 2014 m. Lietuvoje fiksuojamas rodiklio augimas (iki 2019 m. jis padidėjo 1,9 procentinio punkto), suaugusiųjų dalyvavimas mokymosi veiklose vis dar laikomas nepakankamu.

Tegai:
mokslas, Lietuva
Dar šia tema
Žudiką nustatyti padėjo pirmą kartą Lietuvoje pritaikytas kraujo pėdsakų rašto tyrimas
Tyrimas: kas trečias Lietuvos gyventojas patiria stresą dėl pinigų
Tyrimas atskleidė, kokio dydžio pensijos dažniausiai pageidauja lietuviai
Rail Baltica

Kauno intermodalinis terminalas prijungtas prie Europos geležinkelių tinklo

(atnaujinta 13:19 2020.10.22)
Baigus visus statybos darbus Kauno geležinkelio mazgas taps vienu moderniausių geležinkelio mazgų, per kurį važiuos didžioji dalis visų "Rail Baltica" linija važiuojančių traukinių

VILNIUS, spalio 22 — Sputnik. "Rail Baltica" geležinkelio ruože Kaunas–Palemonas užbaigti pagrindiniai projekto darbai, po kurių Kauno intermodalinis terminalas yra tiesiogiai sujungtas su Europos geležinkelių tinklu, praneša "Rail Baltica" spaudos tarnyba.

Pabrėžiama, kad Kauno geležinkelio mazgo ruože dar reikia pastatyti tvoras, apželdinti aplinką ir užbaigti tunelį Ugniakuro gatvėje. 

"LTG Infra" generalinio direktoriaus Karolio Sankovski teigimu, geležinkelio ruožas tarp Kauno geležinkelio stoties ir Palemono yra vienas svarbiausių "Rail Baltica" projekte.

"Laikantis griežto rangos darbų grafiko, įgyvendintas pagrindinis projekto uždavinys — Kauno intermodalinis (KIT) terminalas tiesiogiai sujungtas su Europos geležinkelių infrastruktūra. Nuo šiol KIT — toliausiai į Rytus nutolęs Europos geležinkelių sistemos taškas, kurį netrukus europinio standarto bėgiais galės pasiekti prekiniai traukiniai. Darbų pabaiga šiame ruože sudaro sąlygas toliau sėkmingai tęsti projektą link Latvijos ir Estijos", — teigė jis.

Pažymima, kad iš viso Kauno geležinkelio mazgas susideda iš keturių ruožų: Kaunas–Palemonas, Jiesia–Kaunas, Jiesia–Rokai ir Rokai–Palemonas.

Sankovski teigimu, baigus visus statybos darbus Kauno geležinkelio mazgas taps vienu moderniausių geležinkelio mazgų, per kurį važiuos didžioji dalis visų "Rail Baltica" linija važiuojančių traukinių.

"Rail Baltica" projektas

"Rail Baltica" — geležinkelių infrastruktūros projektas, integruosiantis Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Linija sujungs Helsinkį, Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių, Varšuvą.

Bendra apskaičiuota projekto investicijų suma Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje yra apie 5,788 mlrd. eurų. Investicijų Lietuvoje suma siekia apie 2,474 mlrd. eurų, iš kurių iki 85 proc., tikimasi, finansuos ES.

Kaip ne kartą pažymėjo ekspertai, greičiausiai projektas bus nepelningas keleivių pervežimui ir paprastų krovinių gabenimui, o vienintelė jo paskirtis yra karinė.

Tegai:
Rail Baltica, Kaunas
Temos:
"Rail Baltica" statyba
Dar šia tema
Estija energijos tranzito ateitį sieja su "Rail Baltica"
Lietuva prisijungė prie "Trijų jūrų iniciatyvos" investicinio fondo