Su buteliu už vairo, archyvinė nuotrauka

Apklausa parodė, kad dauguma vairuotojų smerkia vairavimą išgėrus

(atnaujinta 19:45 2020.02.24)
Visuomenės nuomonės tyrimo rezultatai rodo nuosekliai mažėjančią gyventojų toleranciją vairavimui išgėrus

VILNIUS, vasario 23 — Sputnik. Penktadalis šalies vairuotojų išvis nevartoja alkoholio, o dar trys penktadaliai paragavę mažiausią svaigiųjų gėrimų kiekį niekada nesėda už vairo, rašoma draudimo bendrovės BTA pranešime.

Eismo ekspertų teigimu, tokie visuomenės nuomonės tyrimo rezultatai rodo nuosekliai mažėjančią gyventojų toleranciją vairavimui išgėrus. 

"5,5 proc. vairuotojų teigia per praėjusius metus bent kartą sėdę už vairo paragavę alkoholinių gėrimų, o dar dešimtadalis prisipažino turėję tokių atvejų savo ankstesnėje biografijoje, tačiau jau daugiau nei metus taip nesielgiantys. Neabejoju, kad tokį tyrimą atlikus prieš 10-15 metų, alkoholį ir vairavimą derinančių asmenų skaičiai būtų buvę kur kas didesni", — sako tyrimą inicijavusios draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis. 

Džiugina tai, kad mažiausią toleranciją alkoholio vartojimui išreiškė jaunesnio amžiaus vairuotojai. 

Sausio mėnesį BTA užsakymu bendrovės "Spinter tyrimai" atlikta reprezentatyvi apklausa parodė, kad 21 proc. Lietuvos vairuotojų išvis nevartoja alkoholinių gėrimų. Daugiausia abstinentų yra tarp vairuojančių moterų — 24 proc., ir 26–35 m. amžiaus grupėje — 27 procentai. 

60 proc. vairuotojų įvardijo nesantys abstinentai, tačiau teigė niekada nevairavę po alkoholio vartojimo. Daugiausia taip teigiančių buvo 18–25 m. amžiaus vairuotojų grupėje — 67 procentai. 

Tuo tarpu 10 proc. vairuojančių asmenų prisipažino praeityje vairavę būdami išgėrę ar bent paragavę alkoholio, tačiau jau daugiau nei metus taip nesielgiantys. Daugiausia tokių buvo tarp vyrų — 15 proc., taip pat 56 m. ir vyresnių gyventojų grupėje — 13 procentų. 

5,5 proc. vairuotojų teigė ir dabar bent kartą per metus ar dažniau sėdantys už vairo "su kvapeliu". Dažniau taip elgiasi gaunantys aukščiausias pajamas — 10 proc., ir didmiesčių gyventojai — 8,3 procento. 

Be to, draudimo ekspertas primena, kad neblaiviam vairuotojui sukėlus avariją, iš jo bus pareikalauta atlyginti nuostolius, o pagal Kasko draudimą išmokos jis apskritai negali tikėtis. 

Europos transporto saugumo taryba skelbia, kad 2018 metais ES keliuose būtų pavykę išsaugoti mažiausiai 5000 gyvybių, jei visi vairuotojai būtų buvę blaivūs. Šios institucijos duomenimis, 25 proc. žūčių ES keliuose yra susiję su alkoholio vartojimu. 

Kaip alkoholis veikia žmogaus organizmą
© Sputnik /
Kaip alkoholis veikia žmogaus organizmą
Tegai:
vairavimas išgėrus
Dar šia tema
Narkologė: sveikos gyvensenos mada sumažino alkoholizmu sergančių pacientų skaičių
"Alkoholikų ir parazitų traukos magnetas". Lietuvoje pradėjo valyti armiją
"Šampanas — ne alkoholis": žurnalistai užklupo išgėrusį Seime Kirkilą
Koronaviruso testas

Privalomos izoliacijos sąrašą papildė dar 5 šalys, tarp kurių Lenkija

(atnaujinta 16:13 2020.08.10)
Tuo pačiu VSAT pažymi, kad žmonės keliautų atsakingai, nepamirštų dezinfekcinio skysčio bei veido kaukių, Taisyklingai dėvėtų jas ten, kur to reikalaujama, taip pat laikytųsi socialinio atstumo

VILNIUS, rugpjūčio 10 — Sputnik. Nuo šiandien šalių, iš kurių atvykus privaloma izoliacija, sąrašas pasipildė 5 naujomis šalimis. Viena jų — didžiosios dalies lietuvių pamėgta Lenkija, savo Facebook paskyroje pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

Pranešime teigiama, kad dalijimąsi aktualia Nacionalinio visuomenės sveikatos centro informacija.

Tuo pačiu VSAT pažymi, kad žmonės keliautų atsakingai, nepamirštų dezinfekcinio skysčio bei veido kaukių, Taisyklingai dėvėtų jas ten, kur to reikalaujama, taip pat laikytųsi socialinio atstumo.

Užsienio šalių piliečiams, atvykstantiems iš šalių, kur sergamumo rodiklis viršija 16, privaloma 14 dienų izoliacija. Atvykusiems iš trečiųjų šalių, kurios įtrauktos į paveiktų šalių sąrašą, — privaloma ir izoliacija, ir tyrimas dėl koronaviruso infekcijos.

Lietuvoje iš viso konkretiems žmonėms patvirtinta 2265 COVID-19 ligos atvejų, tebeserga 501 asmenų, 1670 — pasveiko.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 19,4 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 722 tūkst. žmonių.

Tegai:
Lenkija, koronavirusas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT)
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
"Netikėtai didelė dalis pasveikusiųjų." Mokslininkai papasakojo apie COVID-19 imunitetą
ULAC vadovas: ar teisinga dėl koronaviruso neįsileisti darbo jėgos iš trečiųjų šalių
Vilnius

Vilniaus savivaldybė skyrė 401 tūkst. eurų nukentėjusiam kultūros sektoriui

(atnaujinta 12:52 2020.08.10)
Pasak Vilniaus mero pavaduotojos Editos Tamošiūnaitės, finansavimo skyrimu siekiama paskatinti kultūros ir kūrybinių industrijų sektorių atsigavimą, gyvybingumą ir kultūrinių veiklų tęstinumą Vilniuje

VILNIUS, rugpjūčio 10 — Sputnik. Sostinės savivaldybė paskirstė 401 tūkst. eurų kultūros ir kūrybinių industrijų srities organizacijų veiklos palaikymui bei patirtiems nuostoliams dėl pandemijos kompensuoti. Apie tai pranešė Vilniaus miesto savivaldybės spaudos tarnyba.

Kaip informuoja savivaldybė, tai padės palaikyti 222 projektų veiklą, paskatins naujus kultūros projektus, saugesnį suplanuotų iniciatyvų įgyvendinimą, sustiprins mieste vyksiančius festivalius.

Paskelbus 2 atvirus konkursus, sulaukta 554 paraiškų. Ekspertų ir lėšų skyrimo komisijos atrinko paremti beveik pusė visų pateiktų projektų.

Kultūros ir kūrybinių industrijų sektorių finansavimo konkurse buvo išskirtos 4 atskiros programos: kultūros inovacijų, kultūros eksporto skatinimo, aktyvaus kūrėjų ir atlikėjų palaikymo, saugaus darbo užtikrinimo. Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšų skyrimo kultūros sričiai nuostoliams, patirtiems dėl koronaviruso pandemijos, kompensuoti konkurse buvo viena bendra programa.

Pasak Vilniaus mero pavaduotojos Editos Tamošiūnaitės, finansavimo skyrimu siekiama paskatinti kultūros ir kūrybinių industrijų sektorių atsigavimą, gyvybingumą ir kultūrinių veiklų tęstinumą Vilniuje.

"Šiandien esame laimingi, galėdami padėkoti ir paskatinti kultūros įstaigų saviraišką, nes ji sustiprins ir atgaivins miesto kultūrą, įkvėps ir praturtins vilniečius ir mūsų miesto svečius", — sakė Tamošiūnaitė

Kultūros ir kūrybinių industrijų sektorių finansavimo konkurso 1-3 programų vertinimo maksimalus balų skaičius buvo 39-40, o maksimali vienai paraiškai skiriama lėšų suma — 5 tūkst. eurų. 4-osios programos dalyviai maksimaliai galėjo surinkti 39-40 balų ir konkurse gauti iki 2000 eurų finansavimą. Iš 465 paraiškų finansavimas skirta 188 paraiškoms.

Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšų skyrimo kultūros sričiai nuostoliams, patirtiems dėl pandemijos, kompensuoti konkurse ekspertų komisija įvertino 89 paraiškas. Iš jų ekspertų ir lėšų skyrimo komisijos atrinko 34 paraiškas (38,2 % visų ekspertų vertintų paraiškų), kurioms skirtas 99 700 eurų finansavimas kompensacijoms.

Kompensacijos skirtos paraiškoms, kurios surinko 27 ir daugiau balų iš 30 balų maksimalios sumos. Kompensacijos paskirstytos pagal paraiškų turinį ir jose prašomas bei finansiniais dokumentais grindžiamas sumas.

Šis konkursas palaikys kultūros organizacijas, kurios dėl pandemijos negalėjo vykdyti arba privalėjo apriboti savo veiklas. Už patirtus nuostolius, jiems skirtos kompensacijos. Atšauktų kultūros kūrinių sklaidos užsienyje atveju kompensuojamos pasiruošimo sklaidai išlaidos, patirtos iki karantino ir karantino metu.

Abu konkursai buvo skelbiami birželio 22 dieną, o paraiškos buvo priimamos iki liepos 1 dienos.

Trečiojo konkurso "Stipendijų kultūros ar meno kūrėjams skyrimas" paraiškos šiuo metu dar vertinamos ir lėšos stipendijoms bus paskirstytos bei rezultatai paskelbti 2020 metų rugpjūčio mėnesio antroje pusėje.

Tegai:
pandemija, kultūra, Vilniaus savivaldybė
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
"Netikėtai didelė dalis pasveikusiųjų." Mokslininkai papasakojo apie COVID-19 imunitetą
Mokslininkai rado naują būdą nustatyti COVID-19 ligos sunkumą
Čaplinskas papasakojo ar reikia veido kaukių paplūdimyje
Balsavimas per rinkimus, arhyvinė nuotrauka

Lietuvos rusakalbiai gyventojai, balsuosime?

(atnaujinta 16:01 2020.08.10)
Penktadienį baigėsi pirmasis kandidatų į Seimą priešrinkiminės kampanijos etapas. Tautinės mažumos, kurių Lietuvoje yra beveik 17 procentų, yra iškėlusios savo kandidatus į įvairius politinių partijų ir judėjimų sąrašus. Ar juos palaikys rusakalbiai?

Prieš kiekvienus rinkimus Lietuvos politikai primena, kad šalyje gyvena daugybė potencialių rinkėjų, turinčių nelietuviškas pavardes. Tai lenkai (beveik šeši procentai), rusai (beveik penki procentai), baltarusiai (beveik 1,5 procento) ir kiti daugiau nei 150 tautybių atstovai, kurie nepriklauso, kaip vietiniai patriotai mėgsta save vadinti, "titulinei tautai".

Dalis "nelietuviškų" rinkėjų nepriklausomybės metais lengvai prisitaikė ir netgi sutiko savo pasuose susilietuvinti vardus ir pavardes. Atsirado unikalių vardų — Aleksandras, Sergejus, Vladimiras. O kai kurie Ivanai tiesiog tapo Jonais. "Kraujo šauksmas" nuslopintas ir lietuviškomis pavardžių galūnėmis.

Šiandien šie buvę Lenkijos ir Rusijos, Baltarusijos žydai, graikų totoriai, ukrainiečiai, gruzinai, armėnai ir t.t. aktyviai balsuoja už sistemines Lietuvos politines partijas — už konservatorius, socialdemokratus, liberalus, žaliuosius. Nelite pavardes su lietuviškomis galūnėmis galima pamatyti ir šių politinių asociacijų sąrašuose. Tiesa, ne priešakyje, o sąrašo gale. Maloni išimtis yra konservatorių sąrašas, kuriame garbės vietoje visada pasirodo populiariausias Lietuvos žydas Emanuelis Zingeris. Be to, tarp dvidešimties geriausių liberalų dažnai mirga pavardės iš lenkų diasporos.

Didžioji dalis lenkų ir rusų tradiciškai balsuoja už kandidatus iš dviejų sąrašų. Tai sąlyginės "Lietuvos lenkų rinkimų akcija - Krikščioniškų šeimų sąjunga"  ir Darbo partija. Kodėl sąlyginės? Nes būtent šių dviejų politinių asociacijų sąrašuose tarp lenkų ir lietuvių yra daugiausia rusiškų pavardžių. Juk patys rusai dėl asmeninių kai kurių lyderių ambicijų per 30 Lietuvos nepriklausomybės metų nesugebėjo susivienyti į vieną galingą politinę jėgą. Jie pasiskirstė į dvi partijas — Rusų aljansą, kuriam vadovauja Tamara Lochankina iš Klaipėdos, ir į Lietuvos rusų sąjungą su Sergejumi Dmitrijevu priešaky.
Partijos "Lietuvos lenkų rinkimų akcija - Krikščioniškų šeimų sąjunga" sąraše yra didžioji dalis lenkiškų pavardžių, o Darbo partijos sąraše — lietuviškos. Rusai tik "praskiedžia" šiuos sąrašus.

Uspaskichas: "Aš stosiu krūtine už rusus!"

Pradėkime nuo sąlyginės leiboristų partijos, kuriai vadovauja Viktoras Uspaskichas, charizmatiškasis Lietuvos politikos šou dalyvis. Savo politinės karjeros pradžioje, 2000-aisiais, sėkmingas verslininkas iš savo bendraminčių sukūrė Darbo partiją, o jau per sekančius 2004 metų Seimo rinkimus ji sulaukė stulbinančios sėkmės. Viena vertus, Viktoras yra rusas (gimtinė — Rusijos Archangelsko sritis), kita vertus — "tikras lietuvis", kartais net pamirštantis rusų kalbą.

Viktoras neturėjo ypatingų pasisekimų vyriausybių ir valdančiųjų koalicijų darbe. Tačiau aplink šį asmenį kilo pakankamai skandalų — pradedant tuo metu suklastotu aukštojo mokslo diplomu (2005 metai), kurį pateikė ekonomikos ministras Viktoras Uspaskichas, ir baigiant "juodąja buhalterija" partijoje. Ryškus Darbo partijos vengimo mokėti mokesčius atvejis truko daugiau nei dešimt metų ir jo vadovams baigėsi bauda. O pats Viktoras Uspaskichas netgi paliko savo bendražygių gretas — Darbo partiją.

2015 metais Uspaskichui palikus Darbo partijos pirmininko [areigas, partija apgailėtinai pralaimėjo 2016 metų Seimo rinkimus, net neįveikusi penkių procentų barjero. Tačiau jau 2017 metais Uspaskichas grįžo vadovauti partijai, norėdamas gauti dar vieną Europos Parlamento nario mandatą, kuris, kaip "apsauginis laiškas", gelbsti nuo visų negandų. Dėka rusakalbių rinkėjų balsų, vėl buvo gautas mandatas. O Darbo partija pamažu grįžta į elito gretas.

Kaip rodo naujausios nuomonės apklausos, rudens rinkimuose "darbiečiai" nesunkiai peržengs penkių procentų barjerą ir vėl pateks į Seimą, galbūt net kaip atskira frakcija. Ir tai įvyks "Lietuvos rusų sąjungos", kurios interesus nuolat žada atstovauti Uspaskichas, balsų dėka. Bet, kaip žinote, "pažadėti dar nereiškia vesti". Ir garsus priešrinkiminis lozungas "Aš krūtine stosiu už rusus!" iš Viktoro lūpų yra ne kas kita, kaip šūkis.

Lenkai pamiršo apie rusus

Tiesa, jo politiniai oponentai kovoje dėl rusakalbių rinkėjų balsų — "Lietuvos lenkų rinkimų akcija - Krikščioniškų šeimų sąjunga" bendradarbiaudami su Rusų aljansu, kuriam vadovauja ir europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis — negali pasigirti sėkme.

Pastaraisiais metais lenkai prarado Rusijos rinkėjų lojalumą. Ypač po Ukrainos maidano. Ir viskas dėl neaiškios Rusijos politikos, kuriai aktyviai priešinasi Varšuva, — pagrindinė Lietuvos lenkų gynėja nuo vietinių nacionalistų išpuolių.

Paskutinis "Lietuvos lenkų rinkimų akcija - Krikščioniškų šeimų sąjunga" frakcijos didelis akibrokštas kovoje dėl rusų balsų buvo balsavimas už Lietuvos Seimo nutarimą, pasmerkiantį Rusiją už "Antrojo pasaulinio karo istorijos perrašymą". Šią rezoliuciją taip pat pasirašė vienintelė Seimo narė iš "Rusų aljanso" Irina Rozova. Dėl kurių ji buvo pasmerkta savo rinkėjų, vadinamųjų "vatnikų".

Rinkimai be pasirinkimo

Taigi spalio mėnesį artėjančiuose parlamento rinkimuose Lietuvos rusams bus sunku pasirinkti. Dar kartą pasiduoti Viktoro Uspaskicho žavesiui ir pažadams, balsuoti už Darbo partiją ir jos kandidatų sąrašą vienmandatėse rinkimų apygardose ar pasitikėti kelių politikų, turinčių rusiškas pavardes, autoritetu  partijos "Lietuvos lenkų rinkimų akcija - Krikščioniškų šeimų sąjunga" sąraše?

Prieš spalio mėnesį vyksiančius rinkimus Sputnik Lietuva dar ne kartą grįš prie šios temos. Bandysime nešališkai papasakoti apie šių dviejų politinių asociacijų kandidatų į deputatus pranašumus ir trūkumus, kad padėtume rusakalbiams rinkėjams apsispręsti.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
rinkimai, Seimas
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020