Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, archyvinė nuotrauka

Klaipėdos meras miške įkrito į duobę

(atnaujinta 14:21 2020.01.20)
Kaip pranešė politikas, jam teko pajausti, kas yra Achilo sausgyslė. Jį skubiai operavo miesto ligoninėje

VILNIUS, sausio 20 — Sputnik. Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas pasivaikščiojimo miške metu įkrito į duobę. Apie tai politikas pranešė savo Facebook paskyroje.

"O aš vakar, jau vakaro tamsoje, aktyvaus pasivaikščiojimo metu gimtosiose pamiškėse, netikėtai "pagavau gudrią duobę" savo kelyje (kurios anksčiau ten nebuvo)", — pasakojo Grubliauskas.

Kaip pažymėjo Klaipėdos meras, sausgyslė neatlaikė, todėl prireikė skubios operacijos. Dabar politiko laukia gydymas ir, galimai, reabilitacija.

"Teks apriboti judėjimą. Saugokitės patys, o ir kitus pasaugokite taip pat, nes juk sveikata-brangiausias turtas", — rašė meras, pažadėdamas laikytis gydytojų rekomendacijų.

Tegai:
miškas, Vytautas Grubliauskas, Klaipėda
Dar šia tema
Klaipėdoje parodytas robotizuotas Klaipėdos uosto maketas
Dėl taršos įtarimai pareikšti trims asmenims ir pačiai įmonei "Grigeo"
Klaipėdos uostas rekonstruojamas už ES lėšas
Darbuotojas

Didžiausias darbuotojų trūkumas jaučiamas stambiose įmonėse

(atnaujinta 10:14 2021.01.23)
Daugiausia sunkumų ieškant ir pritraukiant tinkamus darbuotojus patiria Telšių, Panevėžio ir Alytaus apskrityse veiklą vykdančios įmonės

VILNIUS, sausio 23 — Sputnik. Daugiau nei trečdaliui — 34,1 proc. šalies įmonių 2020-aisiais trūko darbuotojų, rašo Užimtumo spaudos tarnyba (UŽT).

Darbuotojų kur kas labiau stinga stambiesiems darbdaviams: net 75 proc. įmonių, kuriose dirba 750 ir daugiau darbuotojų pernai susidūrė su sunkumais ieškant tinkamų darbuotojų. Įmonėse, kuriose dirba daugiau nei 50 darbuotojų, šis rodiklis siekia 59,6 proc.

Darbdavių apklausos rezultatuose išryškėjo dvi pagrindinės priežastys, sąlygojančiomis sunkumus surasti tinkamų darbuotojų. Pirmoji — nepakankama darbo ieškančių asmenų kvalifikacija (42,9 proc.). Antroji — motyvacijos stoka (26,3 proc.).

Šiek tiek mažesnę įtaką efektyviam įdarbinimui daro didelė konkurencija su kitais darbdaviais (10,1 proc.), darbo ieškančių asmenų lūkesčiai dėl darbo užmokesčio (6,6 proc.), nepalanki demografinė situacija įmonės veikimo teritorijoje (4 proc.), reikiamų specialistų parengimo problema Lietuvoje (3,9 proc.), potencialių darbuotojų baimė užsikrėsti COVID-19 (3 proc.), nepatraukli įmonės teritorija — 1,2 proc. Dar 0,9 proc. kliūtimi sėkmingam įdarbinimui įvardijo darbo paieškos išmokas.

Penktadalis įmonių, susidūrusių su darbuotojų pritraukimo problema, perskirstė esamų darbuotojų atliekamas funkcijas (21,9 proc.), didino darbo užmokestį (20,4 proc.), gerino darbo sąlygas (20,1 proc.). Dar 9 proc. darbdavių didino išlaidas darbuotojams pritraukti, 5,2 proc. — gerino ar didino darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos priemones darbo vietoje.

Apklausos respondentai nurodė, kad jų įmonėse trūksta virėjų, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojų, variklinių transporto priemonių mechanikų ir taisytojų, parduotuvių pardavėjų, statybininkų, pardavimo atstovų (vadybininkų), suvirintojų, reklamos ir rinkodaros specialistų, pardavėjų, vandentiekininkų ir vamzdynų montuotojų bei kitų profesijų darbuotojų.

Daugiausia sunkumų ieškant ir pritraukiant tinkamus darbuotojus patiria Telšių, Panevėžio ir Alytaus apskrityse veiklą vykdančios įmonės. Tuo tarpu tokių Vilniaus ir Kauno apskričių darbdavių dalis — mažesnė nei šalies vidurkis.

Tegai:
darbas, Užimtumo tarnyba
Dar šia tema
Atskleista, į ką pritrūkę pinigų lietuviai kreipiasi pirmiausiai
"Swedbank": testas parodė aukštą gyventojų finansinį intelektą
Koronaviruso pandemija pakeitė kai kurių gyventojų mokėjimo įpročius
COVID-19 testas

Penktadienį nenustatyta vieno nuteistųjų užsikrėtimo koronavirusu atvejo

(atnaujinta 10:37 2021.01.23)
Per visą pandemijos laikotarpį kalinimo įstaigose atlikti 18 866 testai, paskiepyti 156 Laisvės atėmimo vietų ligoninės medikai ir darbuotojai

VILNIUS, sausio 23 — Sputnik. Penktadienį skaičiuojant duomenis nebuvo nustatyta nė vieno nuteistųjų naujo susirgimo COVID-19 atvejo, praneša Kalėjimų departamentas.


"Pagaliau galime įrašyti nulį užsikrėtusių nuteistųjų eilutėje. Kai yra keli tūkstančiai žmonių uždarose vietose, kur neįmanoma visų žmonių izoliuoti po vieną ar net po kelis, laisvės atėmimo įstaigose tenka imtis išskirtinių priemonių saugantis viruso protrūkių. Kaip rodo tyrimų statistika — jos pasiteisina", — sakė Kalėjimų departamento Sveikatos priežiūros skyriaus vedėja Birutė Semėnaitė.

Kai kuriuose pataisos namuose jau ne pirmą parą nefiksuojama naujų užsikrėtimo atvejų. Sergamumas kalinimo įstaigose, pasak Kalėjimų departamento atstovų, mažėja. Tiesa, vis dar nustatoma naujų atvejų dirbantiems bausmių vykdymo sistemoje. Per ketvirtadienį nustatyti 3 užsikrėtę COVID-19 darbuotojai.

Kalėjimo departamento atstovės minimos išskirtinės priemonės — sumažinti nuteistųjų kontaktai, teismo ir kiti teisiniai procesai keičiami į nuotolinius, pasimatymai su artimaisiais — į telefoninius pokalbius, nuteistųjų patalpos dezinfekuojamos, vėdinamos, užsikrėtusieji arba su jais turėjusieji kontaktus izoliuojami atskirai.

Pažymima, kad darbuotojų darbo grafikai pataisos namuose per pandemiją sudarinėjami taip, jog būtų užtikrintas kuo mažesnis darbuotojų tarpusavio kontaktas, organizuojamas darbas pamainomis. Darbuotojams, grįžtantiems po atostogų, atliekami COVID-19 testai. Nuolat pagal indikacijas testuojami ir darbuotojai, ir nuteistieji — per visą pandemijos laikotarpį kalinimo įstaigose atlikti 18 866 testai. Taip pat buvo paskiepyti 156 Laisvės atėmimo vietų ligoninės medikai ir darbuotojai.

Tegai:
koronavirusas, Kalėjimų departamentas
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Karantinas sumažino besikreipiančiųjų dėl traumos skaičių
Ekonomistai papasakojo, kaip antroji pandemijos banga paveikė Lietuvos ekonomiką
PSO paaiškino "britiškosios" koronaviruso padermės sukeliamą mirštamumą