Kompiuteris, archyvinė nuotrauka

Paaiškėjo, kuriose šalyse žiniasklaida dažniausiai rašo apie Lietuvą

Labiausiai užsienio žiniasklaidą domina Lietuvos politinė situacija, eksportas, investicijos ir migracijos klausimai

VILNIUS, sausio 20 — Sputnik. "Kantar" atliko tyrimą ir išsiaiškino, kuriose šalyse žiniasklaida dažniausiai rašo apie Lietuvą, apie tai pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.

Tyrimas parodė, kad Lietuva užsienio portaluose vidutiniškai minima 250 kartų per dieną. Iš viso Lietuva per pastaruosius devynis mėnesius užsienio žiniasklaidoje paminėta daugiau nei 70 tūkst. kartų.

2019 metų sausio — rugsėjo mėnesių duomenų analizė parodė, kad apie Lietuvą dažniausiai rašoma Vokietijos (29 proc.), rusų (27 proc.) ir Didžiosios Britanijos (11 proc.) žiniasklaidoje.

Daugiausia dėmesio buvo skiriama politikai, investicijoms ir imigracijai. Beveik pusė minėjimų (46 proc.) buvo susiję su politika, ypač gegužę, kai vyko prezidento rinkimai. Vėliau sekė eksportas, investicijos ir imigracija (kiekvienas po 15 proc.), po to kultūra (14 proc.). Biudžetas, turizmas ir sportas sudarė keturis procentus.

Pažymima, kad politika labiausiai domėjosi Vokietijos, Rusijos ir Lenkijos žiniasklaida, o štai kultūros tema sudomino italų žurnalistus. Sporto temos taip pat buvo plačiai aprašomos Vokietijos, Rusijos ir Lenkijos žiniasklaidoje.

Turistiniai aspektai labiau domino JK, Vokietijos ir Prancūzijos žurnalistus. O eksporto tema labiausiai jaudino kaimynines šalys — Rusiją ir Latviją.

Lietuvos įvaizdžio grupės vadovas Marius Gurskas papasakojo, kad daugelis naujienų apie Lietuvos pasiekimus technologijų, naujovių srityje, verslo galimybes yra įdomios užsienio žiniasklaidai. Vis dėlto šių naujienų sklaida nėra didelė, todėl institucijų uždavinys — toliau stiprinti strateginę komunikaciją, imtis proaktyvių veiksmų kuriant kokybišką turinį. Taip pat jis pabrėžė aktyvesnio darbo su užsienio šalių žiniasklaida svarbą.

Tegai:
Lietuva, žiniasklaida
Dar šia tema
Kas ketvirtas Lietuvos gyventojas negali sau leisti šildymo namuose
Lietuva pirmauja ES pagal išlaidas transportui
Lietuva tapo antilydere ES pagal nedarbo lygio augimą
Keleiviai, archyvinė nuotrauka

Pasikeitė atostogų įpročiai: mažėja vienišų keliautojų

(atnaujinta 22:46 2020.07.06)
Pastaraisiais metais Baltijos šalyse labiausiai sumažėjo po vieną atostogaujančių žmonių skaičius

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Bendrovės "Gjensidige" užsakymu "Nielsen" atlikta reprezentatyvi Baltijos šalių gyventojų apklausa parodė, kad Lietuvos žmonės atostogas dažniau nei kitų Baltijos šalių gyventojai leidžia su partneriu ar sutuoktiniu, estai vis dažniau atostogauja su vaikais, latviai renkasi giminaičių bei tėvų draugiją, rašoma draudimo bendrovės pranešime.

Pastaraisiais metais Baltijos šalyse labiausiai sumažėjo po vieną atostogaujančių žmonių skaičius.

Pasak draudimo bendrovės "Gjensidige" Žalų departamento vadovės Baltijos šalims Viktorijos Katilienės, nors kiekvieną savaitę daugėja skrydžių tradicinėmis vasaros atostogų kryptimis, tačiau žmonės aktyviau keliauja po kaimynines valstybes — Baltijos "kelionių burbule", kur šalys netaiko kelionių ribojimų viena kitos piliečiams. Žmonėms, keliaujantiems į Latviją ir Estiją, nėra privalomas koronaviruso testas, galima laisvai kirsti sieną.

Tyrimas parodė, kad Baltijos šalių gyventojų įpročiai gana panašūs — vyrauja šeimos vertybės. Daugiausia žmonių atostogauja su sutuoktiniu ar partneriu: Lietuvoje tokią atostogų draugiją renkasi 61 proc., Latvijoje — 57 proc., Estijoje — 54 proc. gyventojų. Lyginant su praėjusių metų statistika, Latvijoje ir Estijoje atostogas su sutuoktiniu ar partneriu leidžiančių žmonių skaičius kiek sumažėjo, o Lietuvoje išliko toks pat aukštas.

Tyrimo duomenimis, visose Baltijos šalyse paaugo su vaikais atostogas leidžiančių žmonių skaičius. Ryškiausias augimas — Estijoje. Su atžalomis

atostogaujančių estų skaičius išaugo nuo 32 iki 45 proc., Latvijoje — nuo 38 iki 43 proc. Lietuvoje ūgtelėjimas mažiausias — nuo 40 iki 42 procentų.

Skaičiai rodo, kad su draugais vasarą atostogauja 17 proc. Lietuvos, po 16 proc. — Latvijos ir Estijos gyventojų. 

Tiesa, tyrimas parodė, kad dalis visuomenės atostogas leidžia vieni: visose Baltijos šalyse be kitų žmonių draugijos atostogauja po 7 proc. gyventojų. Per pastaruosius dvejus metus šis skaičius gerokai pakito, nes 2018 metų vasarą atostogas vienumoje rinkosi 18 proc. žmonių.

Reprezentatyvias Baltijos šalių gyventojų apklausas, kurių metu buvo apklausta po 1 000 ir daugiau žmonių, "Gjensidige" užsakymu atliko bendrovės "Nielsen" ir "Spinter tyrimai".

Tegai:
Baltijos šalys, kelionės
Šokoladas, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: liepos 7-osios šventės

(atnaujinta 22:44 2020.07.06)
Antradienį, liepos 7-ąją, minima Pasaulinė šokolado diena, be to, šią dieną 1572 metais mirė Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas

Liepos 7 yra 188-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, tačiau kadangi šie metai — keliamieji, tai — 189-a diena. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 177 dienos.

Antradienį minima vieno populiariausių ir plačiausiai vartojamų konditerijos gaminių pasaulyje — Pasaulinė šokolado diena

Iš tiesų, šokoladui skirtos netgi trys dienos: liepos 11-oji, liepos 7 ir spalio 28. Šokolado dienos tėvyne laikoma Prancūzija, kur pirmą kartą 1995 metais ir buvo surengta ši šventė. Iš pradžių tai buvo tik nacionalinė šventė, tačiau laikui bėgant prancūzų kaimynai susidomėjo įdomia tradicija ir taip Šokolado diena išpopuliarėjo visame pasaulyje.

Šios dienos proga galima ir reikia sveikinti konditerius, menininkus, kurie kuria gražias šokolado pakuotes, savo pažįstamus, kurie mėgsta ne tik šokoladą, bet ir kitus saldumynus.

Lietuvos istorijoje ši diena irgi svarbi. 1572 metais šią dieną mirė Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas ir pasibaigė lietuvių kilmės Gediminaičių (Jogailaičių) dinastija, gyvavusi nuo 1316 metų. 

Savo vardadienį šiandien švenčia Amanda, Amandas, Astas, Astė, Astijus, Eitautas, Estera, Klausas, Klausenė, Metodijus, Sangailas, Sangailė, Sangauda, Sangaudas, Skinija, Vilgailė.

Tegai:
šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai