Atsiskaitymas telefonu

Lietuviai vis dažniau naudojasi inovatyviais mokėjimo būdais

(atnaujinta 22:26 2020.02.24)
Tyrimas atskleidė, kad gerokai išaugo Lietuvos gyventojų, kurie naudojasi bekontaktėmis mokėjimo kortelėmis ir atsiskaitymais išmaniuoju telefonu, skaičius

VILNIUS, vasario 24 — Sputnik. Vis daugiau Lietuvos gyventojų palankiai vertina momentinius mokėjimus ir bekontaktes mokėjimo korteles, taip pat naudojasi mobiliosiomis programėlėmis ir išmaniuoju telefonu atlikdami mokėjimus, tačiau grynieji pinigai vis dar yra svarbūs atsiskaitymams prekybos vietose. Tai rodo naujausios Lietuvos banko užsakymu atliktos gyventojų apklausos dėl mokėjimo įpročių rezultatai.

Naudojimosi technologinėmis naujovėmis apimtis atliekant mokėjimus 2019 metais gerokai išaugo. Mokėjimo kortelę su bekontakčio mokėjimo funkcija turėjo 65 proc. mokėjimo korteles turinčių respondentų, o 2018 metais tokių buvo tik pusė. Kad bekontakčio atsiskaitymo funkcija yra patogi, mano 79 proc. turinčiųjų mokėjimo kortelę.

Mokėjimo paslaugų teikėjų sukurtomis mobiliosiomis programėlėmis naudojosi 41 proc. sąskaitą turinčių apklaustųjų (2018 metais — 34 %). Nuo 13 iki 23 proc. padidėjo vartotojų, teigiančių, kad naudojasi mobiliosiomis programėlėmis mokėjimo pavedimams atlikti (siųsti), dalis. Išmaniaisiais telefonais mokėjimams prekybos vietose atlikti (bekontakčiais mokėjimais telefonu, susiejus telefoną su mokėjimo kortele arba mokėjimais programėle nuskaičius QR kodą) naudojasi 8 proc. respondentų.

"Nieko stebėtino, kad aktyviausiai inovatyviais mokėjimo būdais naudojasi jaunimas. Tačiau išmanūs mokėjimo būdai yra patrauklūs ir vyresniems gyventojams. Pavyzdžiui, mobiliosiomis programėlėmis mokėjimo pavedimams siųsti naudojosi 38 proc. turinčių sąskaitą 18–29 metų amžiaus gyventojų, beveik trečdalis 30–49 metų ir apie ketvirtadalis 50–59 metų sąskaitą turinčių vartotojų. Vis daugiau paslaugų keliantis į mobiliuosius įrenginius, visuomenės, kuri naudosis mobiliaisiais mokėjimais, dalis turėtų sparčiai didėti", — sako Lietuvos banko Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus viršininkas Tomas Karpavičius.

Galimybė bet kuriuo metu per kelias sekundes pervesti lėšas išmaniuoju telefonu kitam asmeniui net ir tuo atveju, kai jis turi sąskaitą pas kitą paslaugų teikėją, atrodo patraukli ir reikalinga 8 iš 10 respondentų. Be to, didesnė dalis respondentų, turinčių mokėjimo kortelę, nurodė, kad pirmenybę jie teikia atsiskaitymui mokėjimo kortele, o ne gryniesiems pinigams (atitinkamai 65 % ir 18 %). 

"Nepaisant to, gryniesiems pinigams tenka reikšminga rinkos dalis atsiskaitant prekybos vietose. Apklausos duomenimis, atsiskaitymui grynaisiais pinigais prekybos vietose pirmenybę dažniau teikia vyresnio amžiaus, dažniau kaimo vietovėse gyvenantys asmenys, kurie nemoka kortele, mažai naudojasi arba visiškai nesinaudoja internetine bankininkyste, moka įmokas grynaisiais pinigais. Jiems yra ypač svarbu lengvai pasiimti grynųjų pinigų. Svarbu suprasti šių žmonių poreikius ir padėti jiems priimtinu tempu prisitaikyti prie kintančių mokėjimo paslaugų", — teigia Karpavičius.

Dieną prieš apklausą 34 proc. apklaustųjų prekybos vietose mokėjo tik grynaisiais pinigais, 30 proc. — grynaisiais ir mokėjimo kortele (išmaniuoju telefonu), o 16 proc. — tik mokėjimo kortele (išmaniuoju telefonu). 2019 metais 88 proc. Lietuvos gyventojų turėjo atidarytą mokėjimo sąskaitą pas Lietuvos ar užsienio mokėjimo paslaugų teikėją. Internetine bankininkyste naudojosi 86 proc. turinčių sąskaitą respondentų, 95 proc. jų turėjo ir mokėjimo kortelę, tai — 84 proc. visų gyventojų. 

Tegai:
bekontaktės kortelės, banko kortelės, atsiskaitymai, Lietuva
Dar šia tema
Rinkoje sparčiai auga atsiskaitymai negrynaisiais pinigais
Lietuvoje per dešimtmetį padidėjo gyventojų išlaidos gyvenimo malonumams
Teisiama vilnietė, kito asmens vardu ėmusi paskolas
Karantinas

Vyriausybė pratesė karantiną dar mėnesiui

Epidemiologų nuomone, Lietuvoje koronaviruso plitimas sumažėjo nepakankamai, kad būtų galima atšaukti ribojimus

VILNIUS, sausio 27 — Sputnik. Vyriausybė trečiadienį nusprendė pratęsti karantiną ir judėjimo ribojimus dar mėnesiui, iki vasario 28 dienos.

Pranešama, kad karantino ribojimai padėjo pristabdyti koronaviruso plitimą Lietuvoje, tačiau sergamumo rodikliai vis dar yra aukšti. 14 dienų sergamumas COVID-19 liga Lietuvoje gruodį viršijo 1000 susirgimo atvejų 100 tūkst. gyventojų, o dabar yra sumažėjęs perpus. Statistikos departamento sausio 27 d. duomenimis, Lietuvos sergamumo rodiklis siekia 498,2. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro statistikoje Lietuva išlieka raudonojoje zonoje, tarp koronaviruso labiausiai paveiktų šalių.

"Epidemiologų nuomone, ligos plitimas sumažėjo nepakankamai, kad būtų galima atšaukti ribojimus. Tai padarius per anksti, tikėtina, kad sergamumas vėl pradėtų augti", — teigiama pranešime.

Atsižvelgdama į ekspertų nuomonę, Vyriausybė nusprendė iki vasario 28 d. pratęsti karantino režimo trukmę, nustatytą 2020 m. lapkričio 4 d. Tokiam pat laikui pratęsiamas draudimas asmenims išvykti už savivaldybės, kurioje jie gyvena, ribų.

День рождения Вильнюса
© Sputnik / Владислав Адамовский

Išvykti iš savo savivaldybės galima tik išimtiniais atvejais, pvz., darbo arba sveikatos priežiūros reikalais, taip pat aplankyti vienišų asmenų laikantis socialinio "burbulo" taisyklių.

Nuo pandemijos pradžios šalyje nustatyta 179 212 koronaviruso atvejų, mirčių skaičius pasiekė 2 716. 

Karantinas Lietuvoje įvestas lapkričio 7 dieną, jo sąlygos sugriežtintos gruodžio mėnesio viduryje. Uždaryta daugelis parduotuvių, sporto ir laisvalaikio praleidimo vietų, apribotas žmonių judėjimas tarp savivaldybių ir susibūrimai namuose ir viešose vietose.

Tegai:
karantinas, vyriausybė
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Čaplinskas COVID-19 pacientams patarė mažinti cholesterolio kiekį
Mokslininkai įvardijo medžiagą, kuri sumažina mirties nuo COVID-19 riziką
Lietuvoje COVID-19 atvejų skaičius per parą išaugo beveik dvigubai
PSO teigia, kad nėra duomenų apie vakcinos poveikį COVID-19 perdavimo rizikai
Radiatorius ir šuo, archyvinė nuotrauka

Vilniečiai perspėjami apie galimus karšto vandens tiekimo sutrikimus

(atnaujinta 13:05 2021.01.27)
Nuo šios savaitės pradžios Lietuvoje vyrauja gausus sniegas, šiandien apie 55 tūkstančių namų liko be elektros

VILNIUS, sausio 27 — Sputnik. Vilniaus gyventojai perspėjami apie galimus elektros energijos tiekimo sutrikimus dėl gausaus šlapio sniego.

Apie tai praneša Vilniaus šilumos tinklai.

"Informuojame mūsų klientus, jog dėl krentančio gausaus šlapio sniego Vilniuje galimi elektros tinklo gedimai. Nutrūkus elektros tiekimui į pastatų šilumos punktus ar individualias katilines gali sutrikti šildymo ir karšto vandens tiekimas", — teigiama pranešime.

Kilus elektros tiekimo sutrikimui, vartotojų prašoma pranešti savo elektros tiekėjui.

Lietuvoje nuo šios savaitės pradžios smarkiai sninga. Pranešama apie daugybę nuvirtusių medžių visoje Lietuvoje, nes jie neatlaiko sniego svorio. Vienas jų net užkrito ant vyro Vingio parke, Vilniuje.

Be to, ryte buvo pranešta, kad šalyje be elektros liko apie 55 tūkstančiai namų. Daugiausia elektros tinklo gedimų buvo užfiksuota Vilniaus ir Utenos regionuose.

Tegai:
Lietuva, Vilnius
Dar šia tema
Lietuvos gyventojai raginami saugotis sniego lavinų nuo stogų
Sniegas Lietuvoje be elektros paliko daugiau nei 50 tūkstančių namų