Britanijos vėliava

Lietuvos URM pasakojo, kas nutiks tautiečiams po "Brexit"

(atnaujinta 15:17 2020.01.31)
Britanija pasitraukia iš Europos Sąjungos 2020 metų sausio 31 dieną, nuo kitos dienos prasidės pereinamasis laikotarpis, kuris tęsis iki metų pabaigos

VILNIUS, sausio 31 — Sputnik. Lietuvos piliečiai ir Lietuvos įmonės pereinamuoju laikotarpiu dėl "Brexit" nepatirs jokių papildomų sunkumų, pareiškė Užsienio reikalų ministerijos vadovas Linas Linkevičius.

Pasak jo,  jie ir toliau galės laisvai būti Didžiosios Britanijos teritorijoje, keliauti, vizos ar kiti papildomi dokumentai vykstant į Britaniją nebus reikalingi, verslo sąlygos išliks tokios pačios.

Didžioji Britanija pasitraukia iš Europos Sąjungos 2020 metų sausio 31 dieną. Pereinamasis laikotarpis prasidės vasario 1 dieną ir truks iki 2020 metų gruodžio 31 dienos.

"JK Išstojimo susitarimu pavyko pasiekti, kad būtų visiškai apsaugomos iki pereinamojo laikotarpio pabaigos į Jungtinę Karalystę gyventi išvykusių ES piliečių teisės. Visi išsaugos savo teises į socialines ir sveikatos draudimo išmokas, laikinai galios tos pačios taisyklės ir visiems studijuojantiems", — pasakį Linkevičius.

Ministras pridūrė, kad lietuviai, ketinantys likti JK ir po pereinamojo laikotarpio pabaigos bei pasinaudoti Išstojimo susitarimo teikiama apsauga, turi užsiregistruoti ir įgyti ES laikino arba nuolatinio gyventojo statusą JK.

Pažymima, kad pereinamasis laikotarpis sudaro galimybę piliečiams ir verslui prisitaikyti prie naujų ES ir Britanijos santykių, kurie įsigalios nuo 2021 metų pradžios.

Anot Linkevičiaus, Lietuva suinteresuota, kad Britanija išliktų kuo artimesnis partneris visose srityse. Tikimasi, kad būtų susitarta su Britanija dėl kuo liberalesnio prekybos režimo, išlaikytas glaudus bendradarbiavimas užsienio politikos, saugumo ir gynybos klausimais, susitarta dėl palankių sąlygų ES ir Britanijos piliečių tarpusavio kelionėms remiantis abipusiškumo ir nediskriminavimo principais.

Naujausiais Didžiosios Britanijos vyriausybės duomenimis, šiuo metu apie 140 tūkstančių lietuvių suteiktas nuolatinio gyventojo statusas.

Tegai:
Linas Linkevičius, Brexit, Lietuva, Didžioji Britanija
Temos:
Brexit: kas yra "už" ir kas – "prieš" (202)
Dar šia tema
Žiniasklaida: britų premjeras planuoja įvesti muitus vokiškiems automobiliams
Ekspertas: po "Brexit" ES paskirstys finansus ne Baltijos šalių naudai
Atlyginimai Lietuvoje auga, o žmonės kažkuo nepatenkinti
Britanijos vyriausybė švęs "Brexit" pirmajame jį palaikusiame mieste
Prie Baltarusijos ir Lietuvos sienos sulaikyti Šri Lankos gyventojai

Išdavė signalizacija: prie Baltarusijos ir Lietuvos sienos sulaikyti užsieniečiai

(atnaujinta 21:35 2021.04.12)
Trims jaunuoliams už pažeidimus gresia daugiau nei 900 eurų bauda ir deportavimas į gimtinę

VILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. Šri Lankos gyventojai buvo aptikti puskilometrio atstumu nuo Baltarusijos valstybinės sienos, praneša Baltarusijos pasienio komiteto spaudos tarnyba.

Užsieniečius išdavė apsaugos signalizacija. Smurgainio pasieniečiai nedelsiant išvyko pagal aliarmą, o tarnybinis šuo buvo paleistas sekti pėdsakus. Netrukus Baltarusijos pasieniečiai sulaikė tris jaunuolius. Dokumentų tie neturėjo.

Vaikinai sugebėjo paaiškinti, kad jie yra Šri Lankos piliečiai ir ketina patekti į ES šalis ieškodami geresnio gyvenimo.

Vyksta tyrimas. Už bandymą neteisėtai kirsti sieną užsieniečiams bus skirta bauda iki 2900 Baltarusijos rublių (daugiau nei 900 eurų). Taip pat bus keliamas jų deportavimo į gimtinę klausimas.

Šis atvejis su Šri Lankos piliečiais nėra pirmas nuo mėnesio pradžios. Taigi balandžio 1 dieną netoli Baltarusijos ir Lietuvos pasienio kontrolės punkto "Benyakoniys" automobilyje buvo sulaikyti vyras ir trys merginos. Jie taip pat neturėjo oficialių dokumentų. Dabar svarstomas jų išsiuntimo klausimas.

O Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje balandžio pradžioje buvo sulaikyti 21 metų Etiopijos pilietė ir 31 metų Eritrėjoоу gimusi moteris, kurios vyko į ES. Jos taip pat bus grąžintos į gimtinę.

Tegai:
neteisėti migrantai, Lietuva, Baltarusija, pasieniečiai
Temos:
Kontrabanda, dokumentų klastojimas ir kiti įvykiai Lietuvos pasienyje
Dar šia tema
Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje pradės dirbti dar trys kontrolės punktai
Italą vežęs tadžikas pasieniečiams pateikė, įtariama, suklastotą dokumentą
oro tarša, archyvinė nuotrauka

Vilniuje dėl judėjimo apribojimų oras pernai buvo švaresnis

(atnaujinta 21:35 2021.04.12)
Pernai vidutinė metinė kietųjų dalelių koncentracija sostinėje neviršijo ribinės vertės, tačiau didesnis užterštumas šiais teršalais buvo šaltuoju sezonu

VILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. Dėl karantino metu taikytų judėjimo apribojimų vilniečiai 2020 metais kvėpavo švaresniu oru negu 2019-aisiais, rodo Aplinkos apsaugos agentūros oro kokybės tyrimų duomenys.

Vilniuje pastaraisiais metais daugiausia rūpesčių kelia oro tarša smulkiosiomis kietosiomis dalelėmis. Tačiau pernai vidutinė metinė kietųjų dalelių (KD10 — mažesnių nei 10 mikronų ir KD2,5 — iki 2,5 mikronų) koncentracija sostinėje neviršijo ribinės vertės.

Didesnis užterštumas šiais teršalais, kaip ir paprastai, buvo šaltuoju sezonu, kai būstui šildyti naudojamas kietasis kuras.

Šiltuoju metų laiku daugiausia įtakos prastai oro kokybei turėjo transporto išmetami teršalai ir nuo neapželdintų, dulkėtų paviršių, statybviečių, kelio remonto darbų vietų keliamos dulkės.

Pernai, kaip ir kasmet, pasitaikė dienų, kai oro užterštumas padidėdavo ir dėl teršalų pernašų iš kitų valstybių.

Azoto dioksido, anglies monoksido, ozono, policiklinių aromatinių angliavandenilių, daugelio sunkiųjų metalų vidutinė metinė koncentracija irgi neviršijo nustatytų normų.

Sostinės oro užterštumą tiria keturios automatinės oro kokybės tyrimų stotys: dvi prie intensyvaus eismo gatvių — Žirmūnuose ir Savanorių prospekte, kitos dvi — Senamiestyje ir Lazdynuose.

Vidutinė metinė transporto taršą atspindinčio azoto dioksido koncentracija Žirmūnuose, palyginti su 2019 metais, sumažėjo 19 proc., Senamiestyje ir Savanorių prospekte — 17–22 proc., Lazdynuose šio teršalo koncentracija nepakito.

Vidutinė metinė sieros dioksido koncentracija padidėjo Senamiestyje ir Lazdynuose.

Anglies monoksido koncentracija Senamiestyje buvo didesnė, o kitose stotyse mažesnė nei 2019 m. Vidutinė metinė sunkiųjų metalų (nikelio, arseno, kadmio, švino) koncentracija sumažėjo arba nepakito. Sveikatai labiau kenkiančių policiklinių aromatinių angliavandenilių, išskyrus benzo(a)pireną, koncentracija buvo mažesnė nei 2019 metais.

Vilniaus miesto oro kokybę 2020-aisiais vertinant iš daugiau kaip 10 metų perspektyvos, stebima sieros dioksido, smulkiųjų kietųjų dalelių koncentracijos didėjimo tendencija.

Senamiestyje didėja ir didesnio diametro kietųjų dalelių koncentracija, o transporto taršai atspindėti skirtoje Žirmūnų tyrimų stotyje išmatuojama vis didesnė benzo(a)pireno ir kitų policiklinių aromatinių angliavandenilių, nikelio koncentracija.

Tegai:
oras, Vilnius
Dar šia tema
Nuo pirmadienio — pokyčiai Vilniaus viešajame transporte
Vilniaus oro uoste nufilmuota atnaujinta operacijų valdymo sistema