Sputnik Estija vadovė Talino veiksmus vadina cenzūra

Sputnik Estija vadovė Talino veiksmus vadina cenzūra

(atnaujinta 10:57 2020.01.30)
Anksčiau Sputnik Estija darbuotojai gavo Policijos ir pasienio apsaugos departamento laiškus, kuriuose jiems buvo grasinama baudžiamuoju persekiojimu, jei jie nenutrauks darbo sutarčių

VILNIUS, sausio 30 — Sputnik. Estijos valdžios institucijų veiksmai Sputnik Estija žurnalistų atžvilgiu yra gryna cenzūra, sakė portalo vadovė Jelena Čeryševa per diskusijas dėl spaudos laisvės Paryžiuje, praneša RIA Novosti.

Trečiadienio vakarą Prancūzijos sostinėje įvyko asociacijos "Prancūzijos ir Rusijos dialogas" organizuota diskusija. Diskusijoje dalyvavo "MIA Rossija segodnia" vykdomasis direktorius Kirilas Višinskis, Sputnik Estija vadovė, "Sud Radio" žurnalistas Andre Birkofas, žurnalistas, žurnalo "Paris Match" direktoriaus pavaduotojas Reži le Somjė (Régis Le Sommier).

Anksčiau Sputnik Estija darbuotojai gavo Policijos ir pasienio apsaugos departamento laiškus su tiesioginiais grasinimais iškelti prieš juos baudžiamąją bylą, jei jie nenutrauks darbo santykių su MIA "Rossija segodnia". Talinas pateisino savo veiksmus sankcijomis, kurias 2014 metų kovo mėnesį ES įvedė tam tikriems Rusijos fiziniams ir juridiniams asmenims, įskaitant Dmitrijų Kiseliovą, MIA "Rossija segodnia" generalinį direktorių.

"Manome, kad policijos ir oficialaus Talino veiksmai yra gryna cenzūra žurnalistų, dirbančių Sputnik Estija, atžvilgiu, nors cenzūra mūsų šalyje yra draudžiama", — diskusijų metu sakė Čeryševa.

"Dabar MIA "Rossija segodnia" dirba skirtingomis kryptimis, skirtinguose ​​renginiuose, kad išspręstų pagrindinę problemą — nutraukti visas Estijos valdžios institucijų pretenzijas, išgalvotas pretenzijas. Pagrindinis uždavinys šiandien — grąžinti visus savo darbuotojus į darbo vietas ir vėl paleisti Sputnik Estiją. Kaip Sputnik Estija vadovė, esu pasirengusi padaryti viską, kas mano galioje, todėl kalbėsiu visose man pateiktuose aikštelėse, kad Europos visuomenė sužinotų apie neteisėtumą, kuris vyksta europietiškoje Estijoje", — sakė Čeryševa.

Antradienį Strasbūre Čeryševa ir Višinskis susitiko su Europos Tarybos žmogaus teisių komisare Dunja Mijatovič, kad aptartų situaciją Estijoje.

"Vakar mes kalbėjomės su žmogaus teisių komisare Dunja Mijatovič. Ji mus perspėjo, kad mes Paryžiuje turime būti labai atsargūs su savo geltonomis liemenėmis, su kuriomis mes vakar atėjome pas ją. Bet mes turime visiškai kitokį tikslą, mes užsidedame liemenes, nes norime išreikšti solidarumą su savo kolegomis iš Sputnik Estija", — trečiadienį sakė Višinskis.

Savo ruožtu Čeryševa pridūrė, kad jai susidarė įspūdis, jog Komisijos narė turi ne visą informaciją apie Sputnik Estija situaciją. "Todėl ji (Dunja Mijatovič — Sputnik) uždavė man papildomų klausimų, į kuriuos aš atsakiau. Toks buvo mano kelionės į ETPA tikslas — perduoti kuo daugiau informacijos apie situaciją aplink Sputnik Estija", — sakė portalo vadovė.

Anksčiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, komentuodamas situaciją su Sputnik Estija, teigė, jog Rusijos valdžia padarys viską, kad palaikytų Sputnik, agentūrai veikiant kitose šalyse.

Tegai:
Talinas, Estija
Dar šia tema
Lavrovas Sputnik Estija situaciją pavadino "ES reputacijos dėme"
Rusijos žurnalistai ETPA papasakojo apie spaudimą Sputnik Estija žurnalistams
Rusijos ambasada Estijoje ragina Taliną leisti Sputnik Estija tęsti darbą
Politologas: Estija, kitaip nei Latvija, supranta savo vietą pasaulyje
Vestuvės, archyvinė nuotrauka

Koronavirusu užsikrėtusi moteris sudalyvavo anūko vestuvėse ir mirė

(atnaujinta 23:16 2020.09.19)
Moters giminaičiai tiksliai nenurodė, kokia buvo tiksli senolės mirties priežastis

VILNIUS, rugsėjo 20 — Sputnik. COVID-19 užsikrėtusi moteris mirė praėjus kelioms dienoms po to, kai sudalyvavo anūko vestuvėse, pranešė "The Sun".

Jaunavedžiai internete paskelbė bendrą nuotrauką su močiute ir vartotojai juos sukritikavo dėl neatsakingo požiūrio į kitų sveikatą.

Gindamasi vyro nuotaka parašė, kad "močiutė stovėjo toli nuo svečių, o paskelbta nuotrauka buvo vienintelė, kurioje jie buvo kartu".

Ji sakė, kad tai buvo paskutinė jų bendra nuotrauka.

Nuotaka nenurodė pagyvenusios moters mirties priežasties, tačiau visi, kuriems buvo diagnozuotas koronavirusas, turi izoliuotis, kad būtų išvengta jo plitimo, pažymima straipsnyje.

Tegai:
COVID-19, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Izraelis pirmasis pasaulyje dar kartą įvedė karantiną
NVSC reikalauja skubiai spręsti COVID-19 tyrimų Radviliškyje klausimą
Klaipėdos dramos teatras, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: rugsėjo 20-osios šventės

(atnaujinta 09:12 2020.09.19)
Nuo rugsėjo 19-osios iki metų gali lieka 103 dienos, dienos ilgis — 12 val. 29 min.

Rugsėjo 20 yra 263-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 264-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 102 dienos.

2020 metų rugsėjo 20 dieną saulė teka teka 07:00, leidžiasi 19:24, dienos ilgis — 12 val. 24 min.

Herkaus Manto sukilimo diena

1260 metais prasidėjo didysis Prūsų sukilimas, kurį paskatino Lietuvių ir Žemaičių pergalė prieš kryžiuočius Durbės mūšyje. Vienu iš sukilimo vadų tapo legendinis Herkus Mantas.

1869 metais gimė visuomenės veikėjas, pedagogas, kunigas, kritikas ir lietuvių literatūros klasikas Juozas Tumas-Vaižgantas.

1920 metais Tautų Sąjungos Taryba, stengdamasi sušvelninti konfliktą tarp Lenkijos ir Lietuvos, priėmė rezoliuciją, kuria siūlė tvirtinti Pauliaus Hymenso pasiūlytą Lietuvos ir Lenkijos sutarties projektą, toliau dėl jo nebediskutuojant. Pagal projektą Lietuva ir Lenkija būtų savarankiškomis valstybėmis, turinčiomis bendras užsienio reikalų ir ekonomikos tarybas. Lietuvos sostine būtų patvirtintas Vilnius ir nustatyta aiški tarpvalstybinė siena.

1935 metais Klaipėdos dramos teatre parodytas pirmasis spektaklis — Kazio Inčiūros "Vincas Kudirka".

1989 metais Kaune atkurta Lietuvos šaulių sąjunga.

2001 metais Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Rusijos fondu, renkančiu duomenis apie Antrajame pasauliniame kare naciams tarnavusius asmenis.

2005 metais Lietuvos bankas išleido į apyvartą 500 litų nominalo proginę auksinę monetą, skirtą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams. Tūkstančio egzempliorių tiražu iš gryno aukščiausios kokybės aukso nukaldinta moneta kainavo 2020 litų. Visas monetos tiražas buvo išpirktas šalyje per vieną dieną.

Savo vardadienius šiandien švenčia Andriejus, Eustachijus, Fausta, Tautgirdė, Vainoras.

Tegai:
Lietuva, šventės, šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai