Sirenos

Sausio 24-ąją Vilniuje bus tikrinamos perspėjimo sirenos

(atnaujinta 12:02 2020.01.23)
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas pažymi, jog pavojaus nėra, naujai įrengtos sirenos bus išbandomos siekiant įvertinti jų tinkamumą naudoti

VILNIUS, sausio 23 — Sputnik. Sausio 24 dieną, penktadienį, nuo 9:00 iki 12:00, Vilniaus miesto savivaldybėje bus atliekamas šešių naujai įrengtų perspėjimo sirenų patikrinimas, praneša Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento spaudos tarnyba.

Savivaldybės gyventojai apie perspėjimo sirenų patikrinimą šių sirenų girdimumo zonoje bus informuoti trumpaisiais pranešimais, naudojantis gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema (GPIS).

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas pažymi, kad pavojaus nėra, naujai įrengtos sirenos bus išbandomos siekiant įvertinti jų tinkamumą naudoti.

Testavimo metu bus įjungiamos šiais adresais įrengtos sirenos: Vilniaus lopšelis-darželis "Jurginėlis" (Justiniškių g. 47); Vilniaus lopšelis-darželis "Sveikuolis" (Dūkštų g. 14); Vilniaus lopšelis-darželis "Žiburėlis" (Laisvės pr. 46); Vilniaus lopšelis-darželis "Kodėlčiukas" (Laisvės pr. 59); Vilniaus lopšelis-darželis "Žirniukas" (Verkių g. 17); Karoliniškių poliklinika (Pilaitės šeimos medicinos skyrius) (Karaliaučiaus g. 11), pažymi Vilniaus savivaldybė.

Sostinės savivaldybės teigimu, patikrinimo metu sirenos kauks ne ilgiau kaip tris minutes. Išgirdus sirenos kauksmą prašoma reaguoti ramiai.

Tegai:
sirenos, Vilnius, Lietuva
Stirna kelyje

Lietuvoje dėl stirnos žuvo automobilio vairuotojas

(atnaujinta 13:22 2021.02.26)
Staiga į kelią išbėgus stirnai, automobilio vairuotojas pabandė išvengti susidūrimo. Mašina nuvažiavo nuo kelio bei apvirto

VILNIUS, vasario 26 — Sputnik. Kelmės rajone įvyko avarija išbėgus stirnai į kelio važiuojamąją dalį, praneša Lietuvos policija.

Incidentas įvyko ketvirtadienį, vasario 25 dieną, apie 15:20, kelio Tytuvėnai–Pakapė–Rėkyva 3-ame kilometre. Policijos duomenimis, automobilis "Audi A3", vairuojamas 1998 metais gimusio vyro, vengdamas susidūrimo su į kelio važiuojamąją dalį išbėgusia stirna, kliudė stirną, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į kelio ženklą ir betoninę šiukšliadėžę bei apvirto.

Anot pranešimo, eismo įvykio metu sužalotas 1991 metais gimęs automobilio keleivis, kuris, suteikus med. pagalbą, gydomas ambulatoriškai, ir vairuotojas, kuris tą pačią dieną, apie 17:20, ligoninėje mirė.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Tegai:
avarija, Lietuva, stirna
Dar šia tema
Praėjusią savaitę apie į eismo įvykius pakliuvusius laukinius gyvūnus pranešta 127 kartus
Rugsėjį aplinkosaugininkai daugiausia pranešimų gavo dėl įvykių su laukiniais gyvūnais
Klaipėda

Klaipėdietis nuteistas žiaurų elgesį su gyvūnu: dūrė peiliu kaimyno šuniui

(atnaujinta 12:26 2021.02.26)
Nuteistasis, nors ir neneigė, kad dūrė peiliu nukentėjusiojo šuniui, teigė šitaip pasielgęs, nes gynė savo šunį nuo jį kandžiojusio kaimyno šuns

VILNIUS, vasario 26 — Sputnik. Klaipėdos apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje dėl žiauraus elgesio su gyvūnu, dėl ko šis po mėnesio nuo sužalojimų žuvo, paliko galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, praneša teismo spaudos tarnyba.

Šunį sužalojusiam vyrui paskirta 1 metų 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui, o šuns šeimininkui iš nuteistojo priteista 1 010,70 eurų turtinės, 500 eurų neturtinės žalos atlyginimas ir 700 eurų atstovavimo išlaidų.

"Klaipėdietis buvo nuteistas už tai, kad žiauriai elgėsi su gyvūnu: Naujųjų metų naktį daugiabučio namo kieme dūrė peiliu kaimyno vokiečių aviganio veislės šuniui į kryžkaulio sritį, tuo padarydamas žaizdą kryžkaulio srityje. Dėl tokių sužalojimų gyvūnas buvo suluošintas, o dėl patirto sužalojimo komplikacijų po mėnesio buvo eutanizuotas (žuvo)", — rašoma pranešime. 

Dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio skundus padavė ir nuteistasis, ir nukentėjusysis. Nukentėjusysis teigė, kad jo šunį sužalojęs vyras turi būti nuteistas griežtesne bausme, nes jis yra konfliktiškas ir pavojingas, kelia grėsmę aplinkiniams, taip pat iki 2 000 eurų turi būti padidintas priteistas neturtinės žalos atlyginimas, nes dėl padaryto nusikaltimo tiek jis, tiek jo šeima patyrė didžiulius dvasinius išgyvenimus.

Savo ruožtu nuteistasis, nors ir neneigė, kad dūrė peiliu nukentėjusiojo šuniui, teigė šitaip pasielgęs, nes gynė savo šunį nuo jį kandžiojusio kaimyno šuns. Nuteistasis taip pat prašė teismo patikrinti jį poligrafu, nes kitaip tiesa nebus atskleista, o nukentėjusysis ir liudytojas meluoja.

Karantinas Palangoje
© Sputnik / Владислав Адамовский

Teisėjų kolegija atmetė abu apeliacinius skundus ir padarė išvadą, kad kaltininko dūris peiliu, suluošinęs gyvūną ir dėl patirtų sužalojimo komplikacijų pražudęs, nebuvo nulemtas pateisinamo būtinumo žaloti ar žudyti gyvūną.

Byloje nustatyta, kad nuteistasis šią veiką padarė tyčia: teismas rėmėsi nukentėjusiojo ir įvykį iš balkono mačiusio, bylos baigtimi nesuinteresuoto liudytojo parodymais, pagal kuriuos nukentėjusiojo šuo priėjęs prie kaltinamojo šuns jį ramiai apuostė, nelojo, nekandžiojo, tačiau nuteistasis palinko visu kūnu prie didžiojo šuns, jį suėmė taip, kad šuo sucypė, o po įvykio sužalotas šuo ėjo labai sunkiai raišuodamas ir cypdamas.

Todėl paties nuteistojo pirminiai parodymai atmesti. Jo versija — jis bakstelėjo peiliuku siekdamas atskirti šunis ir pašalinti jo šuniui gresiantį pavojų, nes nukentėjusiojo šuo neva pribėgęs apžergė ir pradėjo kramtyti jo šuns nugarą.

Taip pat teismas nurodė, kad "poligrafu gauti duomenys neatitinka įstatyme įtvirtintų įrodymams keliamų reikalavimų, nes poligrafas yra žmogaus emocinę būseną fiksuojantis prietaisas, atliekantis įvairių su žmogaus emocijomis susijusių fiziologinių rodiklių registravimą, o ne nustatantis ar atskleidžiantis bylos aplinkybes. Taigi tyrimas poligrafu gali būti pagalbinė priemonė išsiaiškinant ikiteisminio tyrimo kryptis, strategiją, tačiau ne veiksnys, lemiantis teismo sprendimą ar darantis jam įtaką".

Apygardos teismas nesutiko su nukentėjusiojo argumentais dėl griežtesnės bausmės skyrimo nuteistajam, motyvuojant tuo, kad nuteistasis — pavojinga, konfliktiška asmenybė.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai parinko bausmę, atsižvelgė į visas šiam klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir į nuteistojo asmenybę.

Įvertinta ir tai, kad nors nuteistasis kaltės nepripažino, tačiau, nepaisant konfliktinių santykių su nukentėjusiuoju, apgailestavo sužalojęs gyvūną ir nurodė suprantantis, jog gyvūno savininkas dėl šuns netekties galbūt išgyvena. Aplinkybė, kad asmuo savo kaltę pripažino iš dalies, savaime negali bloginti jo teisinės padėties ar lemti griežtesnės bausmės paskyrimą.

Byloje taip pat nenustatyta pagrindo didinti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos atlyginimą, nes nustatant priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį buvo įvertinti tiek nukentėjusiojo, jo šeimos patirti dvasiniai išgyvenimai dėl savo augintinio netekties, tiek žalą padariusio asmens pozicija byloje, jo neteisėtų veiksmų pobūdis ir pasekmės, turtinė padėtis, atsižvelgta į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose.

Tegai:
žiaurus elgesys su gyvūnais, Klaipėda, teismas
Dar šia tema
Rastas be žinios dingusio Utenos savivaldybės administracijos direktoriaus kūnas
Lietuvos policija autobuse pagavo vyrą, pranešusį apie bombą
Lietuvoje moteris peiliu sužalojo policininką