Visiškai sunaikinti Tokijaus gyvenamieji rajonai, archyvinė nuotrauka

Ugnies viesulas: kodėl amerikiečiai sudegino Tokiją

(atnaujinta 14:05 2020.03.10)
1945 metų kovo 9–10 naktį Japonijos sostinę bombardavo Amerikos aviacija, per ataką buvo sunaikinta didelė miesto dalis

Trys šimtai trisdešimt keturi strateginiai bombonešiai, šimtai tonų uždegamųjų bombų ir napalmo, nuo 80 iki 100 tūkstančių žuvusių civilių gyventojų — kovo 10 dieną sukanka 75 metai nuo tada, kai JAV oro pajėgos atakavo Tokiją.

Tai vienas žiauriausių antpuolių per visą Antrąjį pasaulinį karą — nuo žemės paviršiaus dingo ištisi Japonijos sostinės kvartalai. Amerikiečiai ir prieš tai bombardavo Tekančios saulės šalies sostinę, tačiau šį kartą naudojo naują taktiką, dėl kurios buvo sudeginta apie 40 procentų miesto gyvenamojo ploto, o milijonai japonų prarado namus. Kaip tai atsitiko, savo straipsnyje pasakoja RIA Novosti autorius Andrejus Kocas.

Naktinis pragaras

Pirmasis oro reidas prieš Japoniją, žinomas kaip "Dolittle Raid", įvyko 1942 metų balandžio 18 dieną, kai 26 B-25 bombonešiai užpuolė Jokohamą ir Tokiją. Vėliau amerikiečiai tik retkarčiais puolė Japonijos miestus: efektyvumas buvo per žemas. Oro pajėgios veikė dienos metu, teko susidurti su galinga priešlėktuvine gynyba ir patirti nuostolių. Sprogstamosios bombos nepadarė daug žalos, o tai, kad jos buvo numestos iš maždaug dešimties kilometrų aukščio, neleido pasiekti tikslumo. Tik dešimtadalis šaudmenų pataikė į numatytus taikinius.

Самолеты Boeing B-29S сбрасывают бомбы на Японию
"Boeing B-29S" lėktuvai numeta bombas Japonijoje

Viskas pasikeitė 1945 metų kovo 10 dienos naktį.

"Generalinis Amerikos aviacijos Ramiajame vandenyne vadas generolas Curtis LeMay sukūrė naują kovos su B-29 "strategais" taktiką, — RIA Novosti pasakoja Rusijos karinės-istorinės draugijos pirmininkas Vladimiras Medinskis. — Jis nusprendė surengti masinę naktinę ataką. Manyta, kad tamsoje Japonijos oro gynyba bus neveiksminga. Be to, amerikiečiai panaudojo šaudmenis ir napalmą, kuris vėliau tapo jų mėgstamiausiu ginklu. Bombarduodami Tokiją, amerikiečiai beveik visiškai išnaudojo savo šaudmenis".

Kovo 9–10 naktį 334 strateginiai B-29 bombonešiai beveik be pasipriešinimo užpuolė Japonijos sostinę. Lėktuvai numetė daugiau kaip 1700 tonų uždegamųjų bombų. Japonijos oro gynybai pavyko sunaikinti 42 priešo orlaivius, tačiau aviacijos padaryta žala šokiravo. Įvairiais skaičiavimais, atakos metu mirė nuo 80 iki 100 tūkstančių civilių. Sužeista daugiau nei 40 tūkst., sudegė 330 tūkstančių namų.

"Tokijas buvo pasirinktas kaip pirmoji auka neatsitiktinai, — tęsia Medinskis. — Pirmiausia, šis miestas yra tankiai apgyvendintas. Jame gyveno keli milijonai žmonių. Antra, miesto plėtros pagrindą sudarė mediniai pastatai, ypač centre. Pagrindinis sprogdintojų taikinys buvo sukelti pagal tam tikrą modelį masinius gaisrus tam tikrose miesto vietose. Ugnis sunaikino deguonį ir sukūrė siaubingą ugnies viesulą, kuriame karšto oro srovė įgauna uragano greitį, o temperatūra pakyla iki tūkstančio laipsnių. Tai yra, žmonės tiesiogine prasme buvo įsiurbiami į epicentrą. Karštis buvo toks, kad viešose vietose užsidegdavo per dešimt metrų nuo gaisro stovėjusių žmonių drabužiai".

Istorinė tradicija

Šiek tiek anksčiau amerikiečiai ir britai ant Drezdeno nuleido ugnies viesulą. Tikslaus mirusių Drezdeno ar Tokijaus gyventojų skaičiaus tiesiog neįmanoma apskaičiuoti, nes daugelis civilių, patekusių į gaisro epicentrą, tiesiogine prasme virto pelenais. Daugelio istorikų teigimu, bombarduoti Tokiją nebuvo jokios karinės prasmės. Demonstracinis masinis Japonijos gyventojų naikinimas turėjo kitą tikslą.

Вторая мировая война (1939—1945). На улицах Токио, подвергшихся американской бомбардировке
© Sputnik /
Antrasis pasaulinis karas (1939–1945). Tokijaus gatvės, kurias bombardavo JAV

"Per sprogimą Tokijuje 1945 metų kovo 10 dieną žuvo daugiau žmonių nei pirmą dieną po atominių smūgių Hirosimoje ir Nagasakyje, — sako Medinskis. — Visais požiūriais tai buvo karo nusikaltimas. Kaip Stalingrado bombardavimas, Leningrado blokada. Pats generolas Curtis LeMay gana savikritiškai vertino išpuolį prieš Tokiją. Po karo jis savo memuaruose rašė: "Jei mes pralaimėtume karą, būčiau pakartas kaip karo nusikaltėlis".

Pagrindinis šios kariškai beprasmės operacijos tikslas buvo įbauginti pagrindinę JAV sąjungininkę — TSRS. Primenu, kad tuo metu visi dokumentai Jaltoje jau buvo pasirašyti. Buvo žinoma, kad TSRS, praėjus trims mėnesiams nuo karo pradžios vakariniame fronte, stos į karą su Japonija. Tai yra didžiulis palaikymas amerikiečiams. Mes prisiėmėme svarbiausius įsipareigojimus nugalėti Kvantungo armiją, išlaisvinti Sachaliną, Kurilų salas ir išsilaipinti Hokaido saloje. Jau buvo detaliai parengta grandiozinė desantinė operacija. Tai žinodami, amerikiečiai pradeda bombarduoti taikius Japonijos miestus".

Горящий Токио, 26 мая 1945 года
Degantis Tokijas. 1945 metų gegužės 26-oji

Medinskis pažymėjo, kad dar prieš Vokietijos kapituliaciją, 1945 metų pavasarį, britų ir amerikiečių strategai rengė operaciją "Neįsivaizduojama", kurios plane numatytos karinės operacijos prieš TSRS iškart po karo pabaigos. Buvo numatyta panaudoti sąjungininkų pajėgas, dalį Lenkijos armijos, kurią kontroliavo emigrantų vyriausybė Londone, ir Vermachto padalinius, paimtus į nelaisvę. Jie buvo nuginkluoti, bet nebuvo atleisti, kad reikiamu momentu galima būtų vėl juos apginkluoti ir išsiųsti į rytus. Vėliau buvo numatytas vadinamasis prevencinis 20 sovietinių miestų bombardavimas atominėmis bombomis. Tikslų sąrašas buvo patvirtintas 1945 metų gruodį.

Tačiau TSRS atominės bombos atsiradimas ir sėkmingi sovietų pilotų veiksmai prieš Amerikos sprogdintojus Korėjoje sugriovė šiuos planus. 

"Nors III pasaulinis karas neįvyko, negalima pamiršti apie amerikiečių bombardavimo žiaurumą, — pabrėžia Medinskis. — Vokietijoje ir Japonijoje dabar niekas nenori to atsiminti. Tai nemaloni tiesa. Frankfurtas, kuris buvo tiesiog nušluotas nuo žemės paviršiaus, šiandien yra pagrindinė amerikiečių bazė Vokietijoje. Japonija yra artimiausia JAV sąjungininkė. Tačiau turime atsiminti, kad amerikiečiai savo žiaurumu mažai kuo skiriasi nuo vokiečių, kurie lygiai taip pat bombardavo Stalingradą. Per dieną žuvo 40 tūkstančių sovietų piliečių. Tokijaus, Drezdeno ir daugelio kitų taikių miestų bombardavimas puikiai atspindi Amerikos istorines karo tradicijas. Priešo šalies civilių gyventojų žudynės laikomos priimtinomis, jei jos suteikia greitą karinį efektą ir įbaugina priešą. Lygiai taip pat vokiečiai nelaikė žiaurumo prieš slavus karo nusikaltimais".

Tegai:
bombardavimas, JAV, Japonija, Antrasis pasaulinis karas
Dar šia tema
Makronas apkaltino Rusiją bandymu peržiūrėti Antrojo pasaulinio karo istoriją
Bundestagas perspėjo Vokietiją apie Rusijos gyventojų įžeidimą
Estija apkaltino TSRS sukėlus Antrąjį pasaulinį karą
Apklausa: dauguma lenkų dėkingi Raudonajai armijai už išlaisvinimą
Politologas: Lietuva pamiršta, kaip išsiplėtė jos teritorija po Antrojo pasaulinio karo
Vairavimas išgėrus, archyvinė nuotrauka

Sučiuptas nuo atsakomybės mėginęs išsisukti vyras, neblaivus sėdėjęs vairo

(atnaujinta 11:55 2020.06.03)
Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo bei dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu

VILNIUS, birželio 3 — Sputnik. Tauragėje policijos pareigūnai sustabdė patikrinti automobilį, kurį vairavo akivaizdžiai neblaivus vyras, pranešė Lietuvos policijos departamentas.

Incidentas įvyko gegužės 5 dieną, apie 17:20, vyras, gimęs 1971 metais, vairavo "Renault Scenic" automobilį. Patikrinus alkoholio kiekio matuokliu, pirmu pūtimu asmeniui nustatytas 2,01 promilės neblaivumas, antru pūtimu 1,91 promilės neblaivumas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas, už tai vyrui gresia bauda, areštas, laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Tačiau pažeidėjas, stengdamasis išvengti atsakomybės, sugalvojo klastą ir tą pačią dieną, apie 18:40, kartu su blaiviu pažįstamu kreipėsi į VšĮ "Tauragės ligoninė" darbuotoją dėl alkoholio kiekio nustatymo kraujyje. Pažįstamas asmuo, pasinaudojęs vyro, gimusio 1971 metais, asmens tapatybės kortele bei apsimesdamas juo, pateikė savo kraujo mėginį.

Gegužės 21 dieną vyras, kuris įkliuvo neblaivus už vairo, į ikiteisminio tyrimo bylą pateikė Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą, kurioje nustatyta, kad jo kraujyje etilo alkoholio nerasta.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo bei dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu.

Tegai:
vairavimas išgėrus, policija, Tauragė
Dar šia tema
Kelmės rajone vaikas peiliu sužalojo vyrą gindamas moterį
Vilniuje sulaikytas narkotikų pirkėjas
Lietuvos policija surinko aktyvistų prie JAV ambasados padėtas gėles
Lietuvos ir Baltarusijos pasienis

Baltarusijoje, pasienyje su Lietuva, buvo sugautas į Kaliningradą einantis rusas

(atnaujinta 10:52 2020.06.03)
Vyras beveik tris paras keliavo iš Rusijos sostinės į Baltarusiją ir ketino apeiti kontrolės punktą per mišką

VILNIUS, birželio 3 — Sputnik. Smurgainių pasieniečiai Baltarusijos ir Lietuvos pasienyje sulaikė rusą, einantį pėsčiomis į Kaliningradą, praneša Baltarusijos valstybės sienos komiteto spaudos tarnyba.

Vyras prisipažino, kad grįžta į savo nuolatinę gyvenamąją vietą Kaliningrade. Bet namo nusprendė grįžti ne iš Maskvos, o iš Lietuvos, turėdamas visus dokumentus, reikalingus legaliai kirsti sieną.

Žinodamas, kad sienos su Europos Sąjunga yra uždarytos, jis nusprendė apeiti pasienio kontrolės punktą "Kotlovka" ir pasislėpti miške. Pažymima, kad vyras iš Maskvos į Baltarusiją keliavo beveik tris paras pakeliui važiuojančiu transportu, kartu tyrinėdamas apylinkių, esančių aplink patikrinimo postą, žemėlapį. Ruso atžvilgiu pradėta administracinė byla.

Nuo kovo 15 dienos Lietuva uždarė užsieniečiams įvažiavimą į savo teritoriją. Tuo pačiu metu rusai galėjo patekti į Kaliningradą tranzitu, laikydamiesi kelių sąlygų: judėti galima tam tikrais traukiniais Kaliningradas–Maskva ir Kaliningradas–Sankt Peterburgas turint atspausdintą kelionės dokumentą.

Nuo gegužės 15 dienos Lietuvos, Latvijos ir Estijos piliečiai, taip pat užsieniečiai, turintys leidimą ar teisę gyventi šalyje, į kurią vyksta, jei jie neturi COVID-19 simptomų, gali kirsti valstybės sienas. Sienos su kitomis šalimis bus uždarytos iki birželio 15 dienos.

Šiuo metu Lietuvoje iš viso užfiksuota 1682 koronaviruso atvejų, pasveiko 1249 žmonės, mirė 71 žmogus.

Kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau nei 6,1 milijono infekcijos atvejų, daugiau nei 376 tūkstančiai žmonių mirė.

Tegai:
Rusija, Kaliningradas, Baltarusija, Lietuva, pasienis
Temos:
Kontrabanda, dokumentų klastojimas ir kiti įvykiai Lietuvos pasienyje