Alkoholis

Lietuvoje kas antras vaikas šeimoje susiduria su alkoholio problema

(atnaujinta 06:22 2020.02.19)
Remiantis statistiniais duomenimis, tokiose šeimose užaugę vaikai kelis kartus dažniau nusižudo, patiria valgymo sutrikimų ir patys geria

VILNIUS, vasario 16 — Sputnik. Lietuvoje kas antras vaikas patiria sunkumų dėl to, kad šeimoje suaugusieji vartoja daug alkoholio. Apie tai buvo pasakyta spaudos konferencijoje "Suaugę alkoholikų vaikai" Seime.

Renginys jau šeštą kartą buvo surengtas minint Alkoholikų vaikų savaitę Lietuvoje.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja, laikinai einanti direktoriaus pareigas Gražina Belian pažymėjo, kad alkoholio vartojimas yra rimta medicininė ir socialinė problema.

"Lietuvoje kas antras žmogus vaikystėje turėjo sunkumų, susijusių su alkoholio vartojimu šeimoje. 44 procentai vaikų galvojo, kad vienas iš tėvų iš tikrųjų piktnaudžiauja alkoholiu, o 30 procentų vaikų patys bandė kalbėti su tėvais, bandė atkalbėti ir įtakoti vieną ar abu tėvus, kad jie nevartotų alkoholio", — sakė ji.

Remiantis statistiniais duomenimis, devyni iš dešimties vaikų, kurie yra socialinėje globoje, buvo paimti iš šeimų, kur buvo vartojamas alkoholis. Tokiose šeimose užaugę vaikai tris kartus dažniau nusižudo, penkis kartus dažniau serga valgymo sutrikimais ir keturis kartus dažniau patys pradeda vartoti alkoholį.

Specialistų teigimu, alkoholikų vaikų pasaulį sudaro keli pagrindiniai punktai: gėda, nes jiems skaudu kalbėti apie tai viešai; kaltė, nes jie jaučia kaltę dėl to, kas vyksta; ir baimė už save ir tėvus.

Be to, alkoholikų šeimose augantys vaikai neturi vaikystės, jie turi anksti tapti suaugę.

Pažymima, kad Lietuvoje sukurti specialūs klubai alkoholikų vaikams. Šią savaitę Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas kartu su visuomenės sveikatos apsaugos departamento skyriais paskelbs, kur tokie susitikimai vyksta įvairiuose Lietuvos miestuose ir gyvenvietėse.

Tegai:
vaikai, Seimas, Lietuva, alkoholis
Temos:
Vaikų apsauga Lietuvoje (81)
Dar šia tema
Namuose smurtavęs karys bandė pabėgti nuo teisėsaugos
Vilniuje jaunuolis pasipriešino policininkui
Šiaulių policija sustabdė girtą vairuotoją tik panaudojus "ežį"
Ekskavatorius

Teisiamas saugojamame piliakalnyje, Šilalės rajone, lobio ieškojęs vyras

(atnaujinta 10:17 2021.04.16)
Vietinis gyventojas kaltinamas nacionalinės reikšmės paminklo suniokojimu, skaičiuojama, kad kultūros paveldui padaryta žala siekia daugiau nei 93 tūkst. eurų

VILNIUS, balandžio 16 — Sputnik. Teismui perduota baudžiamoji byla, kurioje 33-ejų metų Šilalės rajono gyventojas kaltinimas nacionalinės reikšmės paminklo — Vedrių piliakalnio — suniokojimu, praneša Generalinės prokuratūros spaudos tarnyba.

Ikiteisminis tyrimas dėl saugomų teritorijų ar gamtos paveldo objektų sunaikinimo arba suniokojimo buvo pradėtas po to, kai praėjusių metų birželį saugomoje piliakalnio papėdės gyvenvietės teritorijoje aptikta maždaug metro gylio bei 40 ir 12 metrų ploto iškasta duobė.

Tyrimo duomenimis, saugomoje teritorijoje esantis, ekskavatoriais iškastas žemės sklypas nuosavybės teise priklauso kaltinamajam. Įtariama, kad neteisėti juodžemio kasybos darbai galėjo nepataisomai sudarkyti nacionalinės reikšmės paminklą. Tyrimo metu nustatyta, kad iškasto kultūrinio sluoksnio vietoje rasta ir galimai archeologinių radinių — lipdytos keramikos, molio tinko, degusių akmenų.

Specialistų teigimu, šis piliakalnis archeologams galėjo atskleisti daug informacijos apie I–II tūkstantm. pr. čia gyvenusių žmonių kasdienybę. Skaičiuojama, kad kultūros paveldui padaryta žala siekia daugiau nei 93 tūkst. eurų.

Pažymėtina, kad nors kaltinamasis kasybos darbus atliko jam priklausančioje teritorijoje, tačiau pastaroji yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje ir turi paminklo statusą. Šio paminklo vertingoji savybė yra kultūrinis sluoksnis, kurį naikinti ar kitaip žaloti draudžiama. Tokioms saugomoms teritorijoms yra taikomi griežti apribojimai pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą.

Baudžiamasis kodeksas už didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčių vertybių sunaikinimą ar sugadinimą numato baudą arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki penkerių metų.

Tegai:
kultūros paveldas, Lietuva
COVID-19, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje daugiau nei tūkstantis naujų COVID-19 atvejų, mirė dar 7 žmonės

(atnaujinta 09:50 2021.04.16)
Statistikos departamento duomenimis, pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 493,9 atvejo

VILNIUS, balandžio 16 — Sputnik. Per pastarąją parą Lietuvoje nustatyti 1 088 nauji koronaviruso atvejai, praneša Statistikos departamentas.

Iš viso per visą pandemijos laikotarpį buvusių/esamų atvejų skaičius Lietuvoje yra 231 601, 209 538 žmonės pasveiko.

Bendras saviizoliacijoje esančių asmenų skaičius yra 68 990.

Per pastarąją parą fiksuojamos 7 mirtys nuo COVID-19. Mirusiųjų amžius buvo nuo 60 iki 89 metų. Bendras šalies mirčių nuo COVID-19 skaičius siekia 3 739.

Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 493,9 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,4 procento. Šie du rodikliai svarbūs priimant sprendimus dėl karantino laisvinimo scenarijų Lietuvoje.

Per praėjusią parą pirma skiepo doze vakcinuoti 16 948 žmonės, antra skiepo doze — 4 861 pilietis. Iš viso 204533 žmonės šalyje vakcinuoti dviem skiepo dozėmis. Dar 341 767 šiuo metu laukia antros skiepo dozės. Iš viso panaudotos 750 833 vakcinos.

Ketvirtadienį Vyriausybė pratęsė karantiną iki gegužės 31 dienos. Kartu ministrų kabinetas nutarė sušvelninti karantino režimą, numatydamas bendravimo išimtis imunitetą nuo COVID-19 turintiems asmenims.

Tegai:
COVID-19, Lietuva
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lietuva prašo Danijos pasidalinti vakcina "Vaxzevria", kurios pastaroji atsisakė
Nuo šiol šalies gyventojai galės įsigyti savikontrolei skirtus greituosius antigeno testus
PSO papasakojo apie europiečių mirštamumą nuo COVID: 160 žmonių per minutę