Koronavirusas, archyvinė nuotrauka

Lietuva skirs Kinijai 100 tūkst. eurų humanitarinės pagalbos

(atnaujinta 13:30 2020.02.27)
Anksčiau Saulius Skvernelis savo laiške Kinijos premjerui pabrėžė, kad Lietuva kartu su savo partnerėmis tarptautinėmis organizacijomis pasirengusi pasiūlyti humanitarinę pagalbą

VILNIUS, vasario 27 — Sputnik. Ministrų kabinetas pritarė humanitarinės pagalbos — 100 tūkst. eurų — skyrimui su šia epidemija kovojančiai Kinijai, apie tai praneša Vyriausybės spaudos tarnyba.

Pinigai bus pervedami Tarptautinei Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacijai iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervo.

Anksčiau ministras pirmininkas Saulius Skvernelis savo laiške Kinijos premjerui Li Kečiangui (Li Keqiang) pabrėžė, kad šalis kartu su savo partnerėmis tarptautinėmis organizacijomis pasirengusi pasiūlyti humanitarinę pagalbą ir užtikrinti glaudesnį bendradarbiavimą su atitinkamomis Kinijos institucijomis siekiant užkirsti kelią epidemijos plitimui pasaulyje.

2019 metų gruodžio 31 dieną Kinijos valdžios institucijos informavo Pasaulio sveikatos organizaciją apie nežinomos kilmės pneumonijos protrūkį centrinėje šalies dalyje (Hubėjaus provincijoje) esančiame Uhano mieste.

Ekspertai nustatė ligos sukėlėją — koronavirusą. PSO protrūkį pripažino tarptautinės svarbos ekstremalia situacija ir suteikė ligai oficialų pavadinimą — COVID-19.

Užsikrėtusiųjų skaičius žemyninėje Kinijoje jau viršijo 78 000 žmonių, 2 744 mirė, daugiau nei 32 000 buvo išgydyta. Už KLR ribų, remiantis naujausiais PSO duomenimis, užsikrėtusiųjų skaičius 37 šalyse siekė 2 790, mirė 44 žmonės.

Tegai:
lėšos, koronavirusas, Kinija, Lietuva
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2558)
Dar šia tema
Trampas patarė, kaip neužsikrėsti koronavirusu
Sostinės Santaros klinikose atšaukiamos planinės operacijos
Estija neplanuoja skelbti nepaprastosios padėties dėl koronaviruso
Kompiuteris

Kovas tapo rekordiniu prekybos internete mėnesiu nuo pat pandemijos pradžios

(atnaujinta 08:12 2021.04.18)
Per pirmą šių metų ketvirtį gyventojai atliko 45 proc. daugiau pirkimo internete operacijų negu tuo pačiu metu pernai

VILNIUS, balandžio 18 — Sputnik. Pirkdami prekes ir paslaugas internetu gyventojai ir toliau išleidžia vis daugiau, rašo SEB spaudos tarnyba.

Pirmą šių metų ketvirtį, palyginus su paskutiniu ketvirčiu pernai, gyventojų internetu išleista suma išaugo dar 12 proc., o kovas buvo rekordinis prekybos internete mėnuo nuo pat pandemijos pradžios.

"Įsigyti prekes ir paslaugas internetu gyventojams vis labiau tampa įprasta ir kasdieniška. Tai rodo, kad net ir laisvėjant ribojimams parduotuvėms, pavyzdžiui, nuo kovo leidus dirbti prekybos vietoms, turinčioms tiesioginį įėjimą iš lauko, pirkimas internetu neslopsta. Atvirkščiai, kovas buvo rekordinis mėnuo pagal gyventojų išlaidas perkant internetu nuo pat pandemijos pradžios — palyginti su pernai kovu, atsiskaitymų už prekes ir paslaugas internetu suma išaugo beveik 60 proc., o palyginti su šių metų vasariu — dar beveik 14 procentų", — sakė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė, SEB banko valdybos narė ir SEB Baltijos šalių tarnybos mažmeninės bankininkystės vadovė.

Pasak jos, iš viso kovą pirkdami internetu SEB banko klientai išleido daugiau negu 124 mln. eurų  ir internetu atsiskaitė daugiau kaip 2,8 mln. kartų.

Anot jos, internetu dėl karantino įtakos perka ir daugiau žmonių, ir jie tai daro kur kas dažniau negu anksčiau. Laipsniškai toliau augantį pirkimo internetu mastą rodo ir tai, kad pirmą šių metų ketvirtį, palyginti su paskutiniu pernai metų ketvirčiu, kuris tradiciškai yra aktyvus prekybos laikotarpis dėl žiemos švenčių, atsiskaitymų ir prekes ir paslaugas internetu suma augo dar 12 proc., o atsiskaitymų skaičius padidėjo 15 procentų.

Vidutiniškai pirmą ketvirtį gyventojai vieno apsipirkimo internetu metu išleido daugiau negu 43 eurus — pora eurų daugiau negu tuo pačiu metu pernai.

SEB banko duomenimis, per pirmą šių metų ketvirtį gyventojai atliko 45 proc. daugiau pirkimo internete operacijų negu tuo pačiu metu pernai, o gyventojų išlaidos pirkiniams internetu yra daugiau negu 1,5 karto didesnės negu analogišku laikotarpiu prieš metus.

Tegai:
internetas, prekyba, pandemija
Dar šia tema
Patriotizmo neužtenka. Vaikus Lietuvoje norima paversti "kariais-didvyriais" 
Apklausa: 3 iš 4 lietuvių įsigydami automobilį ir būstą galvoja apie poveikį aplinkai
"Pavojingi" apklausos rezultatai: kodėl Lietuvos žmonės gerbia Putiną
Druska

Kas nutinka kūnui, vartojant druską

(atnaujinta 18:04 2021.04.18)
Šiame straipsnyje sužinosite, kas yra druska ir kaip ji gali pakenkti žmogaus organizmui, taip pat kitos įdomios natrio chlorido detales iš viso pasaulio

VILNIUS, balandžio 18 — Sputnik. Druskos arba natrio chlorido yra kiekvieno žmogaus maisto racione, pranešama Sputnik Baltarusija tinklalapyje.

Dauguma žmonių gausiai sūdo patiekalus, negalvodami apie pasekmes. Nesvarbu, ar druska naudinga, ar ne, ji jau seniai įtraukta į būtiniausių produktų sąrašą — kartu su vandeniu ir duona.

Be to, su ja maistas tampa skanesnis ir atrodo, kad jis įgauna naujas spalvas. Reikia suprasti, kas nutinka organizmui vartojant druską.

Druskos teigiamos savybės

Kiekvienoje virtuvėje druskos indelyje randama įprasta valgomoji druska — natrio chloridas.

Natris yra atsakingas už vandens ir rūgščių-šarmų pusiausvyrą organizme, teisingą raumenų susitraukimą ir net nervinių impulsų perdavimą. Trūkstant šios medžiagos, žmogus tampa silpnas, mieguistas, išsekęs ir kartais skundžiasi migrena.

Tačiau chloras rūpinasi virškinimu: šis elementas yra skrandžio sulčių ir kraujo dalis. Jei organizme trūksta chloro, atsiranda žarnyno veiklos sutrikimų, atsiranda pykinimas ir bet kokio, net ir lengviausio, maisto virškinimo problemos.

Visiškas ar minimalus druskos atsisakymas gali sukelti šias pasekmes: širdies ritmo sutrikimus, nemigą ir dehidraciją.

Druskos neigiamos savybės

Reikėtų nepamiršti, kad druskos ciklas organizme yra begalinis: druska nuolat patenka į kūną ir taip pat nuolat jį palieka.

Bet jei žmogus dažnai perkrauna maistą ir viršija leistinus penkis gramus per dieną, gali prasidėti sveikatos problemos. Pavyzdžiui, nesubalansuotas vandens balansas lemia skysčių susilaikymą ir edemą, padidėjusį kraujospūdį ir širdies bei kraujagyslių sistemos problemas, mikroelementų disbalansą, todėl padidėja širdies ir inkstų apkrova.

Šiame sąraše kartais patenka nutukimas, katarakta, glaukoma ir net skrandžio vėžys. Tačiau tam turite viršyti visas neįsivaizduojamas druskos ribas.

Tegai:
sveikata, druska