Eismo įvykis

Elektroninių eismo įvykių deklaracijų pildymas leidžia greičiau gauti išmokas

(atnaujinta 07:02 2020.03.10)
Nors pildantys e. deklaracijas išmokas gauna greičiau, deklaraciją elektroniniu būdu pasirenka pildyti tik maždaug vienas iš 100 į eismo įvykius pakliuvusių vairuotojų, pažymi Lietuvos draudėjai

VILNIUS, kovo 10 — Sputnik. Elektroninių eismo įvykių deklaracijų sistema pradėjo veikti prieš tris mėnesius, tačiau draudikai jų antplūdžio nesulaukia, praneša draudimų bendrovė "BTA". 

"Nuo 2019 metų gruodžio pradžios, kai pradėjo veikti ši sistema, iki šių metų vasario pabaigos vos vienas iš šimto deklaraciją pildė ir pateikė elektroniniu būdu", — teigia draudimo bendrovės "BTA" Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.

Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro statistika rodo, kad Lietuvoje kiekvienais metais įvyksta apie 90 tūkst. eismo įvykių, po kurių vairuotojai galėtų pildyti elektronines deklaracijas. 

Pildantys e. deklaracijas išmokas gauna greičiau

Informacija apie įvykį deklaravus jį elektroniniu būdu draudikus pasiekia kur kas greičiau, todėl žalos reguliavimo procesas pradedamas nedelsiant ir sutrumpėja žalos išmokėjimo laikas. "BTA" duomenimis, išmoka už draudiminį įvykį paprastai išmokama per mažiau nei savaitę.  

Draudimo bendrovės atstovo teigimu, popierinėse deklaracijose pasitaiko klaidų, dėl kurių eismo įvykio žalos skaičiavimas taip pat užtrunka.

Ekspertas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pildydamas popierines deklaracijas kaltininkas turi informuoti apie eismo įvykį savo draudimo bendrovę. Pildant elektroninę deklaraciją šio reikalavimo nebelieka, nes duomenis bendrovė gauna automatiškai, o nukentėjusiam asmeniui tereikia per tris dienas kreiptis dėl tolesnių žalos atlyginimo procedūrų.

Galima stebėti žalos atlyginimo proceso žingsnius

Draudimo eksperto teigimu, e. deklaracija turėtų būti naudinga ne tik laiką taupantiems žmonės, bet ir tiems, kuriems eismo įvykio schemos braižymas popierinėje deklaracijoje yra iššūkis. Anot Žiukelio, programėlėje veikiantis deklaravimo vedlys supaprastina procesą, nes neatlikus vieno privalomo veiksmo neleidžia pereiti prie kito, be to, padeda nubraižyti eismo įvykio schemą ir padaryti avarijos aplinkybes fiksuojančias nuotraukas.

"Labai dažnai pasitaiko, kad į eismo įvykį pakliuvę vairuotojai automobiliuose neturi deklaracijos blankų ar rašiklių, o išmaniuosius telefonus šiais laikais turi beveik kiekvienas. Be to, eismo įvykio dalyviai duomenis apie įvykį gali pildyti arba kuriuo nors vienu, arba kiekvienas savo išmaniaisiais įrenginiais, nes sistema visų jų duomenis automatiškai sujungia į vieną dokumentą", — pasakė draudimo bendrovės atstovas.

Kaip dar vieną programėlės privalumą Žiukelis įvardija galimybę sekti, kada žala bus baigta administruoti, peržiūrėti buvusių eismo įvykių istoriją, o taip pat matyti informaciją apie sudarytas draudimo sutartis bei užsisakyti priminimus apie jų galiojimo pabaigą.

Elektroninės deklaracijos programėlė veikia adresu www.draudimoivykiai.lt. Šioje svetainėje visi vairuotojai turėtų iš anksto susikurti paskyrą ir užpildyti duomenis, kad atsitikus eismo įvykiui iš karto galėtų pildyti deklaraciją išmaniuoju telefonu.

Tegai:
eismo įvykio deklaracija, Lietuva, eismo įvykis
Dar šia tema
Apklausa parodė, kad dauguma vairuotojų smerkia vairavimą išgėrus
Nustatyta, kada Vilniuje susidaro didžiausios spūstys
Kretingos rajone per eismo įvykį žuvo moteris
Konteineriai apsauginių chalatų, arcchyvinė nuotrauka

Pasiruošimas antrajai COVID-19 bangai: Lietuvą pasiekė 60 tūkst. apsauginių chalatų

(atnaujinta 12:20 2020.06.06)
Lietuvą yra pasiekusi didžioji dalis dar kovo mėnesį padaryto asmens apsaugos priemonių užsakymo, turimų asmens apsaugos priemonių turėtų užtekti mažiausiai mėnesiui

VILNIUS, birželio 6 – Sputnik. Ruošiantis galimai antrajai koronaviruso infekcijos bangai, Ekstremalių sveikatai situacijų centro (ESSC) medicinos atsargų rezervas bus papildytas dar 60 tūkst. apsauginių chalatų, kurie šia savaitę traukiniu sėkmingai iš Kinijos pasiekė Lietuvą.

Apie tai praneša Sveikatos apsaugos ministerija. 

Rotušės aikštė Vilniuje
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Šiuo metu iš Kinijos Lietuvą yra pasiekusi didžioji dalis dar kovo mėnesį padaryto asmens apsaugos priemonių užsakymo. Jomis buvo aprūpintos penkios greitosios pagalbos stotys ir penkios pagrindinės su koronavirusu kovojančios ligoninės – Santaros klinikos, Kauno klinikinė ligoninė, Klaipėdos universitetinė, Respublikinė Šiaulių ir Panevėžio Respublikinė ligoninės – bei jų atsakomybės regione esančios valstybinės įstaigos. 

Turimų asmens apsaugos priemonių turėtų užtekti mažiausiai mėnesiui. 

Nuo birželio 1 dienos visos šalies gydymo įstaigos yra įpareigotos pačios organizuoti AAP pirkimą ir sandėliavimą. Taigi, darbuotojų saugumu ir reikiamų priemonių įsigijimu turės pasirūpinti įstaigų steigėjai, pavyzdžiui, ligoninės arba savivaldybės.

Šiuo metu asmens apsaugos priemonės iš rezervo pagal poreikį skiriamos mobiliems punktams ir karščiavimo klinikoms.

Tegai:
Lietuva, COVID-19
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
EBPO įvertino Lietuvos kovos su COVID-19 strategiją
Maskvoje taikomas eksperimentinis COVID-19 gydymo metodas
Tulpės, archyvinė nuotrauka

Lietuos sinoptikai papasajžkojo apie praejusio pavasario įvairumą

(atnaujinta 18:33 2020.06.06)
Kaip pažymi specialistai, po šiltos žiemos sausesnis pavasaris sudaro sąlygas ir meteorologinės, ir hidrologinės sausros formavimuisi

VILNIUS, birželio 6 – Sputnik. Nepaisant vėsios gegužės, šiųmetis pavasaris buvo šiek tiek šiltesnis už daugiametes normas. Apie tai praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.

"Vidutinė kalendorinio pavasario (kovas–gegužė) oro temperatūra buvo 0,2 °C aukštesnė ir iškrito ketvirtadaliu (25 %) mažiau kritulių nei įprastai Lietuvoje. Tai lėmė labai šiltas kovas ir artimas daugiametėms reikšmėms balandis", - teigiama pranešime. 

Žvelgiant detaliau į atskirus dešimtadienius pastebima, kad šių metų pavasaris buvo gana įvairus. Pirmi du pavasario dešimtadieniai buvo 3,7–5 °C šiltesni nei įprastai ir tik kovo trečiasis dešimtadienis nutraukė 16 iš eilės šiltesnių nei standartinė klimato norma (SKN) dešimtadienių (nuo 2019 m. spalio 2 deš.) maratoną.  

Iš visų 9 pavasario dešimtadienių šiltesni buvo tik 3, o didžiausias neigiamas nuokrypis užfiksuotas gegužės vidury. Taip pat nuo trečiojo kovo dešimtadienio prasidėjęs kritulių stygius nulėmė ankstyvos sausros formavimąsi.

Po šiltos žiemos sausesnis pavasaris sudaro sąlygas ir meteorologinės, ir hidrologinės sausros formavimuisi.

Gegužės pradžioje dar vyravusią sausros grėsmę nutraukė prasidėję intensyvesni krituliai.  O gegužės 12 d. iškritęs sniegas keliose meteorologijos stotyse trumpam suformavo sniego dangą. Taip pat sodų žydėjimo metu neapsieita be šalnų – minimali oro temperatūra stotyse žemiausiai buvo nukritusi iki -3 °C, o dirvožemio paviršiaus – iki -4 °C.

Tegai:
sinoptikai, Lietuva