Koronaviruso tyrimas

Ekspertas: Lietuva nebuvo paveikta koronaviruso, tačiau valdžia vaidina publikai

(atnaujinta 11:13 2020.02.26)
Anot mokslininko Michailo Ščelkanovo, valdžios atstovai, užuot būdami "kolektyviniai psichologai" respublikos gyventojams, eina bendros politikos keliu

VILNIUS, vasario 26 — Sputnik. Tai, kas dabar vyksta dėl koronaviruso, turi mažai ką bendro su epidemiologija, bet turi ryšį su ekonomika ir socialine psichologija, Sputnik Lietuva pasakė Rusijos mokslų akademijos virusologinės laboratorijos vadovas Michailas Ščelkanovas.

Lietuvos vyriausybės ekstremalių situacijų komisija pasiūlė paskelbti ekstremalią situaciją respublikoje dėl koronaviruso, praneša "Ekspress Nedelia".

Anksčiau paaiškėjo, kad šiaurės Italijoje prasidėjo naujo iš Kinijos atvežto koronaviruso protrūkis. Kol kas kalbama apie du šalies šiaurėje esančius regionus — Lombardiją ir Venetą. Naujausiais duomenimis, Italijoje jau yra apie 290 užsikrėtusiųjų. Karantinas buvo įvestas 12 savivaldybių.

Mokslininkas Michailas Ščelkanovas pažymėjo, kad jei valstybės biologinės saugos užtikrinimo sistema veikia, tada ji veikia be avarinių patikrinimų avarinėmis situacijomis.

"Lietuvos atveju epidemijos padarinių dar nėra, todėl nelabai aišku, kodėl reikia vaidinti publikai. Bet, vėlgi, valdžia — tai visada politikai. O politikai priversti žaisti pagal nustatytas taisykles. Dabar tokia tendencija — tai, kas dabar vyksta aplink koronavirusą, turi mažai ką bendro su epidemiologija, tai turi ryšį su ekonomika ir socialine psichologija", — mano Ščelkanovas.

Anot jo, pasaulis pirmą kartą susidūrė su situacija, kai socialinė psichologija epidemiologijos srityje iškyla į pirmą planą.

"Dabar visuomenėje pradedama kultivuoti kolektyvines nepagrįstas fobijas... Viena iš tokių fobijų yra mirtino viruso atsiradimas... Čia politikai turėtų veikti kaip kolektyviniai psichologai, bet, priešingai, visame pasaulyje bandoma šiomis fobijomis manipuliuoti visuomene — be to, ne savo, o kitų šalių teritorijoje", — pasakė Ščelkanovas.

2019 metų gruodžio 31 dieną Kinijos valdžios institucijos informavo Pasaulio sveikatos organizaciją apie nežinomos pneumonijos protrūkį centrinėje šalies dalyje (Hubėjaus provincijoje) esančiame Uhano mieste. Ekspertai nustatė ligos sukėlėją — tai yra naujas koronavirusas 2019-nCoV. Liga greitai peraugo į epidemiją. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ligos protrūkį pripažino tarptautinio lygio ekstremalia situacija ir suteikė ligai oficialų pavadinimą — COVID-2019.

Žmonių, užsikrėtusių žemyninėje Kinijoje, skaičius jau viršijo 77 tūkst. žmonių, 2592 žmonės mirė, daugiau nei 24,7 tūkstančio žmonių pasveiko. Už Kinijos ribų 28 šalyse nustatyta daugiau nei 1769 COVID-2019 užkrėtimo atvejų, iš kurių 17 baigėsi mirtimi.

Naujasis koronavirusas: geografija, simptomai ir prevencija
© Sputnik
Naujasis koronavirusas: geografija, simptomai ir prevencija
Tegai:
Lietuva, koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2558)
Dar šia tema
Kaip susigrąžinti pinigus už keliones į Kiniją ir Italiją
"Vis biznis": Lietuvoje medicininės kaukės pabrango dešimteriopai
Prie Baltarusijos ir Lietuvos sienos sulaikyti Šri Lankos gyventojai

Išdavė signalizacija: prie Baltarusijos ir Lietuvos sienos sulaikyti užsieniečiai

(atnaujinta 21:35 2021.04.12)
Trims jaunuoliams už pažeidimus gresia daugiau nei 900 eurų bauda ir deportavimas į gimtinę

VILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. Šri Lankos gyventojai buvo aptikti puskilometrio atstumu nuo Baltarusijos valstybinės sienos, praneša Baltarusijos pasienio komiteto spaudos tarnyba.

Užsieniečius išdavė apsaugos signalizacija. Smurgainio pasieniečiai nedelsiant išvyko pagal aliarmą, o tarnybinis šuo buvo paleistas sekti pėdsakus. Netrukus Baltarusijos pasieniečiai sulaikė tris jaunuolius. Dokumentų tie neturėjo.

Vaikinai sugebėjo paaiškinti, kad jie yra Šri Lankos piliečiai ir ketina patekti į ES šalis ieškodami geresnio gyvenimo.

Vyksta tyrimas. Už bandymą neteisėtai kirsti sieną užsieniečiams bus skirta bauda iki 2900 Baltarusijos rublių (daugiau nei 900 eurų). Taip pat bus keliamas jų deportavimo į gimtinę klausimas.

Šis atvejis su Šri Lankos piliečiais nėra pirmas nuo mėnesio pradžios. Taigi balandžio 1 dieną netoli Baltarusijos ir Lietuvos pasienio kontrolės punkto "Benyakoniys" automobilyje buvo sulaikyti vyras ir trys merginos. Jie taip pat neturėjo oficialių dokumentų. Dabar svarstomas jų išsiuntimo klausimas.

O Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje balandžio pradžioje buvo sulaikyti 21 metų Etiopijos pilietė ir 31 metų Eritrėjoоу gimusi moteris, kurios vyko į ES. Jos taip pat bus grąžintos į gimtinę.

Tegai:
neteisėti migrantai, Lietuva, Baltarusija, pasieniečiai
Temos:
Kontrabanda, dokumentų klastojimas ir kiti įvykiai Lietuvos pasienyje
Dar šia tema
Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje pradės dirbti dar trys kontrolės punktai
Italą vežęs tadžikas pasieniečiams pateikė, įtariama, suklastotą dokumentą
oro tarša, archyvinė nuotrauka

Vilniuje dėl judėjimo apribojimų oras pernai buvo švaresnis

(atnaujinta 21:35 2021.04.12)
Pernai vidutinė metinė kietųjų dalelių koncentracija sostinėje neviršijo ribinės vertės, tačiau didesnis užterštumas šiais teršalais buvo šaltuoju sezonu

VILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. Dėl karantino metu taikytų judėjimo apribojimų vilniečiai 2020 metais kvėpavo švaresniu oru negu 2019-aisiais, rodo Aplinkos apsaugos agentūros oro kokybės tyrimų duomenys.

Vilniuje pastaraisiais metais daugiausia rūpesčių kelia oro tarša smulkiosiomis kietosiomis dalelėmis. Tačiau pernai vidutinė metinė kietųjų dalelių (KD10 — mažesnių nei 10 mikronų ir KD2,5 — iki 2,5 mikronų) koncentracija sostinėje neviršijo ribinės vertės.

Didesnis užterštumas šiais teršalais, kaip ir paprastai, buvo šaltuoju sezonu, kai būstui šildyti naudojamas kietasis kuras.

Šiltuoju metų laiku daugiausia įtakos prastai oro kokybei turėjo transporto išmetami teršalai ir nuo neapželdintų, dulkėtų paviršių, statybviečių, kelio remonto darbų vietų keliamos dulkės.

Pernai, kaip ir kasmet, pasitaikė dienų, kai oro užterštumas padidėdavo ir dėl teršalų pernašų iš kitų valstybių.

Azoto dioksido, anglies monoksido, ozono, policiklinių aromatinių angliavandenilių, daugelio sunkiųjų metalų vidutinė metinė koncentracija irgi neviršijo nustatytų normų.

Sostinės oro užterštumą tiria keturios automatinės oro kokybės tyrimų stotys: dvi prie intensyvaus eismo gatvių — Žirmūnuose ir Savanorių prospekte, kitos dvi — Senamiestyje ir Lazdynuose.

Vidutinė metinė transporto taršą atspindinčio azoto dioksido koncentracija Žirmūnuose, palyginti su 2019 metais, sumažėjo 19 proc., Senamiestyje ir Savanorių prospekte — 17–22 proc., Lazdynuose šio teršalo koncentracija nepakito.

Vidutinė metinė sieros dioksido koncentracija padidėjo Senamiestyje ir Lazdynuose.

Anglies monoksido koncentracija Senamiestyje buvo didesnė, o kitose stotyse mažesnė nei 2019 m. Vidutinė metinė sunkiųjų metalų (nikelio, arseno, kadmio, švino) koncentracija sumažėjo arba nepakito. Sveikatai labiau kenkiančių policiklinių aromatinių angliavandenilių, išskyrus benzo(a)pireną, koncentracija buvo mažesnė nei 2019 metais.

Vilniaus miesto oro kokybę 2020-aisiais vertinant iš daugiau kaip 10 metų perspektyvos, stebima sieros dioksido, smulkiųjų kietųjų dalelių koncentracijos didėjimo tendencija.

Senamiestyje didėja ir didesnio diametro kietųjų dalelių koncentracija, o transporto taršai atspindėti skirtoje Žirmūnų tyrimų stotyje išmatuojama vis didesnė benzo(a)pireno ir kitų policiklinių aromatinių angliavandenilių, nikelio koncentracija.

Tegai:
oras, Vilnius
Dar šia tema
Nuo pirmadienio — pokyčiai Vilniaus viešajame transporte
Vilniaus oro uoste nufilmuota atnaujinta operacijų valdymo sistema