Jaunimas traukinių stotyje, archyvinė nuotrauka

Paaiškėjo, kiek užsienio lietuvių planuoja grįžti į Lietuvą

(atnaujinta 15:51 2020.03.04)
Tyrimas rodo, kad grįžti į Tėvynę lietuvius stabdo per žemi atlyginimai, tolerancijos trūkumas, ksenofobija bei darbdavių požiūris į darbuotojus

VILNIUS, kovo 4 — Sputnik. Mažiau kaip 20 apklaustų užsienio lietuvių planuoja grįžti į Lietuvą, rodo Užsienio reikalų ministerijos užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro "Vilmorus" atlikta apklausa.

Tyrimas rodo, kad apie grįžimą į Lietuvą galvoja 79 proc. respondentų: grįžimą planuoja 19 proc. respondentų (4,3 proc. šiais arba kitais metais, 9,4 proc. — per artimiausius 5 metus, 5,3 proc. — ne anksčiau kaip po 5 metų), dar 60,3 proc. neatmeta galimybės grįžti "kada nors ateityje".

Svarstant grįžimą į Lietuvą, kaip svarbiausius faktorius respondentai nurodė čia likusį šeimą ir draugus (65,6 proc.), galimybę rasti gerai mokamą darbą (29 proc.), norą dirbti Lietuvoje (26,2 proc.). Dalis apklaustųjų pažymėjo, kad niekur kitur nesijaučia taip gerai, kaip Lietuvoje (24,2 proc.), bei atkreipė dėmesį į aukštą gyvenimo kokybę Lietuvoje (23,5 proc.).

Be to, 21 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų teigė, kad, jei reikėtų sprendimą priimti dabar, iš Lietuvos nebeišvyktų.

Tarp pagrindinių kliūčių ir rizikų, planuojant grįžimą, užsienio lietuviai įvardina per žemą atlyginimą (65,7 proc.), tolerancijos trūkumą visuomenėje ir ksenofobiją (45,6 proc.) bei darbdavių požiūrį į darbuotojus (39,4 proc.). Kai kurie bijo nerasti darbo pagal išsilavinimą (23,1 proc.) ir pažymėjo neigiamą požiūrį į išvykusius (20,9 proc.).

2019 metų pabaigoje Užsienio reikalų ministerijos užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro "Vilmorus" atliktoje užsienio lietuvių apklausoje dalyvavo 1874 užsienio lietuviai, gyvenantys 56 šalyse.

Pastaraisiais metais Lietuvos gyventojų skaičius sparčiai mažėja. Šių metų vasario pradžioje Lietuvoje gyveno 2,793 mln. žmonių. Dar 2010 metais šalyje gyveno 3 mln. 512 tūkst. žmonių.

Jungtinės Tautos prognozuoja spartų Lietuvos gyventojų skaičiaus mažėjimą. Birželio mėnesį buvo pristatytos pasaulio šalių ateities demografinės prognozės. Ataskaitoje rašoma, kad po 10 metų Lietuvoje liks 2,5 mln. gyventojų, o po 40 gyventojų skaičius šalyje smuks iki mažiau nei 2 milijonų. XXI amžiaus pabaigoje Lietuvoje gali likti tik apie 1,5 mln. gyventojų. 

Ekspertai teigia, kad piliečiai palieka šalį ieškodami geresnio gyvenimo kitose ES šalyse. Gyventojus emigruoti skatina ir Lietuvos vyriausybės vykdomos struktūrinės reformos.

Taip pat skaitykite:

 

Tegai:
Lietuva, emigracija
Dar šia tema
Analitikas: Lietuva dėl emigracijos gali tapti "senelių namais"
Lietuvoje bus svarstomos mokestinės "amnestijos" emigrantams galimybės
Daugiau nei 20 mokyklų ruošiasi rugsėjį priimti emigrantų vaikus
Koronaviruso testas

Lietuvoje patvirtinta 18 naujų COVID-19 atvejų

(atnaujinta 11:29 2020.08.11)
Bendras skaičius siekia 2283. Šiuo metu koronaviruso infekcija tebeserga 510 asmuo, pasveiko — 1679. Nuo infekcijos mirė 81 asmuo, dėl kitų priežasčių mirė 13 užsikrėtusiųjų

VILNIUS, rugpjūčio 11 — Sputnik. Per praėjusią parą patvirtinta 18 naujų koronaviruso atvejų, pranešama Vyriausybės tinklalapis, skirtas kovai su koronavirusu.

Bendras skaičius siekia 2283. Šiuo metu koronaviruso infekcija tebeserga 510 asmuo, pasveiko — 1679. Nuo infekcijos mirė 81 asmuo, dėl kitų priežasčių mirė 13 užsikrėtusiųjų.

Nuo birželio 1 dienos Lietuvoje registruoti 131 įvežtiniai atvejai. Izoliacijoje šiuo metu yra 3088 žmonių. Per praėjusią parą laboratorijose ištirti 4269 ėminiai.

Penktadienį Lietuvos sveikatos ministras Aurelijus Veryga pareiškė, kad koronaviruso plitimo mastai respublikoje kelia nerimą. Pasak jo, artimiausiu metu bus svarstomos papildomos infekcijos kontrolės priemonės.

Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
© Sputnik /
Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
Tegai:
koronavirusas, Lietuva
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
LB: iki COVID-19 protrūkio lietuviai skolinosi rečiau, tačiau didesnėmis sumomis
Epidemiologas teigia, kad antroji koronaviruso banga bus rudenį  
Sugriuvęs balkonas

Deja vu efektas: parlamentaras pasipiktino dėl sugriuvusio balkono Vilniuje

(atnaujinta 11:10 2020.08.11)
Anot Seimo nario, tokia problema iškilo prieš dešimt metų ir, matyt, bus išspręsta tik po rimtesnės nelaimės

VILNIUS, rugpjūčio 11 — Sputnik. Dėl Vilniaus daugiabučių balkonų techninės būklės ir remonto teko kreiptis beveik prieš 10 metų, Facebook svarsto Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų narys Arvydas Anušauskas.

"Déjà vu. Dėl Vilniaus daugiabučių balkonų techninės būklės ir remonto teko kreiptis beveik prieš 10 metų, dar į merą A.Zuoką. Atsakymo laukiau net metus, kol žuvo žmogus nukritus balkonui. Po to prasidėjo kapitalinio remonto reikalaujančių balkonų registracija, byrantys balkonai miesto centre "aptinklinti", — rašė parlamentaras.

Anušauskas teigė, kad po to prasidėjo balkonų, kuriems reikalingas kapitalinis remontas, registracija, griūvantys balkonai miesto centre buvo "aptinkuoti". Vėliau prasidėjo balkonų remontas, kuris, jo žodžiais tariant, "judėjo lėtai".

"Dabar akivaizdu, kad reikia ne tik ir ne tiek kontrolės, bet ir organizuotos bei sparčios renovacijos. Arba vėl grįšime prie šios temos po rimtesnės nelaimės. Manau ir kituose miestuose panaši padėtis", — pasteb Anušauskas.

Penktadienį sugriuvo daugiabučio namo 15 aukšto balkonas sostinės Lazdynuose. Lietuvos žiniasklaida pažymėjo, kad griūties metu niekas nebuvo sužeistas. Tačiau dėl įtrūkimų namo konstrukcijoje kelių butų gyventojai buvo evakuoti.

Anušausko įrašo komentaruose vartotojai jį ištaisė, kad griuvo ne pats balkonas, o jo priekinė siena, pritvirtinta keliais metaliniais laikikliais.

"Problema ta, kad šie laikikliai dešimtmečius buvo maudomi lietaus. Todėl atsirado rūdžių", — aiškino vartotojas Vilius Kaminskas.

Naudotoja Renata Gražulevičienė pabrėžė, kad šiuo atveju "renovacija", užpildant sienas putplasčiu, yra "nesąmonė. Pinigų plovimas".

"Gerai, kad nėra žemės drebėjimų — daugelis balkonų iškris kaip nereikalinga puošyba", — ironiškai komentuoja Anušauskas.

Lietuvos politikas Valentinas Beržiūnas anksčiau Facebook rašė, kad nereikia būti pranašu, norint pasakyti, kad tokios nelaimės pasikartos, nes didžioji dalis sovietmečiu pastatytų daugiabučių yra apleista.

"Sovietinių daugiabučių renovacijos klausimas iki šiol lieka politinių diskusijų paraštėse, nepaisant to, kad nesaugiuose namuose gyvena tūkstančiai mūsų šalies piliečių", — pabrėžė jis.

Tikimasi, kad dėl įvykio bus sudaryta komisija, kuri ištirs įvykio aplinkybes, nustatys kaltininką ir nuspręs ką toliau daryti.

Tegai:
balkonas, Lazdynai
Maskva, archyvinė nuotrauka

Vokietijos užsienio reikalų ministerija įvertino santykių su Rusija svarbą

(atnaujinta 10:20 2020.08.11)
Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas pareiškė, kad tik tuo atveju, jei Maskva dalyvaus svarbiuose tarptautiniuose reikaluose, galima pasirkti ilgalaikių rezultatų

VILNIUS, rugpjūčio 11 — Sputnik. Vokietijos ir Rusijos santykiai yra per daug svarbūs, kad juos būtų galima palikti likimo valiai, antradienį prieš išvykdamas į Maskvą žurnalistams sakė Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas. Apie tai rašo RIA Novosti.

"Vokietijos ir Rusijos santykiai yra per daug svarbūs, kad būtų palikti likimo valiai. Tai yra dar teisingiau, nes koronaviruso pandemija dar labiau apsunkina tiesioginius vokiečių ir rusų ryšius. Tik tuo atveju, jei Maskva dalyvaus svarbiuose tarptautiniuose reikaluose, pasieksime ilgalaikių rezultatų. Tai liečia situaciją Rytų Ukrainoje, Libijoje ir Sirijoje. Rusijos elgesys taip pat vaidina svarbų vaidmenį kontroliuojant ginklus. Mes norime, kad Rusija suprastų šią atsakomybę", — sakė Maasas, cituojamas Vokietijos užsienio reikalų ministerijos informaciniame biuletenyje.

Anot ministro, "ten, kur reikia paaiškinimų, geriausia ieškoti atviro pokalbio".

Maasas pridūrė, kad po apsilankymo Maskvoje vyks į Sankt Peterburgą.

"Vokiečių Vehrmachto Leningrado blokada baigėsi prieš 75 metus. Tai yra siaubingas karo nusikaltimas prieš Rusijos žmones, už kuriuos atsakinga Vokietija ir kurių niekada neturime pamiršti. Maždaug prieš metus aš su savo kolega iš Rusijos sutariau dėl humanitarinio gesto, kuris būtų naudingas išgyvenusiems dėl blokados. Džiaugiuosi, kad tai pagaliau formuojasi dėl ligoninės paramos veteranams", — sakė ministras.

Tegai:
Rusija, Vokietija
Dar šia tema
Ekspertas: Lenkija gali pamėginti "pertvarkyti santykius" su Rusija
Supainiojo NATO su prekyba. Kodėl Rusija nenori grįžti į G7
Ekspertas: NATO turėtų palaikyti konstruktyvius ryšius su Rusija