Policijos automobilis, archyvinė nuotrauka

Kaune pavogtas automobilis rastas pačią dieną

(atnaujinta 10:28 2020.02.09)
Kaip pranešė policija, vasario aštuntos naktį pavogtas automobilis buvo aptiktas Kauno rajono kaimelyje

VILNIUS, vasario 9 — Sputnik. Kaune buvo pavogtas "BMW X5" automobilis, kuris vėliau tą pačią dieną buvo rastas, apie tai pranešė policijos spaudos tarnyba.

Policijos automobilis, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Vasario 8 naktį apie 03:30 Kaune, Šėtos gatvėje, pastebėta, jog pavogtas "BMW X5" automobilis.

Nustatytas 35 000 eurų nuostolis. Vėliau, tą pačią dieną Kauno rajone, Masteikių kaime jis buvo rastas.

Anksčiau Sputnik Lietuva rašė, kad penktadienį apie 18:30 Panevėžyje, Birutės gatvėje pastebėta, jog pavogtas "BMW" automobilis.

Kaip pranešė policija, nuostolis sudaro 15 000 eurų.

Tegai:
BMW, policija, Kaunas
Dar šia tema
Vilniuje rastas mirusio vyro kūnas
Vilniuje per naktį užfiksuotas įspūdingas pažeidėjų skaičius
Avarija

Kauno rajone eismo įvykis nusinešė trijų žmonių gyvybes

(atnaujinta 13:04 2021.01.24)
Nelaimė įvyko apie vidurnaktį netoli Ražiškių kaimo. Dėl išvažiavimo į priešpriešinio eismo juostą susidūrė trys automobiliai

VILNIUS, sausio 24 — Sputnik. Trys žmonės žuvo per automobilių avariją Kauno rajone, praneša Lietuvos policija.

Eismo įvykis įvyko šeštadienį, sausio 23 dieną, apie vidurnaktį netoli Ražiškių kaimo. Automobilis "Mercedes Benz E220", kurį vairavo 1997 metais gimęs vyras, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą. Jis susidūrė su priešpriešiais važiavusiais automobiliais "Toyota Prius", kurį vairavo vyras (g. 1987 m.) ir "Audi A8", vairuojamu moters (g. 1987 m.).

Eismo įvykio metu žuvo automobilio ",Mercedes Benz E220" vairuotojas ir "Toyota Prius" važiavusi keleivė (g. 1976 m.). Automobilio "Toyota Prius" vairuotojas dėl daugybinių sužalojimų paguldytas į ligoninę, kur sausio 24 d. 1:19 mirė.

Vykdomas ikiteisminis tyrimas.

Tegai:
Kauno rajonas, eismo įvykis
Dar šia tema
Rokiškyje pareigūnams teko ilgai gaudyti girtą "Mercedes-Benz" vairuotoją — video
Šakių rajone eismo įvykio metu sužeisti du nepilnamečiai
Kauno gatvėse fiksuojama mažiau nelaimių
Darbas

Pernai mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe sumažėjo 15%

(atnaujinta 11:39 2021.01.24)
Tuo tarpu, pranešimų apie įvykius darbe, kurių metu buvo sunkiai pakenkta darbuotojų sveikatai, skaičius išliko toks pats

VILNIUS, sausio 24 — Sputnik. Praėjusiais metais mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe mažėja, rodo Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) duomenys.

Per 2020 metus gauti 33 pranešimai apie įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai mirė, palyginus su 2019 metais tokių įvykių sumažėjo 6 atvejais.

Tuo tarpu, pranešimų apie įvykius darbe, kurių metu buvo sunkiai pakenkta darbuotojų sveikatai, skaičius išliko toks pats — 125 ir 2020 metais, ir 2019 metais.

Mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius sumažėjo visų sektorių įmonėse, išskyrus miškininkystės sritį.

Per praėjusius metus daugiausiai mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe įvyko: transporto ir saugojimo (8 mirtini, iš jų 5 darbuotojai žuvo eismo įvykių metu, ir 22  sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe, iš jų 4 sunkiai sužaloti eismo įvykių metu), statybos (6 mirtini ir 24 sunkūs), apdirbamosios gamybos (4 mirtini ir 18 sunkių), žemės ūkio (3 mirtini ir 7 sunkūs), didmeninės ir mažmeninės prekybos (3 mirtini ir 21 sunkus), vandens tiekimo, nuotekų valymo, atliekų tvarkymo (3 mirtini ir 8 sunkūs) įmonėse.

Nors tarp sektorių, kuriuose mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe praėjusiais metais sumažėjo labiausiai, — apdirbamoji gamyba (nuo 9 iki 4 mirtinų atvejų), deja, pirmasis mirtinas įvykis darbe 2021 metais įvyko šio sektoriaus įmonėje.

Bandydamas sutaisyti neveikiančius vartus, įmonės vadovas užlipo metalinėmis kopėčiomis į maždaug 10 metrų aukštį. Kopėčias prilaikęs darbuotojas pamatė, kad viršuje užlipęs žmogus pradėjo purtytis (galimai dėl elektros srovės nuotėkio), krito nuo kopėčių ant betoninių grindų ir žuvo.

Kritimas iš aukščio išlieka viena pagrindinių žūčių darbe priežasčių. Praėjusiais metais nukritę iš aukščio žuvo 10 darbuotojų, dar 39 darbuotojai sunkiai nukentėjo ir susižalojo sveikatą. Iš aukščio krenta ne tik darbuotojai, dirbantys statybose, bet ir dirbantieji kitų sektorių įmonėse.

Taip pat darbuotojai buvo mirtinai traumuoti užvirtus gruntui, virstant nupjautam medžiui, užtroškus vamzdyne susikaupusiomis dujomis, atliekant techninių priemonių ar mechanizmų aptarnavimo ir remonto darbus, įjungus montuojamą įrenginį. Minėti veiksniai sąlygojo 16 darbuotojų žūtis.

Tarp pavojingiausių nelaimingiems atsitikimams darbe įvykti 2020 metais buvo statybos (juos atliekant įvyko 5 mirtini ir 18 sunkių nelaimingų atsitikimų darbe) bei sandėliavimo, pakrovimo, iškrovimo darbai (žuvo 4 darbuotojai bei 25 darbuotojai patyrė sunkias traumas).

Ištirta 19 mirtinų ir 101 sunkus nelaimingas atsitikimas darbe. Kiti tyrimai dar nebaigti. Aiškinantis nelaimingų atsitikimų priežastis nustatyta, kad didesnę pusę mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe, įvykusių per 2020 m., sąlygojo darbdavio neįgyvendinti darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai. 25 mirtini ir sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe įvyko dėl darbuotojų didelio neatsargumo ar darbuotojams nesilaikant saugos reikalavimų.

2020 metų įvykių darbe metu žuvo 2 neblaivūs darbuotojai ir buvo sunkiai pakenkta 6 neblaivių darbuotojų sveikatai. Per 2019 metais įvyko 4 mirtini ir 9 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe, kurių metu nukentėjo neblaivūs darbuotojai.

Tegai:
darbas, mirtis, Valstybinė darbo inspekcija
Vytautas Landsbergis

Landsbergis-prezidentas, nauja persona non grata: Lietuvos politikos realybės

(atnaujinta 12:12 2021.01.24)
Į istoriją galima įeiti ir ją perrašant. Tačiau tai nėra taip paprasta padaryti šiais laikais. Kai yra ne tik Googlas ir YouTube, bet dar ir gyvi naujosios Lietuvos istorijos liudininkai

Ir socialinis tinklas Facebook. Bent jau savo Facebook laiko juostoje galima pasiguosti ir atkreipti dėmesį, kad negražu iškraipyti, nutylėti ar pritaikyti istoriją savo reikmėms. Su Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija (LRT) pagalba.

Buvęs vidaus reikalų ministras Gintaras Furmanavičius savo Facebook laiko juostoje ir atkreipia publikos dėmesį į istorijos faktus, nuo kurių dar nepraėjo daug laiko. Bet istorija jau interpretuojama savaip.

Gintaras Furmanavičius: "Didžiulio atgarsio šią savaitę sulaukė jau tradiciniu tampantis bandymas perrašyti visai neseną valstybės istoriją. Tą pakankamai sunku padaryti, nes per daug dar gyvų Nepriklausomybės atkūrimo liudininkų yra likę".

Gintaras Furmanavičius taip pat pasidalino YouTube nuoroda, kur pirmas po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos krašto apsaugos ministras Audrius Butkevičius ir tuometinis Valstybės Saugumo departamento vadovas, o vėliau vicepremjeras Zigmas Vaišvila primena tuos laikus. Ir LRT šiais laikais paskirto "prezidento" Vytauto Landsbergio veiklą tais laikais.

"Tai privalu žinoti, kol istorija dar neperrašyta", — tvirtina Gintaras Furmanavičius.

Tai privalu žinoti, kol istorija dar neperrašyta 1
Screenshot
Tai privalu žinoti, kol istorija dar neperrašyta

Istorijoje slypi didžiulės galios. Jos pagalba galima kurti, ugdyti, tačiau ir griauti bei niekinti. Todėl jos vaidmuo nuolat keitėsi ir keičiasi. Istorija vyksta tiesiog čia ir dabar. Ją liudija, ją stebi ir ją komentuoja savo Facebook laiko juostoje kas panorėjęs. Tiesa, nueinančiam Amerikos Valstijų prezidentui Donaldui Trampui tokia galimybę  Markas Zuckerbergas buvo atėmęs. Kad socialiniuose tinkluose buvęs prezidentas neapkartintų naujojo JAV prezidento inauguracijos šventės.

Ponas Paulius Jurkevičius ponui Markui Zuckerbergui neužkliuvo. Jo neužblokavo. Kol kas neužblokavo. Juk jis ne Amerikos prezidentas. Ir ponas Paulius Jurkevičius nadodamasis minties ir žodžio laisve replikavo apie Amerikos prezidento inauguraciją.

Paulius Jurkevičius: "Šiandien Baideno inauguracija. Kur? Kabule ar Vašingtone? Afghanistane? Irake? Ar Jungtinėse Amerikos Valstijose? Vaizdai kaip filme apie karą".

Paulius Jurkevičius: "ceremonijoje kareivių bus gerokai daugiau negu pakviestųjų ir dalyvių. Nuo ko jie ten saugos išrinktąjį ir svečius? Nuo išorės priešų? Nes šiaip visi faini iki šiol žiūrėti amerikiečių filmai pasakodavo apie žiaurius išorės priešus — vietnamiečius, nacius, japonus, al Qaeda, Saddamą H., ajatolas, blogiausiu atveju — apie marsiečius arba italų mafijos krikštatėvius. Dabar bus naujas, jaudinanatis scenarijus: galingiausia pasaulio armija saugos nuo raguotų.  Kurie neatskrido iš kosmoso".

Inauguracijos vaizdai, kaip filme apie karą 2
Screenshot
Inauguracijos vaizdai, kaip filme apie karą

Bepigu ponui  Pauliui Jurkevičiui samprotauti. Amerika už vandenyno, o jis pats gyvena saulėtoje Italijoje ir Lietuvos portalams rašo kulinarinėmis temomis. Ir ne tik kulinarinėmis. Parašė ir knygų. Jokio streso. Nuo kurio net plaukai pasišiaušia.  

O štai Lietuvos užsienio reikalų viceministrui Mantui Adomėnui tikras stresas. Stresą ponui Adomėnui įvarė Filipas Kirkorovas. Adomėnui nuo Kirkorovo net plaukai piestu pasistojo. Taip Kirkorovas Adomėną sujaudino. Savo susijaudinimą ponas Adomėnas įsidėjo į savo Facebook laiko juostą.

Ne tik įdėjo, bet Filipą Kirkorovą paskelbė persona non grata. Migracijos departamentas, Užsienio reikalų ministerijos prašymu, penkeriems metams įtraukė Rusijos atlikėją Filipą Kirkorovą į nepageidaujamų asmenų sąrašą Lietuvoje. Draudimas atlikėjui atvykti į Lietuvą įsigaliojo nuo sausio 19 d.

Adomėnui nuo Kirkorovo net plaukai piestu pasistojo 3
Screenshot
Adomėnui nuo Kirkorovo net plaukai piestu pasistojo

Anksčiau į šalį nebuvo įleistas Aleksandrovo dainų ir šokių ansamblis, dainininkai Grigorijus Lepsas ir Olegas Gazmanovas.

Šį Užsienio reikalų ministerijos (URM) sprendimą į Lietuvą neįleisti Rusijos atlikėjo Filipo Kirkorovo palaiko ir prezidentūros Nacionalinio saugumo grupės vadovas Darius Kuliešius. Net pats Jo Ekscelencija Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

"Prezidentas teigiamai vertina šį sprendimą. Tai teisingas kelias ir juo reikia eiti. Asmenys, kurie yra tam tikrų šalių politikos ruporai, nėra suderinami su mūsų nacionaliniu saugumu. Jie turėtų būti įtraukiami į nepageidaujamus asmenų sąrašus. Šį klausimą reikėtų spręsti sistemiškai, plačiai, o ne reaguojant į vieną kitą atvejį ar pavardę, bet dirbti ir identifikuoti, sudarant tuos sąrašus iš anksto", — "Žinių radijui" sakė Kuliešius.

Krizės Lietuvoje suvaldymas pradėtas nuo Rusijos estrados. Šis uždavynys nebuvo sunkus.

O štai bandymas suvaldyti koronaviruso pandemiją parodė, kad Lietuvoje egzistuojanti dviejų lygių krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo sistema — nacionalinė ir savivaldos — yra neefektyvi. Todėl aukščiausius šalies pareigūnus vienijanti Valstybės gynimo taryba (VGT) pasiūlė šią sistemą reformuoti. Net įsteigti naują Nacionalinį krizių valdymo centrą.

"Dabartinė situacija, kurioje Lietuva gyvena, būtent pandemijos laikotarpis, yra krizinė situacija, kuri nėra pakankamai gerai valdoma. Buvusios sudėties VGT pernai rugpjūtį priimtas įpareigojimas parengti naują koncepciją ir jos įgyvendinimo planą kol kas nėra įgyvendintas", — po VGT posėdžio sakė prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais, Tarybos sekretorius Darius Kuliešius.

Planai planais, o kaip asmeniniai pavyzdžiai tautai? Štai faktinis Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis šnekučiuojasi priėmime su Seimo nariu konservatoriumi Emanueliu Zingeriu, rezoliucijos "Dėl Laisvės gynėjų dienos trisdešimtmečio" autoriumi.

Pono Emanuelio Zingerio rezoliucijos tekste be kita ko ir buvusio Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos Garbės pirmininko, profesoriaus Vytauto Landsbergio — kaip valstybės vadovo — statuso faktinis įteisinimas. Neįteisino. Šį kartą neįteisino.

Bet Facebook paveikslėlis ne apie faktinį Lietuvos vadovą. Paveikslėlis apie kaukes. Tiesiogine ir perkeltine prasme. Jums spręsti, ar faktinis Lietuvos vadovas su kauke ar be.

Žurnalistė Rūta Janutienė klausia, gal "baudelė?".

Baudelė 4
Screenshot
Baudelė?

Tačiau tautos balsas turi ir kitų variantų.

Nijole Senkuvienė: "Jiems reikia skiepo be eilės. Juk brangūs žmonės...".

Saulius Kazenas:"Įstatymai galioja tik šunaujai".

Olegas Dikunas: "Tai vienos šeimos nariai — nereikia kaukių ir 2 m atstumo".

Vilija Šmigelskienė: "Kaukes po nosim, atstumo 2 m nėra, bauda kuo jie kitokie".

Zigmas Zigmas: "Tai tik vergams "antsnukiai "reikalingi. Čia gi — "elitas".

Nerijus Bieliauskas: "už ką taigi su kaukėm".

Tautos balsas 5
Screenshot
Tautos balsas

Na, o ponas Zingeris kaip visada. Reikiamu laiku, reikiamoje vietoje. Šalia faktinio Lietuvos vadovo. Ir kam tos kaukės. Reikia būti nuovokiu, jeigu nori įsirašyti į istoriją.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija

Tegai:
politika, Lietuva, Vytautas Landsbergis