McDonald's restorano atidarymas Maskvoje, 1990 metų sausio 31 diena, archyvinė nuotrauka

Meilės Amerikai viršūnė. Kaip sovietinis "McDonalds" tapo pokyčių simboliu

(atnaujinta 11:12 2020.01.31)
Lygiai prieš 30 metų Tarybų Sąjungoje buvo atidarytas pirmasis "McDonald's", pirmąją restorano darbo dieną buvo nustatytas pasaulio lankomumo rekordas

VILNIUS, sausio 31 — Sputnik. Prieš trisdešimt metų, 1990 metų sausio 31 dieną, Maskvoje buvo atidarytas pirmasis Tarybų Sąjungoje "McDonald's". Eilė driekėsi kelis kilometrus. Perestroikos laikais šis amerikiečių greito maisto restoranas buvo suvokiamas kaip būsimų pokyčių, geresnio gyvenimo simbolis. Gruzdintų bulvyčių skonio laisvė labai paveikė tarybinius žmones. Pirmąją greito maisto restorano Maskvoje darbo dieną prisimena RIA Novosti autorė Galina Ibragimova.

Nei duonos, nei žaidimų

Devyniasdešimtaisiais metais TSRS vis dar egzistavo, nors ir griuvo iš pamatų. Sąjungos respublikos reikalavo didesnės autonomijos ir atsisakė paklusti Maskvai. Tie, kas išlaikė lojalumą, mainais paprašė padidinti maisto tiekimą, o svarbiausia — grūdų. Tačiau sostinėje su maistu buvo blogai.

Eilės įvairioms prekėms nusipirkti išsirikiuodavo iš pačio ryto ir pasibaigdavo tik vėlai vakare. Bet net ir prastovėję visą dieną žmonės galėjo grįžti namo tuščiomis rankomis. Parduotuvėse — tuščia, o tie produktai, kuriuos retkarčiais "išmesdavo" į lentynas, vargiai patenkindavo paklausą.

На Пушкинской площади 31 января 1990 года открылся первый в Москве советско-канадский ресторан Макдоналдс — у входа тогда образовалась огромная очередь
© РИА Новости / Юрий Абрамочкин
1990 metų sausio 31 dieną Maskvos Puškinskaja aikštėje buvo atidarytas pirmasis sovietų ir kanadiečių restoranas "McDonald"s" — prie įėjimo susidarė didžiulė eilė

Regionai, kuriuose tradiciškai buvo auginami kviečiai, atsisakė juos gabenti į sostinę: bijojo, kad žiemą, deficito laikais, patys gali likti be duonos. Tarybų Sąjunga nebegalėjo nusipirkti grūdų Vakaruose. Naftos kainos pasaulyje smarkiai krito, šalies užsienio valiutos atsargos sumažėjo. Rinkos reformos, apie kurias buvo kalbama šalyje, neturėjo greito poveikio.

Vienintelis matomas pokyčių rezultatas buvo galimybė laisvai prekiauti. Centrinėse Maskvos gatvėse, metro sankryžose, stočių aikštėse, chaotiškai buvo kuriamos prekybos vietos, žmonės pardavinėjo viską, ką galėjo. Jie net nesvajojo apie restoranus. Pietūs už du rublius valgykloje — jau buvo didžiulė prabanga. Bet pasirinkimas ten buvo menkas.

"Devintojo dešimtmečio pradžioje į Maskvą atvykome iš Biškeko. Nesiruošėme lankytis parodose ir muziejuose. Iškart nuėjau į parduotuvę, visą dieną prastovėjome eilėje ir vienintelis dalykas, ką nusipirkome, buvo jūros dumbliai. Be jų ant prekystalio daugiau nieko ir nebuvo", — su RIA Novosti savo prisiminimais pasidalino Elvira Galjamova — devintojo dešimtmečio pradžioje ji gyveno Kirgizijos TSR.

"Prisimenu, kaip mama prašė pardavėjos surasti bent porą duonos kepalų ir makaronų, rodydavo mane, pirmoką, sakydama, kad nėra ko maitinti vaiką. Taip iš po prekystalio gavome troškintos mėsos skardinę. Ji buvo 1985 metų gamybos, tačiau tai netrikdė. Ėmėme, ką duodavo", — RIA Novosti pasakoja maskvietis Fiodoras Selezniovas. Ir tokių istorijų yra daug.

Sudėtingą ekonominę situaciją apsunkino įsisenėjusi politinė kova tarp TSRS valdžios institucijų, iš vienos pusės, ir Sąjungos respublikų — iš kitos. Šalis buvo vos už kelių žingsnių nuo bedugnės. Bet, kaip prisimena liudininkai, dėl aplinkui paplitusio niūrumo net šalies žlugimas buvo suvokiamas kaip kasdienis dalykas, be jokių emocijų.

"McDonald's" — komunizmo priešprieša

Iš pradžių niekas nepatikėjo žinia apie "McDonald's" atidarymą. Nors gandai, kad TSRS pasirodys pirmasis užsienio greitojo maisto restoranas, sklindo jau seniai.

Derybos dėl greito maisto tinklo atidarymo Maskvoje vyko nuo 1976 metų — po Olimpinių žaidynių Monrealyje. Verslininkas Džordžas Kochonas, valdęs Kanados "McDonald's" tinklą, pasiūlė sovietų delegacijai atidaryti greito maisto restoranus Maskvoje prieš Olimpines žaidynes-80. Tačiau sąlygų derinimas buvo atidėtas ir tik po dešimties metų "McDonald's" sugebėjo susitarti su "Mosobščepit" dėl bendros įmonės.

Во время торжественного открытия ресторана. Советско-канадский ресторан Макдоналдс
© РИА Новости / Юрий Абрамочкин
Restorano atidarymo metu. Bendras sovietų ir kanadiečių restoranas "McDonald"s"

Tačiau vėl kilo problemų. Šį kartą technologinių, susijusių su vieningais maisto pristatymo ir paruošimo standartais. Tai nesustabdė kanadiečių, sovietinė rinka jiems atrodė pernelyg patraukli. Jie investavo milijonus dolerių į gamybos komplekso Maskvos srityje statybas, iš ten buvo tiekiami pusgaminiai tinklo restoranams. Visą infrastruktūrą pavyko sukurti tik devintojo dešimtmečio pradžioje.

Kita problema, kurios bijojo "McDonald’s" kūrėjai Rusijoje, buvo antivakarietiška propaganda. Tame tarpe ir dėl amerikiečių nutukimo. Jis buvo paaiškintas per dideliu mėsainių ir dešrainių vartojimu. Tinklo Maskvoje kūrėjai nerimavo, kad šios baimės turės lemiamos įtakos.  

Tačiau 9-ojo dešimtmečio pradžia buvo didžiausia tarybinių piliečių meilės Jungtinėms Valstijoms viršūnė. Socialistinės stovyklos žlugimą lydėjo beprecedentis potraukis viskam, kas vakarietiška. Madingais tapo amerikietiški džinsai, filmai ir televizijos laidos. Į Ameriką lygiavosi, matė joje laisvės, demokratijos, maisto gerovės idealą, norėjo ją mėgdžioti.

Очередь у входа в ресторан Макдоналдс на Пушкинской площади в Москве в день его открытия, 31 января 1990 года
© Sputnik / Владимир Вяткин
Eilė prie įėjimo į "McDonald"s" restoraną Puškinskaja aikštėje Maskvoje jo atidarymo dieną, 1990 metų sausio 31 dieną

Tarybinių žmonių simpatijos kilo ne šiaip sau. Nepaisant ekonominių sunkumų, Gorbačiovo perestroika paskatino iš naujo įvertinti daugelį idėjų. Televizijos laida "Vzgliad" tapo populiariausia, jos vedėjai atvirai kalbėjo apie šalies problemas. Viktoro Cojaus daina "Mes laukiame permainų!" simbolizavo piliečių nuovargį nuo tarybinio sąstingio.

Šiame fone "McDonald’s" Maskvoje buvo suprantamas kaip kažkas didesnio nei paprasta maitinimo įstaiga. Visuomenės akivaizdoje jis tapo tokio tuomet patrauklaus, gyvo Vakarų pasaulio sala.

"Užjūrio sumuštiniai už dyką"

"Gatvėje vis dar buvo pilka ir pairusi Sąjunga. Niūri, kamuojama deficito, su komunistų partija priešakyje, su nuožulnia planine ekonomika ir vidutiniu darbo užmokesčiu šalyje — 120 rublių. Tačiau ore ir žmonių galvose tvyrojo pagarsėjęs "permainų vėjas", — prisimena Konstantinas Ščerbina. Prieš trisdešimt metų jis stovėjo toje garsiojoje eilėje Puškinskaja aikštėje.

Женщина ест гамбургер в первом Макдоналдсе в Москве, 31 января 1990
© AP Photo / Rudi Blaha
Moteris valgo mėsainį pirmajame "McDonald"s" Maskvoje. 1990 metų sausio 31-oji

Devyniasdešimtaisiais metais Ščerbina studijavo universitete ir gyveno bendrabutyje. Jis prisipažįsta, kad nuvyko į "McDonald's" atidarymą tikėdamasis, kad "užjūrio sumuštiniai bus dalinami už dyką".  Jis prie restorano atėjo jau šeštą ryto, bet eilėje jau buvo šeštas.

"Pirmasis buvo amerikietis. Eilę jis užėmė trečią valandą ir kruopščiai pasiruošė. Šilta, kailiu išklota striukė, šilti batai, pirštinės, kepurė ant galvos, kuprinė už nugaros, iš kurios jis periodiškai ištraukdavo termosą su sumuštiniais, muzika ausyse, kramtomoji guma ir šypsena veide. Už amerikiečio stovėjo pora žmonių, kurie atėjo valandą anksčiau", — sako Ščerbina.

Minia sparčiai augo. Aštuntą valandą ryto policija ėmė traukti link Puškinskajos aikštės, kad pastatytų geležinių užtvarų koridorių. Jau buvo susirinkę tūkstančiai žmonių. Pirmasis amerikietis žurnalistams be paliovos davė interviu.

"Likus kelioms minutėms iki atidarymo atvažiavo autobusas su vaikais iš našlaičių namų ir juos be eilės nuvedė prie įėjimo. Jie tapo pirmaisiais "McDonald's" lankytojais. Ir būtent jie gaudavo nemokamų mėsainių ir gėrimų", — prisimena Konstantinas.

Посетители в первом Макдоналдсе в Москве, 31 января 1990
© AP Photo / Rudi Blaha
Lankytojai pirmajame "McDonald"s" Maskvoje. 1990 metų sausio 31-oji

Pirmąjį "McDonald's" visi vadino restoranu: neįprastas interjeras, raudonai geltoni ženklai, mandagūs kasininkai. Patiekalų kaina taip pat atitiko restorano lygį. "Bigmakas" kainavo tris rublius 60 kapeikų, pusė litro gėrimų — 70 kapeikų, tokio paties tūrio kokteilis — 90 kapeikų. Brangiausias meniu punktas buvo "File-o-Fish" — keturi rubliai 20 kapeikų. Tais laikais už vieną rublį buvo galima gerai pavalgyti valgykloje. O už penkis rublius apsilankyti restorane. Taigi "McDonald's" kainos nebuvo didžiulės", — tų dienų vaizdą atkuria Ščerbina.

Įtartinas mandagumas

Iš pradžių lankytojams buvo keista, kad "McDonald's" personalas buvo pabrėžtinai draugiškas ir niekada neleido sau grubių žodžių: galbūt ši "dirbtinė amerikiečių šypsena" yra Vakarų propagandos dalis. Dėl to restorano vadovybei teko perkvalifikuoti kasininkus ir padavėjus. Jiems buvo rekomenduota apsiriboti "pusiau šypsena".

"Sovietiniam žmogui, pripratusiam prie pardavėjų manierų universalinėse parduotuvėse, tai buvo keista. Pirmosiomis minutėmis po atidarymo mes pasitikdavome pasipūtusius lankytojus džiaugsmingais šūksniais: "AAA! Labas rytas!" Sumišę žmonės nusišypsodavo ir iškart tapdavo malonesni", — prisimena Lana Aleksina, kuri pirmojo restorano atidarymo dieną stovėjo prie kasos.

"McDonald's" pardavinėjo ypatingą nuotaiką, šventinę atmosferą, kurios negalėjo suteikti jokia sovietmečio valgykla", — sutinka "perestroikos" istorikas Eduardas Glezinas.

O darbas "McDonald's" buvo šaunus ir pelningas.

Официанты ресторана Макдоналдс, архивное фото
© РИА Новости / Юрий Абрамочкин
Pirmojo "McDonald"s" darbuotojai

"Jei mano brolis aspirantūroje gaudavo 120 rublių, aš uždirbdavau nuo 240 iki 400 rublių. Devyniasdešimtaisiais tai buvo padori suma", — aiškina Aleksina.

Pirmą darbo dieną "McDonald's" pasiekė šio maisto tinklo rekordą — trisdešimt tūkstančių lankytojų. Šiandien greitas maistas nieko nenustebins  — tokie "restoranai" atsidarė net ir pačiuose tolimuose miestuose. O ryškaus Vakarų pasaulio vaizdas jau seniai tapo kasdienybe.

Tegai:
greitas maistas, TSRS, Sovietų Sąjunga, McDonald's
Diskoteka

Vilniuje beveik šimtas žmonių susirinko į vakarėlį karantino metu

(atnaujinta 19:35 2021.04.12)
Dauguma vakarėlio dalyvių buvo studentai, dalyvaujantys Europos Sąjungos švietimo programoje ERASMUS

VILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. Vilniuje beveik šimtas žmonių susirinko į vakarėlį karantino metu, praneša Lietuvos policijos departamentas.

Incidentas įvyko naktį į šeštadienį Lietuvos sostinėje. Vilniaus policijos komisariato pareigūnai apie 00:30 gavo pranešimą, kad Kareivių gatvėje esančiame pastate garsiai groja muzika ir nesilaikoma karantino taisyklių.

Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai rado didelę minią žmonių, dauguma jų — ES švietimo programos "ERASMUS" studentai. Buvo nustatyta 89 buvusių vakarėlyje asmenų tapatybė.

Aplinkybės tikslinamos.

Lietuvoje nuo lapkričio pradžios galioja antrasis karantinas. Nepaisant to, kad praėjusią savaitę buvo leista laisvai judėti tarp savivaldybių, respublikoje ir toliau galioja griežti epidemiologiniai apribojimai dėl koronaviruso. Be kito ko draudžiami viešieji renginiai ir dideli susibūrimai.

Nuo pandemijos pradžios Lietuvoje nustatyta daugiau nei 226 700 COVID-19 atvejų, beveik 3700 žmonių mirė.

Tegai:
vakarėlis, Lietuva, karantinas, koronavirusas, Vilnius
Dar šia tema
"Kovosime ir tikrai laimėsime". Vilniuje vyko protesto akcija prieš karantino apribojimus
Kauno policija pradėjo tyrimą aplink M.A.M.A muzikos apdovanojimus
"Savo pareigomis nesinaudojau". Jaunius pasisakė apie incidentą su policija
Skandalas Klaipėdoje: Gražulis sušoko skambant homofoginiai dainai
Kam Lietuvoje rašytas karantino įstatymas?
Moterys Vilniuje

Premjerė ragino greičiau skiepyti Lietuvos senjorus

(atnaujinta 18:54 2021.04.12)
Kaip pažymėjo Šimonytė, senjorai serga itin sunkiai, o šios grupės mirtingumas yra pats didžiausias

VILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pažymėjo, kad vyresnių nei 65 metų gtventojų skiepijimas ne visose šalies savivaldybėse tolygus ir paragino greičiau skiepyti senjorus. Apie tai praneša spaudos tarnyba.

Ministrė pirmininkė pirmadienį dalyvavo tradiciniame nuotoliniame susitikime su Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovais. Pagrindinis dėmesys buvo skirtas prioritetinei vyresnių nei 65 metų asmenų vakcinacijai ir diskusijai, kaip šį procesą būtų galima dar labiau paspartinti.

Anot premjerės, praeita savaitė buvo rekordinė pagal paskiepytų žmonių skaičių, tačiau vyresnių nei 65 metų senjorų skiepijimas ne visose šalies savivaldybėse tolygus: vienose sėkmingai sekasi juos skiepyti, ir jos gali būti pavyzdys kitoms savivaldybėms.

"Esu dėkinga už tai, ką padarėte, bet dar daug ką reikia padaryti. Virusas senjorams negailestingas, senjorai serga itin sunkiai, o šios grupės mirtingumas pats didžiausias. Vyriausybei šiuo metu svarbiausia apsaugoti juos: kuo greičiau kuo daugiau senjorų gaus skiepą, tuo greičiau galėsime pereiti prie kitų grupių skiepijimo. Savo ruožtu Vyriausybė mobilizuoja visas pajėgas, kad palengvintų savivaldai procesą. Pasitelkiami visi įmanomi resursai padėti savivaldybėms organizuoti senjorų atvežimą iki vakcinacijos vietų", – sakė Šimonytė.

Merams buvo pristatytos priemonės, skatinančios aktyvesnį senjorų vakcinavimą.

Šiandien Vyriausybė padidino leistiną asmenų iš skirtingų namų ūkių, galinčių vykti viename automobilyje, skaičių.

"Tokiu sprendimu siekiame paskatinti kaimynus, pažįstamus, kolegas pavežti pasiskiepyti tuos, kurie to padaryti patys negali. Esant poreikiui savivaldybės gali naudoti mokyklų geltonuosius autobusiukus senjorams pavežti iki vakcinavimo vietos arba vakcinavimo komandoms atvežti pas senjorus", – sakė premjerė.

Vakcinomis nuo COVID-19 Lietuvoje jau paskiepyta 479,6 tūkst. gyventojų, tai yra 17,1 proc. visuomenės.

Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 226 783 žmonės, dėl ligos mirė 3 697 žmonės. Praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 597 nauji koronaviruso atvejai, mirė 9 žmonės.
Kaip skelbia Statistikos departamentas, naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų, šiuo metu siekia 444,7 atvejo.

Antrasis karantinas Lietuvoje buvo įvestas lapkričio pradžioje ir kol kas pratęstas iki balandžio pabaigos.

Tegai:
Ingrida Šimonytė, koronavirusas, vakcina, vakcinacija, Lietuva
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Šalyje nustatyta beveik 600 naujų koronaviruso atvejų
VRM: nuo COVID-19 paskiepyta beveik 30 procentų pareigūnų
Lietuva gavo septynioliktą "BioNTech ir Pfizer" vakcinos nuo COVID-19 siuntą
Vilniaus klinikinėje ligoninėje liko 8 laisvos "kovidiniems" pacientams skirtos lovos
Mobiliojo ryšio bokštas

Lietuva nori atsikratyti "nepatikimų tiekėjų" 5G diegimo fone

(atnaujinta 20:52 2021.04.12)
Gamintojams ar tiekėjams, kurie neatitinka "nacionalinio saugumo interesų", teks rasti pakaitalus iki 2025 metų pabaigos, pranešė Krašto apsaugos ministerija

VILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. Lietuvai ruošiantis diegti 5G mobiliųjį ryšį, siūloma, kad "nepatikimi" gamintojai ir tiekėjai Lietuvoje negalėtų dalyvauti elektroninių ryšių rinkoje. Apie tai spaudos konferencijoje Seime pareiškė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Lietuvos kariškiai
© Sputnik / Владислав Адамовский

"Nepatikimi gamintojai ir tiekėjai negalėtų dalyvauti vykdant elektroninių ryšių veiklą Lietuvoje, ypač diegiant 5G infrastruktūrą", — pasakė jis.

Anušausko teigimu, svarbu, kad dabar būtų imtasi teisėkūros priemonių.

"Kontekste visada yra ir žvalgybos rizikos vertinimas, susijęs su trečiųjų šalių veikla <...> Jeigu mes įstatymais nenumatysime tam tikrų ribų, tai mūsų viešųjų pirkimų sistema veiks būtent taip, kaip veikia įprastai — ieškos pačio pigiausio tiekėjo", — pasakė KAM vadovas.

Pasak jo, artimiausiu metu Seimui bus pateiktos dvi Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo ir Elektroninių ryšių įstatymo pataisos, kurios įpareigos RRT prašyti specialios komisijos įvertinti įmonių atitiktį nacionalinio saugumo požiūriu.

"Sieksime užtikrinti, kad radijo ryšių skyrimas ir naudojimas atitiktų nacionalinio saugumo interesus. RRT turės pareigą kreiptis į vyriausybinę strateginių įmonių sandorius tikrinančią komisiją dėl vertinimo, kai bus skiriami radijo ryšio dažniai, kai keičiami gamintojai ar tiekėjai, kai gaunama informacija, kad galimai naudojami nepatikimi gamintojai ar tiekėjai", — pasakė Anušauskas.

Ministras pareiškė, kad gamintojai ar tiekėjai, kurie neatitinka nacionalinio saugumo interesų, turės būti pakeisti iki 2025 metų gruodžio pabaigos.

Kaip pareiškė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiunas, radijo dažnių naudojimas yra strategiškai svarbus diegiant 5G ryšius, todėl būtina reguliuoti jų konkursus ir aukcionus, susiejant šį procesą su nacionaliniu saugumu. Pasak jo, iki šiol RRT neprivalėjo kreiptis į komisiją, kad ji įvertintų būsimus sandorius, aukcionus ar konkursus.

Taip pat NSGK vadovas pareiškė, kad "nepatikimi" tiekėjai turėtų būti pašalinti iš visos elektroninių ryšių rinkos infrastruktūros.

"Iš tiesų kalbame apie 5G ryšį, tačiau turėkime galvoje, kad 5G ryšys yra susijęs su kitais ryšiais — tai yra 2G, 3G, 4G. 5G bus įrengiamas ant esamų platformų. Be jokios abejonės, kai tu diegsi 5G ryšį ir tą įrangą, kurią naudosi joje ir įrangos palaikymą, tai visiškai nuo įstayto įsigaliojimo turės ir privalės būti tik patikimi teikėjai", — pasakė jis.

Kovo pradžioje Kasčiūnas jau siūlė sudaryti nepatikimų technologijų tiekėjų sąrašą. Jis siūlė "nustatyti labai konkrečius nedemokratinių šalių gamintojus", kurių informacinė ir ryšių įranga kelia "potencialią grėsmę šaliai ir nacionaliniam saugumui" ir neturėtų būti naudojama Lietuvoje diegiant 5G mobilųjį ryšį.

5G ryšys

Kai kuriuose Lietuvos miestuose jau veikia telekomunikacijų bendrovės "Telia" stotys, teikiančios 5G ryšį. Asmenys ir įmonės gali nemokamai išbandyti ryšį.

Tuo tarpu Lietuvos politikai ne kartą ragino valdžios institucijas atsisakyti Kinijos 5G įrangos tiekėjų, nes jie joje įžvelgia "grėsmę nacionaliniam saugumui".

Anksčiau Kasčiūnas Kiniją įvardijo kaip vieną pagrindinių iššūkių ir "grėsmių" respublikai šiais metais.

Be to, jis pareiškė, kad Lietuva apribos Kinijos investicijas į strateginius objektus, o apie Kinijos kompanijų dalyvavimą diegiant 5G ryšius net nebus diskutuojama.

Tegai:
Arvydas Anušauskas, Laurynas Kasčiūnas, Lietuva, nacionalinis saugumas