Vilnius, archyvinė nuotrauka

Gydytojas atskleidė, kur kyla didžiausia viruso patekimo į Lietuvą grėsmė

(atnaujinta 09:08 2020.03.02)
Pasak Santaros klinikų daktaro, pavojus kyla iš šalių, kuriose užregistruotas protrūkis, bet jis tikisi, jog protrūkis baigsis iki gegužės mėnesio

VILNIUS, kovo 2 — Sputnik. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Šeimos medicinos centro vadovas šeimos gydytojas profesorius Vytautas Kasiulevičius papasakojo, iš kur kyla didžiausia naujojo koronaviruso patekimo į Lietuvą grėsmė. Savo mintimis jis pasidalino asmeninėje Facebook paskyroje.

Pasak jo, pavojus kyla iš protrūkio zonos šalių: Kinijos, Italijos, Irano, Pietų Korėjos, Japonijos, Honkongo ir Singapūro.

"Didžiausia infekcijos patekimo rizika Lietuvai šiuo metu kyla iš šiaurės Italijos teritorijų dėl intensyvaus keleivių srauto ir santykinai didesnio COVID-19 atvejų skaičiaus. Šiuo metu Italijoje paimta apie 20 tūkstančių mėginių SARS - CoV-2 identifikuoti. Iš 1 049 Italijoje gydomų pacientų, 401 (38%) yra hospitalizuoti į ligonines ir 105 (10%) gydomi intensyvios terpapijos skyriuose, 50 pilnai pasveiko, o 29 mirė", — rašo Kasiulevičius.

Gydytojas priminė, kad COVID-19 mirtingumas Europoje yra 2,3–2,6 procento. Vadinasi, šimtui susirgusių tenka 2 arba 3 mirtys. Toks pats mirčių skaičius tenka 2000 ar 3000 susirgusių gripu. Europoje šiuo metu registruota apie 1200 COVID-19 infekcijos atvejų, o gripo infekcija kasmet apima iki 20 procentų Europos populiacijos. Kasmet nuo gripo Europoje miršta daugiau kaip 70 tūkstančių žmonių (Lietuvoje paprastai iki 20).

"Todėl šiandienos didžiausia grėsmė yra gripas, nebent SARS-CoV-2 sukeltų susirgimų skaičius Europos šalyse padidėtų 1000 kartų", — pabrėžia gydytojas.

Kasiulevičius priminė, jog tiek Lietuva, tiek kitos atsakingos Europos šalys imasi griežtų prevencijos priemonių. Atšaukiami didelio masto renginiai, rekomenduojama nevykti į endemines zonas, vykdoma patikra oro uostuose, mobilizuojami sveikatos priežiūros sistemos ištekliai, visuomenė informuojama apie asmens higienos priemonių laikymosi svarbą.

"Tikėtina, kad SARS-CoV-2, kaip ir kitų koronavirusų, sukeltas infekcijos protrūkis baigsis iki gegužės mėnesio. Didelė tikimybė, kad ši infekcija taps sezoniniu susirgimu, sugrįžtančiu lapkričio mėnesio pradžioje ir vėl pranykstančiu balandžio pabaigoje", — tvirtina gydytojas.

Taip pat jis pabrėžia, kad labai norisi tikėti, jog kuris nors iš šiuo metu tiriamų vaistų (pvz. remdesiviras) taps prieinamas ir pacientams jau lapkričio mėnesį, o saugi ir efektyvi vakcina jau 2021 metų vasarą.

Atsakydamas į klausimą, ar vienas Lietuvoje registruotas susirgimas gali tapti vieninteliu, gydytojas tvirtina, kad labai maža tikimybė, bet realiai situaciją Lietuvoje galėsime vertinti praėjus 2 savaitėms po pirmojo COVID-19 ligos atvejo registracijos Šiauliuose.

Gruodžio pabaigoje Kinijos valdžia pranešė apie nežinomos pneumonijos protrūkį Uhano mieste, Hubėjaus provincijoje. Vėliau paaiškėjo, kad jo sukėlėjas — naujas koronavirusas, kuriam buvo suteiktas oficialus pavadinimas COVID-19.

Užsikrėtusiųjų skaičius žemyninėje Kinijoje jau viršijo 79,8 tūkst. žmonių, 2870 mirė, per 41,6 tūkst. išgydyta. Už KLR ribų atvejai, remiantis naujausiais PSO duomenimis, 53 šalyse užkrėstų asmenų skaičius siekė šešis tūkstančius, mirė 86 žmonės.

Lietuvoje pirmas atvejis užregistruotas Šiauliuose vasario 28 dieną. Moteris atvyko iš Veronos. Šiuo metu ji izoliuota Šiaulių ligoninėje.

Naujasis koronavirusas: geografija, simptomai ir prevencija
© Sputnik /
Naujasis koronavirusas: geografija, simptomai ir prevencija
Tegai:
koronavirusas, Lietuva
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2182)
Dar šia tema
Lietuvos analitikas mirtingumą nuo koronaviruso vadina "lašu jūroje"
Ekspertas: Baltijos šalių valdžia neturi aiškaus kovos su koronavirusu plano
Vežimėlis oro uoste

Lietuvos oro usotai papasakojo kaip tėvams paruošti atžalas kelionei lėktuvu

(atnaujinta 11:59 2020.07.12)
Keliaujantiesiems visuomet patariama turėti savo ir kartu keliaujančių vaikų dokumentų kopijas arba saugoti jas el. pašto dėžutėje

VILNIUS, liepos 12 — Sputnik.  Apie tai, kokiais dokumentais būtina pasirūpinti prieš kelionę ir kaip užtikrinti sklandžią vaikų keliavimo patirtį, dalinasi Lietuvos oro uostų Keleivių patirties valdymo skyriaus vadovė Rasa Petraitienė.

Pastaruoju metu dažniausiai keleivių užduodamas klausimas, ruošiantis kelionei su vaikais, susijęs su būtinaisiais dokumentais. Petraitienė priminė, kad skrydį planuojančiam nepilnamečiui pirmiausiai būtina turėti galiojantį asmens dokumentą: asmens tapatybės kortelę arba pasą. Vaiko gimimo liudijimas nėra keliauti leidžiantis dokumentas.

"Reikia priminti, kad kai kuriose šalyse, pavyzdžiui Turkijoje ar Egipte, asmens tapatybės kortelė negalioja, ten būtinas pasas. Prieš kelionę privalu  pasitikrinti, koks konkrečiai dokumentas priimamas atitinkamoje šalyje. Be to, neužmirškite, jog vaikų asmens dokumentai galioja trumpesnį laiką, o kai kuriose ne ES šalyse reikalaujama, jog asmens dokumentas galiotų bent 12 mėn., tad jau planuojant kelionę lėktuvu, atkreipkite dėmesį ir į dokumentų galiojimo datą", — patarė ji.

Keliaujantiesiems visuomet patariama turėti savo ir kartu keliaujančių vaikų dokumentų kopijas arba saugoti jas el. pašto dėžutėje. Tai, pasak Petraitienės, išties pagelbėtų kelionėje netikėtai dokumentus praradus.

Tėveliams skrendant su įvaikintu vaiku, pareigūnai gali paprašyti pateikti įvaikinimo dokumentus, tad jų originalais ar kopijomis reikėtų pasirūpinti iš anksto.   

Skrendantiems savarankiškai arba su lydinčiu asmeniu

Prasidėjus vasaros atostogoms, dažnai sulaukiama klausimų apie galimybes nepilnamečiams keliauti savarankiškai. Keleivių patirties valdymo skyriaus vadovė patarė tokiais atvejais pirmiausia išsiaiškinti oro bendrovės taisykles: nuo kokio amžiaus vaikams jau leidžiama skristi vieniems ir ar yra teikiamos palydos paslaugos.

Kai kurios aviakompanijos siūlo pasinaudoti nepilnamečių palydos paslauga. Tai yra, sumokėję mokestį, tėvai prieš skrydį patiki vaiką aviakompanijos darbuotojams. Darbuotojai rūpinasi juo oro uoste bei kelionės metu, o po išlaipinimo perduoda pasitinkančiam žmogui. Tokiais atvejais reikia tiksliai žinoti, kas pasitiks vaiką atvykimo vietoje ir pasitinkantis žmogus turi pateikti asmens tapatybę įrodančius dokumentus oro uoste nepilnamečio palydą vykdančiam darbuotojui.

Kertant valstybės sieną, svarbu žinoti, kad nepilnamečiui savarankiškai vykstant į  Šengeno erdvei priklausančias valstybes būtina turėti tik galiojantį pasą arba asmens tapatybės kortelę. Tačiau jei vaikas skrenda vienas į kitas šalis, reikia notaro patvirtinto vieno iš tėvų arba abiejų tėvų leidimo.

Priminta, kad jei vaiko pavardė nesutampa su vieno iš tėvų, su kuriuo vaikas vyksta, pavarde, Lietuvos pasienio pareigūnai gali pareikalauti pateikti vaiko gimimo liudijimą. Vykstant į šalį, kurioje reikia vizų, tėvai privalo gauti vizą ir vaikui, nepriklausomai nuo jo amžiaus.

Šalies oro uostuose — pagalba keliaujantiems su mažamečiais

Petraitienė priminė tėveliams, kurie į kelionę lėktuvu su vaikais ruošiasi pirmą kartą, jog Vilniaus ir Kauno oro uostai turi mažamečiams skirtus gultukus ir vežimėlius.

"Vilniaus oro uosto laipinimo galerijose, kitaip vadinamose "rankovėse", galima naudotis oro uosto vaikiškais vežimėliais. Tai itin patogu, kai išlipus iš lėktuvo norima nuvažiuoti pasiimti savo bagažo. Be to, Vilniaus ir Kauno oro uosto terminale, praėję aviacijos saugumo patikrą, keliaujantieji su vaikais gali naudotis vežimėliais, skirtais naudoti viduje – tai itin praverčia, kai vaikas nori miego arba netikėtai atidedamas skrydis", — sakė Keleivių patirties valdymo skyriaus vadovė.

Visuose šalies oro uostuose aviacijos saugumo patikros postuose taip pat galima pasinaudoti specialiomis kėdutėmis ir gultais kūdikiams, padedančiais vienu metu pasirūpinti ir kūdikiu, ir būtinomis keliavimo procedūromis. Taip pat visuose oro uostuose įrengti patogūs kūdikių maitinimo kambariai, yra žaidimų ir spalvinimui skirtų zonų, kad netektų nuobodžiauti prieš skrydį.

Tegai:
kelionės šeimoms su vaikais, vaikai, Lietuvos oro uostai
COVID-19

Koronaviruso atvejai patvirtinti Vilniaus, Utenos ir Marijampolės apskrityse

(atnaujinta 12:38 2020.07.12)
Per praėjusią parą COVID-19 iš viso nustatytas 1869 žmonėms, tebeserga 207 asmenys, 1571 — pasveiko, 128 žmonės yra izoliacijoje

VILNIUS, liepos 12 — Sputnik. Per vakar parą patvirtinti keturi atvejai, rašo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).

Per vakar parą patvirtinti keturi atvejai. Du iš jų Vilniaus apskrityje, po vieną — Utenos ir Marijampolės apskrityse. Vienas atvejis įvežtinis iš Kazachstano, vienas — susijęs su iš įvežtiniu atveju iš Tadžikistano.

Įvežtinis atvejis iš Kazachstano Vilniaus apskrityje nustatytas asmeniui liepos 8 dieną grįžusiam iš šios šalies per Amsterdamą į Vilniaus oro uostą. Kazachstane praleido dvi savaites. Iš oro uosto grįžo taksi. Po atvykimo iškart izoliavosi.

Antrasis atvejis nustatytas Marijampolės apskrityje yra susijęs su įvežtiniu atveju iš Tadžikistano. Pirmasis atvejis patvirtintas liepos 2 dieną. Tuo metu buvo nustatyti 5 sąlytį turėję asmenys, tačiau šis asmuo epidemiologams nebuvo nurodytas kaip sąlytį turėjęs. Susirgusysis liepos 9 dieną pajuto simptomus ir nuvyko į ligoninę atlikti tyrimo.

Vilniaus apskrityje nustatytas atvejis Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) darbuotojui, susijusiam su atveju "Reiswoolf" įmonėje, kurioje registruotas COVID-19 ligos protrūkis. Tai šios įmonės darbuotojo kaimynė. Asmenys bendravo birželio 30 dieną ir liepos 4 dieną kartu važiavo liftu. Pirmieji simptomai pasireiškė liepos 5 dieną. NVSPL nustatyta 17 didelės rizikos sąlytį turėjusių asmenų, 10 — mažos rizikos. Soc. aplinkoje šiuo metu nustatytas 1 sąlytį turėjęs asmuo. Asmuo dirba ne COVID laboratorijoje, išaiškintas profilaktinių tyrimų metu. 

Atvejis Utenos apskrityje nustatytas Utenos ligoninės Radiologijos skyriaus gydytojai, kuri nebuvo išvykusi iš Lietuvos. Atvejis išaiškintas darbuotojams atlikus profilaktinius tyrimus. Gydytoja su pacientais nebendravo dėl darbo pobūdžio šiame skyriuje. Iš viso nustatyti 12 kontaktinių asmenų iš jų 2 šeimos nariai ir 10 Utenos ligoninės personalo darbuotojų, iš kurių artimą kontaktą turėjo 6 asmenys. Jie šiuo metu izoliuojasi. Epidemiologinis tyrimas toliau tęsiamas.

Per praėjusią parą COVID-19 iš viso nustatytas 1869 žmonėms, tebeserga 207 asmenys, 1571 — pasveiko, 128 žmonės yra izoliacijoje. Nuo COVID-19 mirė 79 asmenys, dar 12 koronavirusu užsikrėtusių žmonių mirė dėl kitų priežasčių.

Tegai:
koronavirusas, Lietuva
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2182)
Dar šia tema
Italai įvardijo, iš kurių šalių šią vasarą nenori priimti turistų
Italija

Italai įvardijo, kurių šalių šią vasarą nenori priimti turistų

(atnaujinta 11:59 2020.07.12)
Anot leidinio, panašios tendencijos buvo stebimos Prancūzijoje, Ispanijoje, Vokietijoje, Danijoje, Norvegijoje ir Suomijoje, kur ekspertai apklausė tūkstančius žmonių

VILNIUS, liepos 12 — Sputnik. Du trečdaliai Italijos gyventojų nenori, kad Amerikos turistai šią vasarą atvyktų į jų šalį, praneša "TheLocal.it", remdamasi tyrimų bendrovės "YouGov" atlikta apklausa.

Daugiau nei 61 procentas respondentų teigė nesutiksiantys, jog į Italiją atvyktų turistai iš JAV. 57 procentai respondentų pasisakė prieš keliautojus iš Kinijos, 44 procentai prieš britus.

Anot leidinio, panašios tendencijos buvo stebimos Prancūzijoje, Ispanijoje, Vokietijoje, Danijoje, Norvegijoje ir Suomijoje, kur ekspertai apklausė tūkstančius žmonių.

Apskritai kiekvienoje šalyje 61–79 procentai respondentų šią vasarą pasisakė prieš JAV turistus. Nenorėtų priimti turistų iš Kinijos 57–77 procentai respondentų.

Tiesa, tik 17 procentų apklaustųjų amerikiečų teigė, kad yra pasirengę apsvarstyti galimybę šią vasarą praleisti atostogas Italijoje, maždaug toks pats procentas teigė, kad vyks į Prancūziją, Ispaniją ar Vokietiją.

Tačiau Švedija ir JK surinko 20 procentų balsų.

Italijoje tik 9 procentai respondentų teigė svarstantys apie atostogas JAV, 6 procentai galvoja apie Kiniją.

Italams patraukliausios šalys buvo Ispanija (23 proc.), Suomija (22 proc.) ir Norvegija (20 proc.).

Tačiau dauguma gyventojų šiais metais niekur nevyks. Remiantis neseniai atliktu Italijos viešosios nuomonės tyrimų instituto tyrimu, daugiau nei 90 procentų respondentų teigė, kad liks savo šalyje.

Tegai:
Suomija, Norvegija, Danija, Vokietija, Ispanija, Prancūzija, koronavirusas, turistai, Italija
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2182)
Dar šia tema
Mokslininkai ragina PSO pripažinti koronaviruso plitimą ore
Mokslininkai atrado neįprastą būdą diagnozuoti koronavirusą