MIA Rossija segodnia vykdomasis direktorius Kirilas Višinskis ir portalo Sputnik Estija vadovė Jelena Čeryševa

Rusijos žurnalistai ETPA papasakojo apie spaudimą Sputnik Estija žurnalistams

(atnaujinta 00:29 2020.01.29)
Anksčiau Sputnik Estija darbuotojai gavo Policijos ir pasienio apsaugos departamento laiškus, kuriuose jiems buvo grasinama baudžiamaisiais persekiojimais, jei jie nenutrauks darbo sutarčių

MIA "Rossija segodnia" vykdomasis direktorius Kirilas Višinskis ir portalo Sputnik Estija vadovė Jelena Čeryševa atvyko į Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos sesiją Strasbūre, kad iškeltų Rusijos žurnalistų Europoje spaudimo problemą.

Už žodžio laisvę — su geltonomis liemenėmis

Rusijos žurnalistai pasirodė prieš savo kolegas ETPA agentūros, apsivilkę Sputnik geltonos spalvos liemenes.

"Mūsų korporacinės spalvos yra geltona ir juoda. Aš suprantu, kad Prancūzijoje ši spalva sukelia tam tikras asociacijas, tačiau mes norime, kad šios liemenės būtų susijusios su nerimu dėl to, kiek šiandien parlamentarai yra pasirengę ginti vertybes, o ne konkrečius žmones, konkrečias normas kažkokiame konkrečiame įstatyme", — pabrėžė Kirilas Višinskis, kuris daugiau nei metus praleido Ukrainos kalėjime.

ETPA žiemos sesijoje buvo aptarinėjama Asamblėjos Kultūros, mokslo, švietimo ir žiniasklaidos komiteto ataskaita "Grėsmės žiniasklaidos laisvei ir žurnalistų saugumui Europoje", kurią parengė Didžiosios Britanijos atstovas lordas George'as Foulkes'as. Dokumente kai kurios šalys kaltinamos žurnalistų spaudimu ir bauginimu, taip pat ETPA raginama išspręsti smurto prieš žiniasklaidos darbuotojus problemą.

Anot Kirilo Višinskio, jis ir Jelena Čeryševa atsiliepė į Rusijos Federacijos delegacijos kvietimą "tam, kad svarbios rezoliucijos priėmimo išvakarėse būtų pranešta deputatams apie absoliučiai šiurkščius faktus, susijusius su požiūriu į Rusijos žurnalistus Europoje, ypač Europos Sąjungoje".

Šimtaprocentinė cenzūra Estijoje

Kirilas Višinskis pažymėjo, kad Rusijos žurnalistai kenčia nuo represijų Latvijoje, Lietuvoje, Estijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje ir JK.

"Kalbama apie sistemingą kolegų iš Sputnik ar MIA "Rossija Segodnia" akreditacijos atėmimą, apie neįleidimą į renginius. Pastaruoju metu kalbama ir apie grasinimus ir baudžiamąjį persekiojimą, tik todėl, kad šie žmonės nusprendė pasirinkti redakciją, kurią pasirinko", — teigė MIA "Rossija segodnia" vykdomasis direktorius.

"Aš, kaip Sputnik Estija vadovė, manau, kad Estijoje vyksta visiškas neteisėtumas. Apie jokią žodžio laisvę europietiškoje šalyje — Estijoje — net ne kalbama, aš manau, kad galioja 100 proc. cenzūra, nors Estijoje, kaip ir bet kurioje Europos valstybėje, ji yra draudžiama", — pridūrė Jelena Čeryševa.

Sputnik Estija vadovė pabrėžė, kad valdžia į situaciją nereaguoja. Be to, nemaža dalis darbuotojų yra šios šalies piliečiai.

Глава Sputnik Эстония Елена Черышева и исполнительный директор МИА Россия сегодня Кирилл Вышинский во время пресс-конференции на полях сессии Парламентской ассамблеи Совета Европы
© Sputnik / Доминик Бутен
MIA "Rossija segodnia" vykdomasis direktorius Kirilas Višinskis ir Sputnik Estija vadovė Jelena Čeryševa

"Iš savo pusės padarysiu viską, kas įmanoma, su savo kolegomis, su Kirilu Višinskiu, su Rusijos parama, kad galėčiau kalbėti tarptautiniuose Europos renginiuose ir pranešti visiems, kam įmanoma, apie situaciją, kuri dabar vyksta Estijoje", — pabrėžė Čeryševa.

Kvietimas dialogui su valdžios institucijomis

Situacija su Sputnik Estija tampa chrestomatiniu pavyzdžiu, kaip elgiamasi su žurnalistais šioje šalyje, sakė Leonidas Sluckis, Rusijos delegacijos ETPA narys, Rusijos Valstybės Dūmos užsienio reikalų komiteto pirmininkas.

"Mes kalbame apie žurnalistų laisvę. Ir tai, kas atsitiko su Sputnik Estija, deja, jau tampa chrestomatiniu pavyzdžiu, kaip elgiamasi su žurnalistais šioje šalyje. Visų rūšių persekiojimas, tarp jų ir banko paslaugų Sputnik Estija darbuotojams tiekimo užblokavimas, šiuolaikinei Europai yra kažkas laukinio. Sunku būtų tai suvokti kaip pokštą, jei tai nebūtų tikrovė", — pareiškė jis.

Глава Sputnik Эстония Елена Черышева, председатель комитета Государственной Думы РФ по международным делам Леонид Слуцкий и исполнительный директор МИА Россия сегодня Кирилл Вышинский
© Sputnik / Доминик Бутен
Sputnik Estija vadovė Jelena Čeryševa, Rusijos delegacijos ETPA narys Leonidas Sluckis ir MIA "Rossija segodnia" vykdomasis direktorius Kirilas Višinskis

Anksčiau Sputnik Estija darbuotojai gavo Policijos ir pasienio apsaugos departamento laiškus su tiesioginiais grasinimais iškelti prieš juos baudžiamąją bylą, jei jie iki sausio 1 dienos nenutrauks darbo santykių su MIA "Rossija segodnia". Talinas pateisino savo veiksmus sankcijomis, kurias 2014 metų kovo mėnesį ES įvedė tam tikriems Rusijos fiziniams ir juridiniams asmenims, įskaitant Dmitrijų Kiseliovą, MIA "Rossija segodnia" generalinį direktorių.

Estijos užsienio reikalų ministerijos vadovas Urmas Reinsalu RIA Novosti sakė, kad jo šalis vykdo ES sankcijų politiką ne prieš Sputnik, o atsižvelgdama į Kiseliovui nustatytas asmenines sankcijas.

Jelena Čeryševa ir Kirilas Višinskis Strasbūre taip pat susitiko su Europos Tarybos žmogaus teisių komisare Dunja Mijatovič. Jai buvo perduotas laiškas, kuriame aprašyta Sputnik Estija padėtis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, komentuodamas situaciją su Sputnik Estija, teigė, jog Rusijos valdžia padarys viską, kad palaikytų Sputnik, agentūrai veikiant kitose šalyse.

Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
© Sputnik
Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
Dar šia tema
Estų nuomonė: Sputnik Estija veiklos sustabdymas — cenzūra
Lavrovas Sputnik Estija situaciją pavadino "ES reputacijos dėme"
Rusijos ambasada Estijoje ragina Taliną leisti Sputnik Estija tęsti darbą
Lapkričio 29-oji

Kokia šiandien diena: lapkričio 29-osios šventės

(atnaujinta 16:38 2020.11.28)
Lapkričio 29 yra 333-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 334-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 32 dienos

Šią dieną minima Tarptautinė solidarumo su Palestinos tauta diena. Taip pat ši diena Lietuvoje yra draugo diena.

1957 metais "miško brolių" vadui Adolfui Ramanauskui-Vanagui įvykdyta mirties bausmė;
2001 metais Pasaulio lietuvių bendruomenė nutarė remti Lietuvos valdovų rūmų atstatymą.
1901 metais gimė Juozas Grušas, žymus XX a. antros pusės lietuvių dramaturgas, prozininkas, vertėjas, eseistas bei kultūros veikėjas (m. 1986 m.).
1910 metais gimė Antanas Škėma, lietuvių išeivijos rašytojas, prozininkas ir dramaturgas, modernizmo atstovas, didžiausias novatorius lietuvių literatūroje (mirė 1961 m.).
1830 metais Varšuvoje prasidėjo 1830-1831 m. sukilimas.

1945 metais susikūrė Jugoslavijos Socialistinė Federacinė Respublika.
1947 – JTO Generalinė Asamblėja priėmė rezoliuciją, pagal kurią Palestinos mandatas turėjo būti padalintas į žydų ir arabų valstybes.
1975 – Bilas Geitsas sukūrė kompanijos pavadinimą Microsoft.
Katalikų pasaulyje — pirmasis Advento sekmadienis.

Vardadienius švenčia Butvydė, Daujotas, Saturnas, Saturninas.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai
Vaistinė

Gydytojas pasakojo, kaip vaistinės Lietuvoje bando sutaupyti

(atnaujinta 16:26 2020.11.28)
Pasak Kasiulevičiaus, tokiose įstaigose turėtų būti įdarbinti ne tik pardavėjai, bet ir išmanantys konsultantai, kurie tikrai gali padėti klientams

VILNIUS, lapkričio 28 — Sputnik. Kiekvienoje Lietuvos vaistinėje turi būti bent vienas vaistininkas, "Facebook" rašė Vilniaus klinikinės ligoninės "Santaros" gydytojas, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto darbuotojas Vytautas Kasiulevičius.

"Esu 100 procentų įsitikinęs, kad vaistinėje turi dirbti bent vienas vaistininkas, kuris baigė universiteto studijas. Suprantu, kad aš, Vilniaus universiteto, kuris rengia vaistininkus, atstovas, atrodau šališkas, bet tokia farmacijos praktika yra beveik visose Europos šalyse", —  gydytojas.

Pasak Kasiulevičiaus, šimtmečius lietuviai vaistininkus suvokė ne kaip pardavėjus, o kaip sveikatos konsultantus. Gydytojos teigimu, visa visuomenės struktūra, kurioje vaistinėse yra pagrindiniai vaistininkai, bažnyčiose kunigai, advokatų kontorų teisininkai, rodo, kad už tai turėtų atsakyti specialistas. Jis pažymėjo, kad tą patį rodo ir Europos šalių patirtis.

"Todėl raginu Seimo Sveikatos Reikalų komiteto narius rytoj pasipriešinti vaistinių tinklų norui taupyti kaštus ten, kur būtina kompetencija", — rašė Kasiulevičius.

Anksčiau gydytojas rašė, kad šiuo metu didžiausia našta tenka sveikatos priežiūrai. Dėl pandemijos sumažėja medicinos personalas, reguliarios paslaugos ir trūksta lovų COVID-19 pacientams.

Nuo lapkričio 7 dienos šalyje galioja antrasis karantinas, kuris galios iki gruodžio vidurio.

Kovo 11 dieną pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau kaip 59,2 milijono infekcijos atvejų, daugiau nei 1,4 milijono žmonių mirė.

Naujas visuotinis karantinas Lietuvoje
© Sputnik
Naujas visuotinis karantinas Lietuvoje
Tegai:
vaistinės