Lietuvos krepšininkas Ignas Brazdeikis

Brazdeikis pateikė prašymą dėl Lietuvos pilietybės

(atnaujinta 10:53 2020.01.22)
Vienas stipriausių potencialių Lietuvos nacionalinės krepšinio rinktinės žaidėjų Ignas Brazdeikis pradėjo Lietuvos pilietybės gavimo procedūrą, pranešama oficialioje Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) svetainėje

VILNIUS, sausio 22 — Sputnik. Kaune gimęs, bet Kanadoje gyvenantis ir šios šalies pilietybę turintis Ignas Brazdeikis pateikė visus reikalingus dokumentus Lietuvos pasui gauti.

Keblumas tas, kad Lietuvoje nepriimta suteikti dvigubą pilietybę, išskyrus kai kuriuos atvejus. Tokiu gali būti, pavyzdžiui, šalies prezidento, šiuo atveju Gitano Nausėdos sprendimas. Tačiau pilietybė suteikiama už tam tikrus nuopelnus šaliai, kokių Ignas dar negali turėti, nes jis žaidžia už vandenyno.

"Pateikiau visus dokumentus, skirtus Lietuvos pilietybei atkurti. Mano svajonė visada būdavo žaisti už Lietuvą, nes tai yra mano gimtinė. Aš ne tik čia gimiau, bet ir visa mano šeima kilusi iš Lietuvos ir mano gimtoji kalba yra lietuvių. Galėjau būti iškeltas į bet kurį pasaulio kampelį, bet širdyje aš esu lietuvis. Man tai reikštų labai daug, jeigu kartu su savo tautiečiais galėčiau žaisti už šalį ir demonstruoti Lietuvos vėliavą", — pasakė Ignas Brazdeikis.

Visus reikalingus dokumentus įforminti Brazdeikiui padėjo Lietuvos krepšinio federacija (LKF), kuri Igną laiko vienu perspektyviausių Lietuvos krepšininkų. 2019/2020 sezone jis jau debiutavo NBA "New York Knicks" ekipoje. Jokių kliūčių Brazdeikiui, jei gaus Lietuvos pilietybę, žaisti už Lietuvos vėliava neturėtų kilti. Bet kokiu atveju Kanados krepšinio federacija ir Tarptautinė krepšinio federacija pritaria tokiam perėjimui.

Tegai:
Lietuva, krepšinis, krepšinio rinktinė, pilietybė
Temos:
Sporto naujienos (87)
Dar šia tema
Sabonio sūnus pirmą kartą surinko trigubą dublį — video
Lietuvos lenktynininkai užbaigė Dakaro ralį ir grįžta namo
Kuršių nerija, Smiltynė, Lietuva

Paaiškėjo naujojo kelto tarp Klaipėdos ir Kuršių nerijos pavadinimas

(atnaujinta 06:30 2020.07.14)
Visų pirma, naujasis laivas yra skirtas transporto priemonėms gabenti, tačiau prireikus jis gali būti nukreiptas į Senąją perkėlą

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Naujas keltas Klaipėdoje turi vardą, Facebook praneša kompanija "Smiltynės perkėla".

Kaip pažymėta, laivui buvo suteiktas simbolinis pavadinimas "Klaipėda". Tai yra naujausias iš keltų, kuriuos turi Smiltynės perkėla.

Keltas galės vienu metu plukdyti iki 40 automobilių arba 600 keleivių, 8 didžiuosius turistinius autobusus. Keltų korpusas bus pagamintas iš plieno, o antstatas — iš aliuminio, kuris naudojamas jūrų pramonėje.

Laivas turės keturias pakrovimo ir iškrovimo rampas, jo jėgainės bus varomos dyzelinu.

Prireikus laivas galės būti nukreiptas dirbti į Senąją perkėlą ir plukdyti vienu metu iki 1000 keleivių.

Dabar Klaipėdoje yra dvi perkėlos — Senoji (Šiaurės kyšulyje), iš kurios išplaukia tik keleiviai, ir Naujoji, iš kurios plukdomos transporto priemonės.

Keltas jungia Klaipėdą ir Kuršių neriją.

Tegai:
keltas, Klaipėda
Dar šia tema
Nuteisti dideliais kiekiais narkotines medžiagas platinę klaipėdiečiai
Nuo kitos savaitės dalis namų Klaipėdoje liks be karšto vandens
Statybininkas, archyvinė nuotrauka

Darbo rinka po karantino: augo ir paklausa, ir pasiūla

(atnaujinta 22:48 2020.07.13)
Praėjusį mėnesį darbo ieškantys asmenys galėjo rinktis iš 27,1 tūkst. pasiūlymų, tuo tarpu darbuotojų poreikis augo 26,3 proc. ir priartėjo prie 2019 metų lygio

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Po ekstremalios situacijos ir karantino paskelbimo drastiškai smukusi darbo jėgos paklausa vėl įgauna pagreitį, praneša Užimtumo tarnyba. 

Palyginti su geguže, birželį darbuotojų poreikis augo 26,3 proc. ir priartėjo prie 2019 m. lygio. Darbo ieškantys asmenys galėjo rinktis iš 27,1 tūkst. pasiūlymų, pernai — iš 29,8 tūkst.

Daugiausia pasiūlymų registravo paslaugų sektoriaus darbdaviai — 63 proc. Kas ketvirta (20,3 proc.) darbo vieta — pramonėje, statybos sektoriuje — 12 proc., žemės ūkyje — 4,7 proc.

Pasak Užimtumo tarnybos direktorės Ingos Balnanosienės, nuo pradžios balandžio paskirtos subsidijos 23,4 tūkst. Lietuvos darbdavių, kurie prašė finansinės paramos už 185,7 tūkst. darbuotojus, esančius prastovose. Taip pat išmokas gavo 83 tūkst. savarankiškai dirbančių asmenų. 

"Auganti darbo paklausa pasibaigus karantinui rodo, kad valstybės suteikta finansinė parama darbdaviams ir savarankiškai dirbantiems asmenims buvo savalaikė ir reikalinga. Ji labai prisidėjo stabilizuojant darbo rinką", — teigė Balnanosienė.

Be to, dabar sudarytos galimybės kreiptis dėl darbo paieškos išmokos — daugiau nei 32 proc. registruotų Užimtumo tarnyboje klientų jau pateikė prašymus ją gauti.

Pirmąjį vasaros mėnesį paklausiausi specialistai darbo rinkoje buvo reklamos ir rinkodaros specialistai, administravimo ir vykdomieji sekretoriai, sandėliavimo tarnybos tarnautojai, jaunesnieji socialiniai darbuotojai, apskaitos ir buhalterijos tarnautojai, pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojai, buhalteriai ikimokyklinio ugdymo mokytojai, socialiniai darbuotojai ir konsultantai. 

Tarp kvalifikuotų darbininkų ir paslaugų sektoriaus darbuotojų galima išskirti sunkiasvorių sunkvežimių vairuotojus, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojus, parduotuvių pardavėjus, virėjus, statybininkus, dažytojus, vandentiekininkus ir vamzdynų montuotojus, dailides ir stalius, suvirintojus, siuvėjus.

Palyginti su geguže, labiausiai augo nekvalifikuotų augalininkystės darbininkų, namų valytojų ir pagalbininkų bei pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojų poreikis.

Birželį didėjo ir sezoninių darbuotojų poreikis — darbdaviai įregistravo 1,9 tūkst. terminuoto darbo pasiūlymų — 21,4 proc. daugiau nei gegužę. 

Įdarbinimas padidėjo 30 proc.

Palyginti su geguže, birželį įdarbinimas padidėjo net 30,1 proc. (4,4 tūkst.). Per mėnesį tarpininkauta įsidarbinant 18,9 tūkst. asmenų — tai 42,3 proc. daugiau nei pernai birželį. Dauguma — 16,6 tūkst. pradėjo dirbti neterminuotai. Daugiausiai — apie 64,9 proc. — darbo ieškančių asmenų įsidarbino paslaugų sektoriuje. Kituose sektoriuose įsidarbinusiųjų dalis, palyginti su geguže, mažėjo. Įsidarbinusieji pramonėje sudarė 19,8 proc., statybose — 10,5 proc., žemės ūkyje — 4,7 proc.

Moterys tarp įdarbintųjų sudarė 48 proc., vyrai — 52 proc., jaunimo iki 29 m. — 34,3 proc., vyresni kaip 50 m. — 24 proc., ilgalaikių bedarbių — 8,4 proc.

Darbo neturi 12,1 proc. Lietuvos darbingo amžiaus gyventojų

Liepos 1 dieną šalyje registruota 208,1 tūkst. darbo neturinčių asmenų — 69,6 tūkst. daugiau nei prieš metus ir 4,4 tūkst. daugiau nei šių metų birželio 1 dieną. Registruotas nedarbas siekė 12,1 proc. 

Praėjusį mėnesį į Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyrius kreipėsi 28 tūkst. darbo neturinčių žmonių — tai 31,4 proc. daugiau nei gegužę.

Liepos 1 dieną buvo registruota 40,6 tūkst. jaunuolių iki 29 m. Per mėnesį darbo neturinčio jaunimo skaičius augo 1,3 tūkst.,  palyginti su 2019 m. liepos 1 d. — beveik 18 tūkst. Darbo ieškojo 81,9 tūkst. vyresnių kaip 50 m. asmenų — tai 14,9 proc. šalies tokio paties amžiaus gyventojų.

Daugiausia nedirbančių gyventojų buvo registruota Lazdijų r. (18,3 proc.), Kalvarijos (17,6 proc.), Zarasų r. (17,4 proc.) ir Ignalinos r. (17,3 proc.) savivaldybėse. Mažiausias nedarbas išlieka šalies pajūryje — Neringoje (3,5 proc.), Klaipėdos r. (6,7 proc.) bei Kretingoje (7,7 proc.).

Tarp didžiausių šalies miestų mažiausiai darbo neturinčių asmenų buvo Šiauliuose (9,6 proc.), daugiausiai — Panevėžyje (12,9 proc.).

Iš viso koronaviruso infekcijos Lietuvoje atvejų nustatyta 1874. Iki šiol mirė 79 žmonės. Pasveikusiųjų — 1571.

Nuo birželio 17 dienos Lietuvos valdžia panaikino karantiną, tačiau galioja nepaprastoji padėtis. Karantino režimas buvo įvestas nuo kovo 16 dienos.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 12,5 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 561 tūkst. žmonių.

Tegai:
darbo rinka
Pinigai

Lietuva vidaus rinkoje pasiskolino 10 mln. eurų

(atnaujinta 08:30 2020.07.14)
Be to, kovo 17 dieną Seimas padidino Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitą

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) aukcione pirmadienį papildyta obligacijų emisija už 10 mln. eurų, praneša Finansų ministerija.

Pabrėžiama, kad už ją yra mokama 0,3 proc. metinių palūkanų, emisija bus išperkama 2032 metų vasario 12 dieną.

Taip pat pažymima, kad paklausa aukcione siekė 25,3 mln. eurų. Mažiausias siūlytas pelningumas buvo 0,240 proc., didžiausias patvirtintas — 0,280 proc., vidutinis svertinis pelningumas — 0,271 proc.

Pranešama, kad kovo 16 dieną Vyriausybė patvirtino Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planą, kuriame, siekiant užtikrinti valstybės iždo likvidumą, numatoma Vyriausybei skolintis papildomai 5 mlrd. eurų.

Be to, kovo 17 dieną Seimas padidino Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitą.

Tegai:
Lietuva, skola, Finansų ministerija
Dar šia tema
Susisiekimo ministerija: stiprinamas aplinkosaugos prevencinių priemonių koordinavimas
Aplinkos ministerija: EK pateikta nacionalinė taršos nitratais ataskaita