Pergalės paradas, archyvinė nuotrauka

Politologas: Lietuva pamiršta, kaip išsiplėtė jos teritorija po Antrojo pasaulinio karo

(atnaujinta 16:20 2020.03.06)
Šalis turėtų susimąstyti apie savo niekinamą požiūrį į Antrojo pasaulinio karo rezultatus ir į tai, kokias pasekmes tai sukels, mano politologas Jurijus Svetovas

VILNIUS, kovo 6 — Sputnik. Lietuva tiesiog bando tapti antirusiškos retorikos lydere, sakė interviu Sputnik Lietuva politologas ir žurnalistas Jurijus Svetovas.

"Kai galią demonstruoja, pavyzdžiui, JAV, kurios biudžetas yra 750 milijardų dolerių per metus, arba NATO — tai normalu. Kai Rusija demonstruoja, kad yra savarankiška šalis, turinti tam tikrą galios lygį — tai blogai, tai grėsmė visam pasauliui. Tai dviguba logika, mes ją matome. Matyt, dabar Lietuva šiais antirusiškos retorikos klausimais bando prisiimti kažkokios lyderės vaidmenį", — sakė politologas.

Pasak Svetovo, po Antrojo pasaulinio karo Lietuvos teritorija ženkliai padidėjo, todėl jai derėtų prisiminti šio istorinio įvykio baigtį ir to neneigti.

"Deja, iš istorijos nebuvo pasimokyta. Remiantis Antrojo pasaulinio karo rezultatais, Lietuvos teritorija ženkliai padidėjo. Ji vėl atgavo tas dalis, kurias iš pradžių laikė savo, vis dėlto toje pačioje Lenkijoje vis dar yra žmonių, kurie mano, kad šios vietos turėtų būti grąžintos Lenkijai. Kai Lietuva niekinamai vertina Antrojo pasaulinio karo rezultatus, ji turėtų susimąstyti, kokias pasekmes tai jai sukels", — teigė jis.

"Tai, kad Estija, Latvija ir Lenkija greičiausiai pasielgs taip pat — tai visiškai galimi dalykai. Ir mums į tai žiūrėti reikia visiškai ramiai. Mano pozicija: tai yra mūsų Pergalės paradas. Kas norės — atvyks, nenorės — tegul neatvyksta. Tai mūsų reikalas. Tai skirta mūsų žmonių atminimui, o ne tam, kad kažką įrodytume ir parodytume", — sakė politologas.

Lietuvos užsienio reikalų ministras (URM) Linas Linkevičius paragino Europos šalių užsienio reikalų ministrus nevykti į Pergalės 75-ųjų metinių minėjimą Maskvoje.

Anot ministro, Rusija išnaudoja gausius savo kontaktus sudarydama įprasto bendradarbiavimo įspūdį ir jai tai pavyksta. Linkevičius taip pat pridūrė, kad Rusija "mėgsta simbolius", o 75-osios Pergalės metinių minėjimas yra ir dabartinės šalies karo politikos pergalės šventimas.

Taip pat skaitykite:

Tegai:
Pergalės diena, Linas Linkevičius, Antrasis pasaulinis karas, Lietuva, Rusija
Dar šia tema
Ukrainos valdžia atsisakė švęsti Pergalės dieną
JAV tiki, kad Krymą ištiks Baltijos šalių likimas. Ir istorijos pabaiga
Estija neapmokestins Rusijos skirtų vienkartinių išmokų Didžiojo Tėvynės karo veteranams
Statybininkas, archyvinė nuotrauka

pažeidimus statybvietėse skirta 74 000 eurų baudų

(atnaujinta 15:34 2020.12.03)
VDI darbo inspektoriai statybvietėse nustatė 372 nelegalų ir nedeklaruotą darbą dirbusius asmenis

VILNIUS, gruodžio 3 — Sputnik. Specialios akcijos metu atlikta daugiau nei 550 patikrinimų rizikingiausiose šalies statybvietėse, rašo Valstybinė darbo inspekcija.

Inspektavimų metu buvo vykdoma nelegalaus darbo kontrolė, taip pat tikrinta, kaip laikomasi kritimo iš aukščio prevencijos priemonių.

Per akciją, kuri truko mėnesį, darbo inspektoriai statybvietėse nustatė 372 nelegalų ir nedeklaruotą darbą dirbusius asmenis, iš kurių 347 — fiziniai asmenys, vykdę neregistruotą individualią veiklą.

Vidaus apdailos darbus pastatytuose daugiabučiuose namuose atlieka ne įmonės, o fiziniai asmenys, dažnai oficialiai neįregistravę veiklos: dirbantys be verslo liudijimo ar individualios veiklos pažymos. Panaši situacija yra ir individualios statybos objektuose. Tai viena pagrindinių priežasčių, kodėl patikrinimų metu nustatoma tiek daug nelegaliai dirbančių fizinių asmenų.

Nustatytas 41 nelegaliai dirbęs užsienio šalių pilietis. Daugiau nei pusė jų dirbo pas fizinius asmenis, patys su jais susitarę dėl darbų atlikimo, tačiau oficialiai neįregistravę veiklos. Septyniose įmonėse nelegaliai dirbo 16 užsieniečių.

Surašyti 352 administracinio nusižengimo protokolai. Už nustatytus pažeidimus skirtų baudų suma siekia 73 949 eurus.

Pažymima, kad buvo tikrinta, kaip laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo reikalavimų, ar saugiai vykdomi darbai aukštyje.

Patikrintose statybvietėse už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus surašyta 12 administracinio nusižengimo protokolų, 23 reikalavimai pašalinti per 50 įvairių darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimų.

Tegai:
baudos, statyba, Valstybinė darbo inspekcija
Dar šia tema
ES paramą apgaule gavę asmenys stos prieš teismą
Klaipėdietis kaltinamas nelegaliai paskolinęs pusę milijono
Neoficialiai atlyginimus mokėjusi odontologijos klinika atlygino žalą — per 35 tūkst. eurų
Slaugytoja ligoninėje, archyvinė nuotrauka

Pagal sergamumą koronavirusu Lietuva užima trečiąją vietą Europoje

(atnaujinta 15:32 2020.12.03)
Kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje sergamumas COVID-19 yra net triskart mažesnis negu Lietuvoje

VILNIUS, gruodžio 3 — Sputnik. Lietuva užima trečiąją vietą Europoje pagal sergamumą koronavirusu, rodo Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenys.

ECDC gruodžio 3-iosios duomenimis, dviejų savaičių sergamumo rodiklis Lietuvoje jau yra 1011,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų, mirštamumo rodiklis atitinkamai 8,6 atvejo.

Pagal sergamumo rodiklį Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės ir Jungtinės Karalystės šalių grupėje Lietuvą lenkia Liuksemburgas, kur dviejų savaičių sergamumo rodiklis yra net 1213 atvejų 100 tūkst. gyventojų, o mirštamumo — 17,7, ir Kroatija, kurioje atitinkamai sergamumo rodiklis yra 1083,4, o mirštamumo — 18,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje sergamumas COVID-19 yra net triskart mažesnis negu Lietuvoje. Latvijos dviejų savaičių sergamumo rodiklis yra 365,7 atvejo, mirštamumo —4,5, Estijoje sergamumo rodiklis yra 355,9, mirštamumo — 2,8 atvejo 100 tūkstančių gyventojų.

Kaimyninėje Lenkijoje, iš kur neseniai buvo gaunami pranešimai apie sunkią COVID-19 situaciją, dabar taip pat registruojamas mažesnis užsikrėtimų skaičius nei Lietuvoje — 634,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų, mirštamumo — 17,8 atvejo 100 tūkstančių gyventojų.

Mažiausias sergamumo rodiklis yra Islandijoje, atitinkamai 58 atvejai 100 tūkst. gyventojų. Taip pat mažu sergamumu išsiskiria Airija — 81,7 atvejo 100 tūkstančių gyventojų ir Suomija — 107,8 atvejo 100 tūkstančių gyventojų.

Mažiausias mirštamumo nuo koronaviruso rodiklis yra Suomijoje ir Islandijoje — po 0,6 atvejo ir Norvegijoje — 1 atvejis 100 tūkstančių gyventojų.

Iš viso nuo pandemijos pradžios Lietuvoje patvirtinti 67 066 atvejai, šiuo metu serga 39 377, pasveiko 26 836 asmenys, mirė 564 pacientai. Per praėjusią parą patvirtinta 2 450 naujų koronaviruso atvejų

Šiuo metu Lietuvoje pastebimas staigus sergamumo koronavirusu augimas. Šalyje nuo lapkričio 7 dienos iki gruodžio 17 dienos imtinai galioja karantinas.

Tegai:
COVID-19, Europa
Dar šia tema
Įvardyti dokumentai, įrodantys, kad darbuotojas yra pasveikęs nuo COVID-19
Lietuvoje registruotas intensyvus COVID-19 infekcijos plitimas

Liks be tranzito: kodėl Rusija ir Baltarusija palieka Baltijos šalių uostus

(atnaujinta 16:33 2020.12.03)
Maskva ir Minskas aktyviai derasi dėl krovinių perorientavimo sąlygų ir sprendžia komercinius klausimus

Rusija ir Baltarusija jau seniai diskutuoja dėl krovinių perorientavimo iš Baltijos šalių į Rusijos uostus klausimą. Baltarusijos lyderis Aleksandras Lukašenka sakė, kad Minskas rimtai svarsto šį klausimą.

Baltijos šalių uostų krovinių apyvarta jau kelerius metus mažėja ir patiria nuostolių, ir visa tai vyksta dėl Lietuvos, Latvijos ir Estijos politikos ypatumų.

Šiuo metu Maskva ir Minskas aktyviai derasi: tariasi dėl sąlygų ir sprendžia komercinius klausimus. Šalys ketina bendrai naudotis terminalais Leningrado srityje, įskaitant Ust Lugą. Tai reiškia nuostolius Baltijos šalims.

Rusija jau seniai nukreipė savo krovinius iš Baltijos šalių į savo teritoriją. Viena iš priežasčių — atvira Baltijos valstybių rusofobija. Tačiau pramonės atstovai mano, kad Maskvai tai yra ir saugumo bei ekonominio pagrįstumo klausimai.

"Kai jūsų šalies ekonomika veikia maksimaliai ir visa pridėtinė vertė lieka šalies viduje — tai yra darbo vietos, mokesčiai ir visa kita. Kodėl mes turime ką nors maitinti? Kita vertus, tokių mėginimų nėra", — sakė Viktoras Gešelė, "Ultramar" plėtros direktorius.

Kai kurie ekspertai mano, kad po kurio laiko Lietuvos, Latvijos ir Estijos uostai gali likti be Rusijos krovinių.

Aptardamos tranzito perorientavimo klausimą, Rusija ir Baltarusija ketina kartu naudoti terminalus Leningrado srityje, įskaitant Ust-Lugą. Šiuo metu Maskva aktyviai plėtoja regiono infrastruktūrą.

Kaip pažymėjo buvęs Latvijos ekonomikos ministras Viačeslavas Dombrovskis, Rusija, anksčiau naudojusi tranzitą per Baltijos šalių uostus, jau dešimt metų stato ir plėtoja savo uostus. Baltijos šalių politikai ir ekspertai ne kartą išreiškė susirūpinimą dėl Rusijos krovinių kiekio sumažėjimo Lietuvos, Latvijos ir Estijos uostuose.

Tegai:
uostas, tranzitas, Baltijos šalys, Baltarusija, Rusija
Dar šia tema
Rusija gali pasiūlyti Baltarusijai pastatyti trąšų perkrovimo terminalą
Ekspertė: Lietuvą galės "išmokyti" tik krovinių iš Baltarusijos praradimas
"Keista laimė": Rusija įvertino Latvijos "pasiekimus" po įstojimo į ES