Teisingumo ministerija

Keisis ieškomų asmenų perdavimo Islandijos ir Norvegijos tvarka

(atnaujinta 16:36 2020.03.12)
Dabar Teisingumo ministerija priima prašymus iš kitų valstybių dėl suimtųjų laikino perdavimo, dėl teistumo informacijos, dėl apkaltinamųjų nuosprendžių kopijų bei taikytų vėlesnių priemonių ir šiuos dokumentus persiunčia kitoms institucijoms

VILNIUS, kovo 12 — Sputnik. Šiandien Seimas pritarė Teisingumo ministerijos pateiktai iniciatyvai patikslinti ieškomų asmenų tvarką, kuri būtų taikoma iš Norvegijos ir Islandijos išduodant asmenis Lietuvai, apie tai pranešė ministerijos spaudos tarnyba.
Pasak teisingumo ministro Elvino Jankevičiaus, Ši tvarka labai panaši į Europos arešto orderio išdavimo procedūrą Europos Sąjungos erdvėje.

"Siūlome, kad tokią supaprastintą procedūrą būtų galima taikyti ir ne ES narėms Norvegijai ir Islandijai, kai reikia perduoti sulaikytus ieškomus asmenis, dėl kurių yra pradėtas baudžiamasis persekiojimas, arba jie yra pasislėpę nuo laisvės atėmimo bausmės vykdymo", — sakė Jankevičius.

Priėmus šias pataisas būtų suvienodinta praktika, nes nuo 2013 metų ES valstybėse ieškomų asmenų  Europos arešto orderius išduoda apygardų teismai.

Kaip pranešė ministerija, šiandien galiojančiame susitarime tarp ES valstybių ir Norvegijos bei Islandijos numatyta, kad tai — Lietuvos teisingumo ministerijos išimtinė teisė.

Generalinė prokuratūra, kaip ir iki šiol, išduotų arešto orderius ieškomiems asmenims, sulaikytiems Islandijoje ir Norvegijoje, jeigu asmenis siekiama patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Taip pat, kaip rašoma ministerijos pranešime, Seimas pritarė pataisoms, kaip operatyviau atsakyti į kitų šalių teisinės pagalbos prašymus, pateiktus pagal Europos konvenciją dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose.

Todėl siekiant sklandesnio bendradarbiavimo, norima nustatyti, kad šie valstybių prašymai pagal kompetenciją būtų tiesiogiai siunčiami Generalinei prokuratūrai, Informatikos ir ryšių departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos ir apkaltinamuosius nuosprendžius priėmusiems Lietuvos teismams.

Šiuo metu Teisingumo ministerija priima prašymus iš kitų valstybių dėl suimtųjų laikino perdavimo, dėl teistumo informacijos, dėl apkaltinamųjų nuosprendžių kopijų bei taikytų vėlesnių priemonių ir šiuos dokumentus persiunčia kitoms institucijoms.

Tegai:
Generalinė prokuratūra, Lietuva, Islandija, Norvegija, Teisingumo ministerija
Dar šia tema
Pasieniečiai sulaikė dėl nusikaltimų ieškotus du lietuvius ir ukrainietį
Gedimino pilis, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: rugsėjo 28-osios šventės

(atnaujinta 18:38 2020.09.27)
Nuo rugsėjo 28 dienos iki metų galo lieka 94 dienos; savo vardadienį švenčia Svetlana, Lana, Vaclovas, Tautvydas, Vientautė, Saliamonas, Vacys

Rugsėjo 28 yra 271-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 272-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 94 dienos.

2020 metų rugsėjo 28 dieną saulė teka 07:13, leidžiasi 19:06, dienos ilgis — 11 val. 53 min.

Vilniaus įkūrėjo, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino diena

Gedimino diena paskelbta rugsėjo 28-oji.

Šią dieną prisimenama Vilniaus įkūrimo istorija. Anot legendos, Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas susapnavo sapną, pranašavusį Vilniui garbingą Lietuvos sostinės ateitį. Minima, kad Gediminas prigulęs poilsiui rudens medžioklės metu, tad spėjama, kad tai turėjo įvykti rugsėjo pabaigoje. Paklausęs sapną išaiškinusio žynio Lizdeikos, Gediminas Vilniuje pastatė pilį ir įkūrė sostinę.

Gedimino dienos proga Vilniuje organizuojami šventiniai renginiai — miesto karnavalai, koncertai. Kartais Gedimino dienos šventė sujungiama su Rudens lygiadieniu, taigi, švenčiama anksčiau.

Pasaulinė pasiutligės diena

Rugsėjo 28 diena paskelbta Pasauline pasiutligės diena. Šios dienos tikslas — atkreipti visuomenės dėmesį į pasiutligės grėsmę žmonėms ir gyvūnams.

Pasiutligė — virusinė liga, kuria gali užsikrėsti gyvūnai ir žmonės. Liga dažniausiai plinta per įkandimus, tačiau užkratas su infekuoto gyvūno seilėmis taip pat gali patekti per pažeistą odą ar gleivinę. Išryškėjus neurologiniams pasiutligės simptomams, liga tampa mirtinai pavojinga.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kiekvienais metais įgyvendina pasiutligės likvidavimo programą, o nuo 2006 metų pradėta įgyvendinti oralinė laukinių gyvūnų vakcinacija, kuri vykdoma 2 kartus per metus visoje Lietuvos teritorijoje.

Pasaulinės pasiutligės dienos proga, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba įvairiuose Lietuvos rajonuose ir miestuose organizuoja naminių gyvūnų augintinių nemokamą vakcinaciją nuo pasiutligės, renginius, skirtus pasiutligės prevencijai.

Savo vardadienį šiandien švenčia Svetlana, Lana, Vaclovas, Tautvydas, Vientautė, Saliamonas, Vacys.

Ši diena istorijoje

1520 metais gimė Barbora Radvilaitė, LDK kunigaikštienė ir Lenkijos karalienė. Mirė 1551 metais Krokuvoje. Palaidota Vilniaus Katedroje.

1533 — Rumunijoje gimė Steponas Batoras, Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis. Mirė 1586 m. Gardine.

Šią dieną 1542 metais tyrinėtojas Chuanas Rodrigesas Kabrijas tapo pirmuoju europiečiu, išsilaipinusiu ant dabartinės Jungtinių Valstijų teritorijos vakarinės dalies pakrantės.

1571 metais Milane gimė italų dailininkas, vienas žymiausių baroko meistrų Mikelandželas Merizis da Karavadžas. Mirė 1610 metais.

1826 — Rusija paskelbė karą Persijai.

1867 metais gimė rašytoja Sofija Ivanauskaitė-Pšibiliauskienė – Lazdynų Pelėda. Mirė 1926 metais.

1891 metais mirė amerikiečių rašytojas, gerai žinomo romano "Mobis Dikas" ir apysakos "Jūreivis Bilis Badas" autorius Hermanas Melvilis. Gimė 1819 metais.

Šią dieną 1924 metais du JAV karo lėktuvai baigė pirmąjį istorijoje skrydį aplink pasaulį. Kelionė truko 175 dienas.

1939 metais Vokietija ir TSRS susitarė dėl įtakos zonų, į kurias įeina Lietuva, Lenkija ir kitos Rytų Europos šalys, pasidalinimo.

1941 metais II pasaulinio karo metu prasidėjo nacių teroro akcijos Čekoslovakijoje.

1950 — Indonezija tapo JT nare.

Šią dieną 1978 metais mirė Romos popiežius Jonas Paulius I; jo įpėdiniu tapo Jonas Paulius II.

1992 metais Varšuvoje įvyko pirmasis istorijoje Lietuvos ir Lenkijos Ministrų pirmininkų — A. Abišalos ir H. Suchockos — susitikimas.

1994 — plaukdamas iš Talino į Stokholmą (netoli Turku miesto Suomijoje) Baltijos jūroje nuskendo keltas "Estonia", žuvo 852 žmonės.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai
Traškučiai lėkštėje, archyvinė nuotrauka

Mergaitė daugiau nei aštuonerius metus valgė tik traškučius ir duoną

(atnaujinta 10:52 2020.09.27)
Iki pusantrų metų mergaitė valgė šio amžiaus vaikams įprastą maistą, tačiau vėliau jai išsivystė neįprastas psichikos sutrikimas

VILNIUS, rugsėjo 27 — Sputnik. Didžiojoje Britanijoje mergaitė iki dešimties metų dėl neįprastos ligos valgė tik traškučius ir duoną, praneša "Fox News".

Iki pusantrų metų Marta Deivis valgė šio amžiaus vaikams įprastą maistą. Tačiau vėliau jai išsivystė psichikos sutrikimas, susijęs su maisto baime.

"Ji rėkė ir atstūmė maistą. Aš bandžiau su tuo kovoti, bet laikui bėgant padėtis tik blogėjo", — sakė mergaitės motina Džuli.

Martos racionas susiaurėjo iki duonos ir traškučių. Džuli tikėjosi, kad problemą išsispręs, kai vaikas eis į mokyklą ir pamatys, ką valgo jos bendraamžiai. Tačiau taip neatsitiko.

"Ji suvalgydavo tik du skrebučius su sviestu per pusryčius ir tris — per vakarienę", — sakė Martos mama ir pažymėjo, kad visą tą laiką mergaitė valgė tik vienos rūšies duoną.

Jaunos britės tėvai nusprendė kreiptis į hipnoterapeutą, kad padėtų dukrai įveikti jos fobiją. Po pirmojo seanso Marta galėjo suvalgyti picos kriaukšlę, o vėliau — daržoves ir vaisius.

Po kelių savaičių mergaitė išbandė apie 50 naujų patiekalų ir produktų.

Dar šia tema
Kaip skaniai valgyti ir išlaikyti formą neišeinant iš namų. Gydytojų patarimai
Maisto kultas. Kur rasti "valgomų" paminklų
Brajanas Mėjus mano, kad pandemija prasidėjo dėl žmonių, kurie valgo mėsą