Klaipėdos uostas

Biologas įvertino tariamo gyvsidabrio išmetimo Klaipėdoje poveikį

(atnaujinta 07:29 2020.02.25)
Didžiausią susirūpinimą kelia tai, kad toks toksinas gali kauptis gyvuose organizmuose, kurie yra viena iš grandžių maisto grandinėje

VILNIUS, vasario 24 — Sputnik. Biologijos mokslų kandidatas Igoris Grigorjevas interviu laikraščiui "Izvestija" papasakojo, kokių pasekmių galima tikėtis, jei Baltijos jūra iš tiesų bus užteršta gyvsidabriu iš Klaipėdos uosto.

"Išpylimas į biologines sistemas yra pavojingas tuo, kad jis gali kauptis gyvuose organizmuose. Ekosistema gali kažkaip reaguoti. Gyvsidabris vandenyje bus suryjamas, o pakrančių sistemos — žuvys, augalai, gyvenantys prie kranto, kiti mikroorganizmai gali jį įsisavinti ir kaupti. Jie patenka į maisto grandinę, o tai jau gali sukelti pavojų. Apsinuodiję organizmai tokiu būdu gali patekti į žmogaus maisto grandinę", — pasakė biologas.

Grigorjevas pabrėžė, kad kol kas per anksti daryti kokias nors išvadas, būtina tiksliai išsiaiškinti, kiek gyvsidabrio pateko į vandens telkinį, jei išmetimas iš tikrųjų įvyko.

Anksčiau žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad Klaipėdos uostas septynerius metus leido nuotekas su gyvsidabriu į Kuršių marias. Buvo pažymėta, kad užterštas gruntas iš Malkų įlankos, saugomas Smeltės pusiasalio įrengtoje aikštelėje, kaupėsi ten dar nuo sovietmečio, o į marias buvo leidžiamas vanduo, atskirtas nuo šio dumblo.

Vėliau laikinai einantis Klaipėdos uosto direkcijos vadovo pareigas Vidmantas Paukštė šią informaciją pavadino melaginga ir klaidinančia ir pareiškė, kad tai, kas iš maišų teka su dumblu, nėra nuotekos, o vanduo iš Kuršių marių.

Tegai:
nuotekos, Kuršių marios, Klaipėdos uostas, Lietuva
Dar šia tema
Kėdainių pramoniniame rajone rastas nelegalus nuotekų išleistuvas
Vilniuje nustatytas dar vienas taršos plastiku šaltinis
Vilniuje nuotekose aptikta susmulkinto plastiko