Viktorija Kuodytė, archyvinė nuotrauka

Kur Viktorija Kuodytė?! Prezidentūra neįleido aktorės atsiimti premijos

(atnaujinta 11:25 2020.02.14)
Prezidentūra skelbia, kad aktorė nedalyvavo Nacionalinių kultūros ir meno premijų įteikimo ceremonijoje "dėl apmaudžios administracinės klaidos", Tapinas tvirtina, kad valdžia vėl pasirodė gebanti "elgtis durnai"

VILNIUS, vasario 13 — Sputnik. Prezidentūra atsiprašo Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatės Viktorijos Kuodytės, skelbia Prezidentūros spaudos tarnyba.

Pranešime patvirtinama, kad šiandien Prezidentūroje vykusioje Nacionalinių kultūros ir meno premijų įteikimo ceremonijoje dėl apmaudžios administracinės klaidos nedalyvavo premijos laureatė aktorė Viktorija Kuodytė.

"Jai atvykus į Prezidentūrą paaiškėjo, kad ji nebuvo įtraukta į Kultūros ministerijos Prezidentūrai pateiktą sąrašą ir jai nebuvo išrašytas leidimas patekti į Prezidento rūmus. Leidimų biurui derinant formalumus dėl leidimo suteikimo, laureatė išėjo ir su ja nepavyko susisiekti telefonu", — rašo prezidento administracija.

Pranešime skelbiama, kad Prezidentūra nuoširdžiai atsiprašo laureatės Kuodytės ir jos artimųjų. Žadama, kad prezidentas Gitanas Nausėda su ja asmeniškai susitiks ir įteiks Nacionalinę kultūros ir meno premiją.

"Labai apgailestauju, kad Nacionalinės premijos laureatė aktorė Viktorija Kuodytė dėl įvykusios apmaudžios klaidos nepateko į apdovanojimų ceremoniją. Atsiprašau šios talentingos aktorės bei jos artimųjų. Laureatei bus parodytas deramas dėmesys, žaviuosi jos kūryba ir asmeniškai išgyvenu dėl susiklosčiusios situacijos", —  atsiprašė Nausėda.

Socialiniuose tinkluose visuomeninai veikėjai jau sureagavo į Prezidentūros "apmaudavimą".

"Bet kiekvieną kartą, kai jau galvoji, kad mūsų valdžios institucijos durniau pasielgti negali, jos susiveržia diržus, išsitiesia ir įrodo, kad gali. Atsiprašinėti dabar galima iki begalybės, bet neįleisti Nacionalinę premiją atsiimti turinčią laureatę į Nacionalinės premijos atsiėmimo ceremoniją yra mega stipru", — rašo Facebook žurnalistas Andrius Tapinas.

Dramaturgas Rolandas Rastauskas savo puslapyje ironiškai paviešino žemėlapio atvaizdą, kuriame pažymėta Prezidentūros vieta bei pakomentavo klausimu: "Kur Viktorija Kuodytė?!"

Kiti Facebook vartotojai taip pat pasipiktino tokiu valdžios aplaidumu.

"Ne NEDALYVAVO, o NEBUVO ĮLEISTA ! Štai ir visa prezidentūros aparato kompetencija - juk prie durų stovėjo ne kiemsargiai ar valytojos", — rašo Apolinaras Juodpusis.

"Tai ministerija kalta, o ne Prezidentūra. Jeigu teisingai sąrašo nesugeba padaryti😥, kazkas gi parašą deda ant sąrašo...., reiškia net neskaito...." — kaltina ministeriją Laima Kondratiene.

" Visiškas aplaidumas, abejingumas, gėda net skaityti...☹️" — piktinasi Teresė Arkušauskaitė - Gudžienė.

" Be komentarų! Gėda (švelniai tariant) ir Prezidentūrai ir Kultūros ministerijai" — rašo Sigita Kazlienė.

"Galvojo, kad dar koki "busima" ministra skvernelis atsiuncia", — juokauja Raimondas Žulys.

Šiandien prezidentas Gitanas Nausėda įteikė šiemetines Nacionalines kultūros ir meno premijas labiausiai įvairiose srityse nusipelniusiems šalies menininkams.

Lietuvos nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis šiemet įvertinti gerai Lietuvai pažįstami, mylimi ir gerbiami kūrėjai: kino režisierius Algimantas Puipa už kino vaizdų poetinę realybę; rašytojas Saulius Šaltenis už daugialypę literatūrinę kūrybą ir išskirtinį stilių; operos solistė Asmik Grigorian už vokalinį meistriškumą ir įspūdingą artistinę įtaigą. Taip pat kūrybinė grupė — Rugilė Barzdžiukaitė, Vaiva Grainytė ir Lina Lapelytė už įkvepiantį bendradarbiavimą kuriant aukščiausio lygio kritinį meną; kompozitorė Zita Bružaitė už muzikos universalumą ir emocinį atvirumą.

Aktorė Viktorija Kuodytė Nacionaline premija buvo apdovanota už asmenybės žymę šiuolaikiniame teatre. Pastaraisiais metais aktorė vaidino ir režisieriaus Algimanto Puipos filmuose "Edeno sodas" ir "Kita tylos pusė".

Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos kasmet skiriamos už reikšmingiausius kultūros ir meno kūrinius, Lietuvos ir pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų sukurtus per pastaruosius septynerius metus arba už viso gyvenimo indėlį į kultūrą ir meną.

Tegai:
nacionalinė premija, aktorė, Prezidentūra
Sausio 22-oji

Kokia šiandien diena: sausio 23-osios šventės

(atnaujinta 22:37 2021.01.22)
Šią dieną 2011 metais Dubajuje pradėjo veikti "aukščiausiai pasaulyje" esantis restoranas — 422 metrų aukščio pastato "Burdž Chalifa" 122-ame aukšte

Sausio 23 yra 23-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 342 dienos.

2021 metų sausio 23 dieną saulė saulė teka 08:25, leidžiasi 16:37, dienos ilgis — 8 val. 12 min.

Savo vardadienį šiandien švenčia Gailigedas, Gunda, Raimundas, Armandas.

Sausio 23-oji Lietuvos istorijoje

1429 metais imperatorius Zigmantas Liuksemburgietis pasiūlė Lietuvos karaliumi karūnuoti Vytautą.

1897 metais gimė Ieva Simonaitytė, Klaipėdos krašto lietuvių rašytoja. Mirė 1978 m.

1921 metais Vilniuje gimė Marija Gimbutienė, JAV lietuvių archeologė, žymi Europos priešistorės tyrinėtoja. Mirė 1994 m.

1985 metais mirė aktorius Juozas Laucius. Gimė 1893 m.

1999 metais Vilniaus Rotušėje pirmą kartą įvyko Vienos pokylis.

Sausio 23-oji pasaulio istorijoje

1783 metais gimė prancūzų rašytojas Stendalis — Mari Anri Beilas. Mirė 1842 m.

1789 metais Vašingtone buvo įkurtas Džordžtauno Koledžas, vėliau tapęs universitetu.

1793 metais Peterburge buvo pasirašyta Rusijos sutartis su Prūsija dėl Žečpospolitos valstybės II-ojo padalijimo.

1799 metais prancūzų armija užėmė Neapolio miestą Italijoje.

1832 metais gimė prancūzų dailininkas impresionistas Eduaras Manė. Mirė 1883 m.

1920 metais gimė vieno populiariausių pasaulyje žaislų "skriejantis diskas" (angl. Frisbee) išradėjas Volteris Frederikas Morisonas. Mirė 2010 m. Jutos valstijoje, JAV.

1931 metais mirė Rusijos baleto žvaigždė Ana Pavlova.

1989 metais mirė vienas iš žymiausių siurrealizmo atstovų, ispanų dailininkas Salvadoras Dali. Gimė 1904 m.

1999 metais lankydamasis Meksikoje, popiežius Jonas Paulius II per mišias pasmerkė Amerikos socialines blogybes — prekybą narkotikais, rasinę diskriminaciją bei mirties bausmės taikymą.

2007 metais po sunkios ligos mirė garsus lenkų žurnalistas ir rašytojas Ryšardas Kapuscinskis, savo reportažais iš neramiausių pasaulio vietų pelnęs tarptautinę reputaciją. Jam buvo 74 metai.

2011 metais Dubajuje pradėjo veikti "aukščiausiai pasaulyje" esantis restoranas — 422 metrų aukščio pastato "Burdž Chalifa" 122-ame aukšte.

2013 metais mirė kardinolas Juzefas Glempas, kuris nuo 1981 iki 2009 metų vadovavo Lenkijos Katalikų Bažnyčiai. Kardinolui buvo 83 metai.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai
kojos trauma, archyvinė nuotrauka

Karantinas sumažino besikreipiančiųjų dėl traumos skaičių

(atnaujinta 22:36 2021.01.22)
Kaip pažymėjo Panevėžio TLK direktorius Jonas Narbutas, traumų skaičių mažinimui neabejotinai turėjo įtakos 2020 metais sumažėjęs gyventojų mobilumas

VILNIUS, sausio 22 — Sputnik. Sumažėjus gyventojų mobilumui, sumažėjo į priėmimo-skubiosios pagalbos skyrius besikreipusių ir ligoninėse gydytų pacientų skaičius, praneša Sveikatos apsaugos ministerija. 

Panevėžio teritorinė ligonių kasa belygindama asmens sveikatos priežiūros įstaigų teiktas paslaugas Panevėžio ir Utenos apskrityse 2019 ir 2020 metų sausio–lapkričio mėnesiais, išanalizavo, jog stacionarines paslaugas teikiančiose įstaigose hospitalizacijos dėl traumų atvejų skaičius per tą patį laikotarpį mažėjo apie 16 proc. Tuo tarpu ambulatorinių paslaugų, susijusių su traumomis, kai pagalba suteikta ligoninių priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuose, sumažėjo maždaug 21 proc.

Prekybos centras
© Sputnik / Владислав Адамовский

Panevėžio TLK direktorius Jonas Narbutas pastebi, kad Panevėžio ir Utenos apskrityse nukentėjo mažiau žmonių, tačiau atkreipia dėmesį, kad tam neabejotinai turėjo įtakos 2020 m. sumažėjęs gyventojų mobilumas. 

Beveik perpus mažiau paslaugų 2020 metais dėl traumų priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuose suteikta balandžio mėn., beveik 40 proc. mažiau — kovo ir lapkričio mėn. Palyginti su 2019 m., daug rečiau į skubiosios pagalbos skyrių pernai kreiptasi Zarasų, Molėtų ir Pasvalio ligoninėse — kreipimųsi buvo 23–27 proc. mažiau. Šių kreipimųsi tik nežymiai mažėjo Respublikinėje Panevėžio ligoninėje — apie 4 proc., taip pat Ignalinos ir Biržų ligoninėse — apie 10 proc.

Didžiausias hospitalizacijos atvejų skaičiaus mažėjimas 2020 m. buvo gegužės (37 proc.) ir balandžio mėn. (32 proc.). Gerokai mažiau traumų nei per tą patį 2019 m. laikotarpį ligoninėse gydyta ir lapkričio, spalio mėn. (23–27 proc. mažiau). 

Dėl traumų stacionare mažiausiai pacientų gydė Biržų ligoninė — 39 proc. mažiau, Anykščių rajono savivaldybės ligoninė — 36 proc. mažiau. Mažiausias pokytis stebėtas ir vėl Respublikinėje Panevėžio ligoninėje (11 proc. mažiau), taip pat Utenos ligoninėje (8 proc. mažiau).

Karantinas Lietuvoje galioja iki sausio pabaigos. Nuo sausio 21 dienos leidžiama susitikti dviem šeimoms arba dviem namų ūkiams, jeigu viename iš jų yra ne daugiau kaip vienas suaugęs asmuo arba vienas asmuo ir jo nepilnamečiai vaikai, arba namų ūkis, kuriame yra nuolatinės priežiūros ir slaugos reikalaujantis asmuo.

Tegai:
trauma, karantinas
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lietuvos vyriausybė sušvelnino sugriežtintas karantino taisykles
Karantino metu pareigūnai, atlikę judėjimo ribojimo funkcijas, gaus atlyginimų priedus
Pratęstas per karantiną baigusių galioti pradedančiųjų vairuotojo pažymėjimų galiojimas