Paminklas šalia Vilniaus televizijos bokšto, archyvinė nuotrauka

Kelia informacinį triukšmą: kaip Lietuvoje naudojamasi Sausio 13-osios įvykiais

(atnaujinta 13:07 2020.01.15)
Lietuvoje pastarosiomis dienomis įvyko du įvykiai, parodantys tikrąjį vadovybės požiūrį į šias metines

VILNIUS, sausio 15 — Sputnik. Lietuva, minėdama tragiškų 1991 metų sausio 13 dienos įvykių šalia Vilniaus televizijos bokšto metines, įteikė valstybinius apdovanojimus Ukrainos nacionalistams bei pareiškė, kad Rusija tariamai "aneksavo" Kaliningrado sritį, rašo portalo "RuBaltic.ru" ekspertas Aleksejus Iljaševičius.

Buvęs Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas, "Lietuvos demokratijos patriarchas" Vytautas Landsbergis, kalbėdamas Seime, padarė keletą stiprių pareiškimų. Jis palygino Rusijos ir Baltarusijos sąjunginę valstybę su replėmis, kurios bet kurią akimirką gali prispausti Lietuvą. Kalbėdamas apie Minską, Landsbergis apskritai pareiškė, kad nėra pasaulyje kitos šalies, kuri "po sovietų agresijų būtų Lietuvai tokią bjaurastį padarius kaip Baltarusija Astrave".

"Turime stovėti iki galo, turime nepriimti purvinos energijos, nemokėti savo pinigais už tą virvę, ant kurios mus pakars", — pabrėžė Lansbergis.
Be to, Landsbergis teigė, kad Lietuvos piliečiai turi turėti teisę teisėtai įsigyti ir laikyti ginklus. Autorius pažymi, kad "Lietuvos demokratijos patriarchas" bijo, nes "prisimena Lietuvos partizanų drąsą".

Didesnį dėmesį, pasak Iljaševičiaus, Landsbergio kalboje patraukė frazė, kad Kaliningrado sritis "aneksuota". Autorius priminė, kad tai ne pirmas kartas, kai politikas pateikia tokį pareiškimą neva Kaliningradas "nėra suvereni Rusijos teritorija".

"Todėl jo neseniai paskelbtas pareiškimas neatrodo kaip sensacija. Kaliningrado "aneksijos" paminėjimas yra gana gremėzdiškas bandymas pagauti "haipą" pokario sienų Europoje peržiūros tema, kurią pradėjo eksploatuoti Estija", — rašo Iljaševičius.

Pažymėtinas ne tik pats teiginys, bet ir įvykis, kurio metu jis buvo pasakytas, pabrėžia autorius. Anot jo, Landsbergis ciniškai naudojasi tragedijos prie Vilniaus televizijos bokšto aukų atminimu, siekdamas išprovokuoti naują įtampos ratą santykiuose su Rusija ir Baltarusija.

Tačiau čia nesibaigia Lietuvos valdžios išdaigos. Dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda sausio 13-ąją atminimo medaliu apdovanojo kelis ukrainiečius, įskaitant Jevgenijų Dikiy, kuris dalyvavo 2014-ųjų įvykiuose ir kovojo Kijevo saugumo pajėgų pusėje "Aidar" batalione, kurio kai kurie nariai laikosi dešiniųjų ir neonacių pažiūrų bei naudoja nacių simboliką.

"Dėkojame tiems, kurie su mūsų laisvės gynėjais dalinosi pavojais, už Lietuvos ribų rinko ir gabeno paramą, o kai kurie, kaip mūsų draugai ukrainiečiai — net prisiekė Lietuvos Respublikai", — sakė Nausėda.

Autorius klausia, kokią priesaiką turi omenyje Lietuvos prezidentas.

"Jei Nausėda turi omenyje, kad kai kurie ukrainiečiai gavo Lietuvos valstybės pasus ir prisiekė jai, tuomet jis netyčia juos išdavė: Ukrainoje, kaip žinote, galioja vienos pilietybės principas..." — rašo Iljaševičius.

Vadovaujant buvusiai Lietuvos prezidentei Daliai Grybauskaitei, Sausio 13 dienos atminimo medaliai Ukrainos piliečiams nebuvo įteikiami. Iljaševičius pabrėžė, kad juos apdovanojo prezidentas, "iš kurio rinkėjai tikėjosi pragmatiškos užsienio ir vidaus politikos".

Anksčiau interviu Sputnik Lietuva Rusijos Baltijos studijų asociacijos prezidentas, ekonomikos mokslų daktaras, Sankt Peterburgo valstybinio universiteto profesorius Nikolajus Meževičius pakomentavo Landsbergio pareiškimą ir dabartinę Lietuvą pavadino "stalinizmo konstruktore". Jis pridūrė, kad teritoriniai reikalavimai Lietuvai gali sukelti rimtų padarinių.

Sausio 13-osios įvykiai

Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė respublikos nepriklausomybę. 1991 metų sausio 13-osios naktį prie Vilniaus televizijos bokšto įvyko ginkluotas susirėmimas. Anot Lietuvos valdžios, jį sukėlė sovietų kariai. Lietuvos prokurorai iki šiol taip tvirtina, nepateikiant jokių įrodymų.

Susidūrimų metu šalia Vilniaus televizijos bokšto žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti. Tai pat įvykių metu žuvo Tarybinės armijos desantininkas leitenantas Viktoras Šackichas, jis buvo nušautas šūviu į nugarą.

Pernai kovo mėnesį Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį Sausio 13-osios byloje. Byloje buvo kaltinami 67 žmonės, dauguma iš jų už akių. Tarp kaltinamųjų buvo Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiai. Prieš teismą stojo tik du žmonės — Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas Jurijus Melis ir buvęs karys Genadijus Ivanovas, kuris buvo nuteistas ketveriems metams.

Lietuvos apeliacinis teismas gavo daugiau kaip 60 skundų dėl nuosprendžio. Teismas pradės apeliacijų nagrinėjimą kovo 26 dieną.

Maskva laiko nuosprendį "neteisėtu". Rusijos Federacija pabrėžė, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos nepateikė nė vieno sovietų kariškių kaltės įrodymo. Maskva pažymėjo, kad posėdžių metu buvo pažeidžiamos visos tarptautinės ir Lietuvos vidaus teisės normos, o rusai buvo teisiami už nusikaltimus, kurių nepadarė.

Rusijos tardymo komitetas pradėjo baudžiamąją bylą Lietuvos prokurorų ir teisėjų atžvilgiu dėl nekaltų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn.

1991 m. sausio 13 d. įvykiai Vilniuje
© Sputnik /
1991 m. sausio 13 d. įvykiai Vilniuje
Tegai:
Gitanas Nausėda, Lietuva, Vytautas Landsbergis, Sausio 13-osios įvykiai
Temos:
Sausio 13-osios byla (86)
Dar šia tema
Ekspertė: ESBO "Sausio 13-osios bylą" verčia tabu
EP ragina Interpolą "ignoruoti" Rusijos prašymus dėl Sausio 13-osios bylos
Teismas atmetė nuteistojo Sausio 13-osios byloje Jurijaus Melio skundą
Gyvybės ir mirties keliu: bėgimas Sausio 13-osios įvykiams atminti
Mokykla

Monkevičius ragina skirti priemokas mokyklų vadovams išaugusį darbo krūvį dėl COVID-19

(atnaujinta 14:24 2020.09.18)
Ministerijoje pabrėžiama, kad priemoka gali siekti iki 30 proc. pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius savivaldybių merams išplatino raštą, rekomenduojantį skirti priemokas mokyklų vadovams už šiuo metu išaugusį darbo krūvį dėl koronaviruso, rašo ministerijos spaudos tarnyba.

Vilnius
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

"Mokyklų vadovų darbo krūvis tikrai yra išaugęs, nes jie visomis išgalėmis stengiasi įgyvendinti operacijų vadovo sprendimus ir rekomendacijas, suvaldant srautus, išlaikant atstumą, organizuojant maitinimą ir kitus veiksmus, būtinus užtikrinti mokinių ir mokytojų saugumą ir švietimo sistemos funkcionavimą", — rašoma ministro rašte.

Monkevičius paprašė, kad merai įvertintų mokyklų vadovų pastangas ir, remiantis Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymu, skirtų jiems priemoką už papildomą darbo krūvį.

Pabrėžiama, kad priemoka gali siekti iki 30 proc. pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio.

Ministerija primena, kad nuo rudens pradžios bendrojo ugdymo, neformaliojo švietimo, profesinio mokymo mokytojams bei dėstytojams ir mokslo darbuotojams atlyginimai, palyginti su praėjusių metų rugsėju, didėja vidutiniškai 10 proc. Ikimokyklinio ugdymo pedagogams atlyginimai didėja vidutiniškai 46 proc., priešmokyklinio ugdymo pedagogams — vidutiniškai 30 proc.

Per praėjusią parą Lietuvoje patvirtintas 61 koronaviruso atvejis. Iš viso šalyje per epidemijos laikotarpį patvirtinti 3565 COVID-19 ligos atvejai, tebeserga 1283 asmenys, 2181 — pasveiko.

Tegai:
priemokos, koronavirusas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lietuvoje nustatytas 61 koronaviruso atvejis
Veryga atšaukė reikalavimą laukti maisto restoranuose su kauke
Radviliškio ligoninė stabdo naujų pacientų priėmimą
Tarptautinis liaudiškų šokių festivalis Palangos miestely

Palangoje rugsėjo 18–20 dienomis šurmuliuos tarptautinis liaudiškų šokių festivalis

(atnaujinta 14:57 2020.09.18)
Festivalis į šventinį šurmulį žada įtraukti visą kurortą — jo metu veiks tautodailininkų bei amatininkų mugė, o suvažiavę šokių kolektyvai rengs pasirodymus įvairiose miesto centro viešose erdvėse

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Palangoje rugsėjo 18–20 dienomis jau ketvirtąjį kartą vyks tarptautinis liaudiškų šokių festivalis "Palangos miestely", praneša kurorto savivaldybės spaudos tarnyba.

"Tris dienas šurmuliuosiantis festivalis šventinę nuotaiką paskleis visoje Palangoje. Vaikai, jaunimas, senjorai — labai įvairaus amžiaus šokėjai šventine nuotaika bei savo energija pakerės kiekvieną", — žada festivalio organizatoriai.

Penktadienį, rugsėjo 18 dieną, Vytauto gatvėje nusidrieks tautodailininkų bei amatininkų mugė, kurioje pirkėjų lauks daugiau nei šimtas prekeivių ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Latvijos. Čia visą savaitgalį, nuo 10:00 iki 20:00, bus galima ne tik į kitus pasidairyti bei save parodyti, bet ir įsigyti įvairių tautodailininkų dirbinių, kulinarinio paveldo gardumynų, įvairių papuošalų bei aksesuarų, susipažinti su senaisiais amatais. Mugėje nestigs rudeniškų akcentų, čia bus galima įsigyti įvairių sodinukų.  

Šeštadienį, rugsėjo 19 dieną, po Palangą pasklis tautiniais drabužiais pasidabinę šokėjai, į kurortą suvažiavę ne tik iš įvairių Lietuvos miestų, bet ir iš kaimyninės Latvijos. Iš viso pajūryje susiburs dvidešimt liaudiškų šokių kolektyvų.

Festivalyje dalyvaus ir šeimininkai — Palangos miesto šokių kolektyvai: Palangos kultūros ir jaunimo centro liaudiškų šokių kolektyvai "Bočiai" ir "Banguolis" bei Trečiojo amžiaus universiteto Europos šokių grupė "Jūrė".

Šeštadienį, 13:00, visi festivalio dalyviai susiburs Grafų Tiškevičių alėjoje bei tęs ankstesnių festivalių metu pradėtą tradiciją — sušoks bendrą šokį. Po jo iškilminga festivalio dalyvių eisena pajudės link Nepriklausomybės aikštės (Jūratės gatvės ir Vytauto gatvės sankirtoje, prie muzikinio fontano), kur vyks festivalio "Palangos miestely" atidarymas.

Netrukus po to liaudiška muzika bei tautiniais drabužiais pasidabinę šokėjai pasklis po miesto centro viešąsias erdves. Visą dieną, nuo 13:45 iki 18:30, liaudiškų šokių kolektyvai savo pasirodymus rengs įvairiose vietose — šokėjus bus galima išvysti ties Kurhauzu, centrinėje miesto aikštėje, taip pat — Nepriklausomybės aikštėje.

O vakare, 18:30, Kurhauzo terasoje festivalį užbaigs viena iš populiariausių Lietuvos tradicinės muzikinės kultūros atstovių — tautiška kapelija "Sutaras".

Sekmadienį, rugsėjo 20 dieną, miesto centre šurmuliuos mugė, o meno kolektyvai bus pakviesti dalyvauti specialiai jiems skirtoje programoje — liaudiškoje mankštoje bei kitose atrakcijose pajūryje.

Festivalio organizatoriai neabejoja, kad kiekvienas, savaitgalį apsilankęs Palangoje, liks maloniai nustebintas ne tik kurorte tvyrančios šventinės nuotaikos, bet ir meno kolektyvų pasirodymų.

Tegai:
šokiai, festivalis, Palanga, Lietuva
Dar šia tema
Sputnik Lietuva sužinojo, ar lietuviai šiemet patenkinti poilsiu Palangoje
Palanga kviečia į Lietuvos seniūnijų sporto žaidynių finalą
Festivalis "Nepatogus kinas" persikelia į virtualią kino salę
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos partijos lyderis Ramūnas Karbauskis

Karbauskis pristatė leidinį apie Lansbergius ir kitus "neliečiamuosius" Lietuvoje

(atnaujinta 15:54 2020.09.18)
"Valstiečių" lyderis leidinyje surinko informaciją, kaip "neliečiamieji" ir jų bičiuliai "patekdavo prie valstybės strateginių įmonių vairo, kaip per ofšorus neskaičiuodami žarstė valstybės milijonus, žinodami, kad įmonių nuostolius padengs paprasti mokesčių mokėtojai"

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos partijos lyderis Ramūnas Karbauskis pristatė savo leidinį, kuriame jis surinko visus praėjusius ketverius metus jo viešintus epizodus apie "prieštaringus santykius tarp stambių verslo grupių ir aukščiausių valstybės politikų, dešimtmečius valdžiusių Lietuvą".

Apie tai politikas parašė savo Facebook paskyroje. Leidinys gavo pavadinimą "Neliečiamieji".

Karbauskis pažymėjo, jog jaučia pareigą pasakyti žmonėms, kodėl jo partijos atstovų nemėgsta "Landsbergiai, konservatoriai ir jiems pataikaujančios partijos, pradedant liberalais, baigiant Gintauto Palucko vadovaujamais socialdemokratais, kurie tapo konservatorių satelitine partija".

"Žmonės turi žinoti, kas sieja Landsbergių šeimos verslą, konservatorių partiją su privačiais pensijų fondais; kaip buvo padaryta milžiniška žala valstybei, žmonėms, ekonomikai nesąžiningai vystant šaliai reikalingus strateginius projektus, kaip iš jų vystymo buvo ciniškai pelnomasi, visiškai negalvojant nei apie projektų reikšmę valstybei, nei apie atsakomybę prieš Lietuvos žmones", — pareiškė politikas.

"Neliečiamaisiais", pasak Karbauskio, valdantieji dar pernai pradėjo vadinti Landsbergius, "iškiliausius" konservatorius, Dalią Grybauskaitę, Roką Masiulį ir kitus "elito" atstovus, nes bandydami kelti viešai problemas, jiems aiškiai buvo duodama suprasti, kad dėl kai kurių valstybei, galimai, didelę žalą padariusių projektų, kuriuose sukosi "neliečiamieji", negalima pradėti tyrimų.

Politikas pažymėjo, jog leidinyje pasidalijo informacija, kaip "neliečiamieji" ir jų bičiuliai "patekdavo prie valstybės strateginių įmonių vairo, kaip per ofšorus neskaičiuodami žarstė valstybės milijonus, žinodami, kad įmonių nuostolius padengs paprasti mokesčių mokėtojai", nes visa tai valdantieji anksčiau viešino socialiniuose tinkluose, viešai kėlė klausimus, tačiau didžiosios žiniasklaidos dėmesio tai nesulaukė.

"Net neabejoju, kad po šio leidinio pasirodymo konservatoriai mus vėl ims kaltinti, kad dirbam ne Lietuvai, tačiau man per šiuos metus kilo taip pat daug klausimų. Pavyzdžiui, o kam gi dirba jie, nes visur, kur jie pasirodydavo, pasibaigdavo nuostoliais, pradedant Mažeikių naftos pardavimu, baigiant SGD projekto įgyvendinimu? Aš net negalėjau įsivaizduoti, kad tokio masto dalykai dėjosi mūsų valstybėje, kol nepradėjo liudyti Grybauskaitės valdomos prezidentūros užtildyti prokurorai. Jie negalėjo apginti jūsų bei valstybės interesų, nes jiems neleista to padaryti. Jiems neleista tirti, kaip "neliečiamieji" ir jų statytiniai viena ranka švaistė valstybės milijonus konsultacijoms, perkant orą, o kita — iš esmės tuo pat metu nurėžinėjo pensijas ir kitas žmonių pajamas, kurie turėjo padengti "neliečiamųjų" padarytus nuostolius", — pažymi Karbauskis.

Politikas pasakė, kad žurnalas "Neliečiamieji" jau keliauja per Lietuvą, tačiau galima perskaityti ir jo elektroninę versiją.

Tegai:
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), Ramūnas Karbauskis, Lietuva