Darbuotoja Komunarkos ligoninės komplekse, archyvinė nuotrauka

Laiškas COVID-19 poskyrio: lietuvė pasakojo, kaip gydoma nuo koronaviruso

(atnaujinta 10:33 2020.03.18)
Justina Ragauskaitė užsikrėtė koronavirusu per komandiruotę užsienyje, dabar ji gydoma Santaros klinikose

VILNIUS, kovo 18 — Sputnik. Komandiruotės metu koronavirusu užsikrėtusi Justina Ragauskaitė papasakojo, ką jai teko ištverti ir kaip vyksta gydymas Santaros klinikose.

Savo istorija mergina pasidalijo Facebook.

Justina į komandiruotes Barselonoje ir Paryžiuje išskrido kovo 3 dieną, kai šios teritorijos dar nebuvo paskelbtos rizikos regionais. Jau kovo 14 dieną ji tapo oficialiai vos dešimtąja lietuve, užsikrėtusia koronavirusu.

"COVID-19 man asmeniškai skausmingas ne kiek fiziškai (nepaisant to, kad ir čia nepasisekė su visiškai "nejuntama" viruso forma, neapsieinama be nuskausminamųjų), kiek psichologiškai. Morališkai. Šimtus kartų suku playback‘ą, bergždžiai spėliodama, kada ir kur užsikrėčiau, ir nemigoj galvodama apie visus, su kuriais dirbau, turėjau susitikimus po to. Suprantu, kad ne dėl kažkieno piktos valios patekau į šitą grandinę, šiandien tapusią globalia katastrofa, lygiai taip pat nepiktavališkai nei sąmoningai ją pratęsiau", — rašo Justina.

Grįžusi į Lietuvą mergina vengė bet kokių kontaktų, išskyrus taksi vairuotoją, su kuriuo bendravo oro uoste. Kalbant apie Lietuvos tarnybų darbą, mergina pažymi gydytojų operatyvumą ir rūpestingumą.

"Užteko pasakyti, kad pabudau su 38,3 C temperatūros ir kad "lyg tanku kas važinėtų per mentis, juosmenį, dubenį" (koronavirusinis kaulų laužymas laikomas bjauriausiu lyginant su kitais gripais, jis kai kam deja pasitaiko, ir nuo kurio, neslėpsiu, cypiu). Manęs niekas neklausė, ar pageidauju greitosios pagalbos. Nedelsiant buvau sujungta su dispečerine, paprašyta adreso ir skubiai išvežta į Santaros klinikas", — rašo mergina.

Tyrimo rezultatų palatoje ji laukė viena, o iš jos jau buvo perkelta į kitą, hospitalizacijai. Savo buvimą palatoje, kaip ir medikų darbą, mergina vertina teigiamai ir nelaiko to taisyklės išimtimi.

"Netikiu, jog man viso labo pakliuvo laimingas bilietas sveikatos apsaugos sistemos loterijoje. Galbūt labiau egzistuoja kažkoks algoritmas, kur kada ir kaip tiksliai medikams reaguoti. Na, ir toks pastebėjimas: tarp viešai besiskundusių, nepatenkintų ir besikeiksnojusių žmonių visgi nėra tų, kuriems būtų patvirtintas koronavirusas. Išskyrus tą studentą berods Klaipėdoje, tačiau kurį patį sunku įvardyti kaip tinkamą galimai sergančiojo elgesio pavyzdį", — rašo Justina.

Mergina dėkoja visiems už palaikymą ir malonius žodžius bei skatina laikytis karantino taisyklių.

Karantinas Lietuvoje 

Nuo kovo 16 dienos visoje Lietuvos teritorijoje galioja karantinas, piliečiams draudžiama išvykti iš šalies.

Žmonės, grįžę iš bet kurios užsienio valstybės, laikomi galimai užsikrėtusiais, jei jiems pasireiškia bent vienas ūmiai kvėpavimo takų infekcijai būdingas simptomas. 

Be to, keliautojams, grįžusiems iš bet kurios šalies, 14 dienų būtina izoliuotis. Jiems būtina kasdien matuotis kūno temperatūrą, stebėti sveikatą ir, jei atsiranda bent vienas ūmiai kvėpavimo takų infekcijai būdingas simptomas — staiga pradėjus karščiuoti, kosėti, prasidėjus dusuliui — pirmiausia būtina skambinti į karštąją liniją trumpuoju telefono numeriu 1808.

Iš viso šiuo metu Lietuvoje patvirtinti 26 koronaviruso infekcijų atvejai.

Koronavirusas: simptomai ir apsaugos metodai
Tegai:
COVID-19, koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2111)
Dar šia tema
Lietuvoje patvirtintas dar vienas koronaviruso infekcijos atvejis, iš viso — 26
Lietuvoje elektros energijos kainos buvo žemiausios tarp Baltijos šalių
Prognozuojama, kad iki balandžio Lietuvoje COVID-19 sirgs apie 500 pacientų
Vilniuje galima pasitikrinti dėl koronaviruso mobiliuose punktuose
Kalėjimas

Lietuvoje pataisos įstaigų bus lygtinai paleidžiami asmenys

(atnaujinta 11:49 2020.07.02)
Lygtinio paleidimo metu asmenims bus taikomos elgesio pataisos programos, jie privalės nustatytu laiku būti nustatytose vietose, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įsidarbinti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje

VILNIUS, liepos 2 — Sputnik. Nuo liepos 1 dienos, įsigaliojus naujam teisiniam reglamentavimui, lygtinai iš pataisos įstaigų bus paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, praneša Kalėjimų departamento spaudos tarnyba.

Šiais pakeitimais tikimasi įgyvendinti didesnę baudžiamosios atsakomybės formų įvairovę, nesusijusią su laisvės atėmimu, kad asmenys, jau atlikę dalį bausmės ir linkę daugiau nenusikalsti, turėtų daugiau galimybių įsidarbinti ir atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą, lengviau integruotųsi į visuomenę.

Kaip teigia Kalėjimų departamento direktorius Virginijus Kulikauskas, bausmių vykdymo sistema žengia į kokybiškai naują etapą, kuriame didesnis dėmesys bus skiriamas nusikalstamo elgesio rizikai mažinti, sėkmingai nuteistųjų socialinei reabilitacijai.

"Taikant įvairesnes baudžiamosios atsakomybės formas, nesusijusias su laisvės atėmimo bausme, tikimasi pasiekti teigiamų nuteistųjų elgesio pokyčių. Kuo greičiau ir sėkmingiau bausmę atliekantys asmenys integruosis į visuomenę ir darbo rinką, tuo visuomenė jausis saugesnė", — pažymėjo Kulikauskas.

Pasak Kalėjimų departamento direktoriaus, bausmės tikslas yra ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, bet ir siekti, kad kuo daugiau nuteistųjų permąstytų savo vertybes, paveikti juos, kad ateityje gyventų laikydamiesi visuotinai priimtų teisės ir moralės normų, nebegrįžtų į laisvės atėmimo įstaigas.

Nuo liepos pirmosios iš pataiso įstaigų pradedama lygtinai paleisti asmenis, atlikusius tris ketvirtadalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir atitinkančius nustatytus kriterijus (išskyrus nuteistuosius, kurių nusikalstamo elgesio rizika aukšta ir kurie nedaro pažangos, kad sumažintų savo nusikalstamo elgesio riziką). Tačiau bausmių vykdymo sušvelninimo nesulauks asmenys, nuteisti už labai sunkius nusikaltimus. 

Tolesnis lygtinai paleistų nuteistųjų bausmės atlikimas laisvėje vyks nuosekliai prižiūrint Lietuvos probacijos tarnybos pareigūnams. Parengiamasis darbas su šiais asmenimis buvo vykdomas dar jiems esant pataisos įstaigose. Lygtinio paleidimo metu šiems asmenims bus taikomos elgesio pataisos programos, jie privalės intensyvios priežiūros metu nustatytu laiku būti nustatytose vietose, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, jeigu nusikalstamą veiką, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, padarė būdamas apsvaigęs nuo šių medžiagų, o darbingo amžiaus — per penkiolika dienų nuo paleidimo įsidarbinti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Įstatymų nustatytais atvejais asmenų elgesio kontrolei bus taikomos ir elektroninio stebėjimo priemonės.

Vien pirmąją įstatymų pakeitimų įsigaliojimo dieną Lietuvos probacijos tarnyba perima 162 lygtinai paleistų asmenų priežiūrą.

Lietuvos probacijos tarnybos direktoriaus Vytauto Lamausko teigimu, tarnyba pasirengusi priimti iššūkį ir įgyvendinti naujas įstatymų nuostatas bei dėti visas pastangas, kad nuteistųjų resocializacijos procesas laisvėje būtų kuo sėkmingesnis.

Kalėjimų departamentas kviečia visuomenę, nevyriausybines organizacijas aktyviai prisidėti prie sėkmingo nuteistųjų resocializacijos proceso, pabrėždamas, kad nuo visų bendrų pastangų, tolerantiškumo ir supratingumo priklausys, kiek žmonės bus pasirengę keisti požiūrį į kartą suklupusius žmones.

Tegai:
Lietuva, pataisos namai
Dar šia tema
Teisingumo ministerija papasakojo apie naują nuteistųjų resocializacijos sistemą
Pravieniškių pataisos namuose nuteistųjų priežiūrai įrengtas stacionarus alkotesteris
Išaiškintas tarnybine padėtimi piktnaudžiavęs bausmių vykdymo sistemos pareigūnas
Pinigai, archyvinė nuotrauka

Sučiuptas veiklą slėpęs būrėjas, neapskaitęs daugiau kaip 215 tūkst. eurų

(atnaujinta 10:28 2020.07.02)
Pareigūnai suskaičiavo, kad iš viso nuslėptų mokesčių valstybei suma siekia daugiau nei 45 tūkst. eurų

VILNIUS, liepos 2 — Sputnik. Įkliuvo nelegalus būrėjas, kuris net 7 metus veikė niekur nedeklaravęs savo veiklos ir teikdamas įvairias būrimo paslaugas gavo daugiau kaip 215 tūkst. eurų neapskaitytų pajamų, rašo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).

Ikiteisminio tyrimo metu išaiškinta, kad Klaipėdos mieste būrėju prisistatęs asmuo nuo 2013 metų pradžios teikė įvairias su būrimu susijusias paslaugas, tokias kaip "apeigos", "astrologinės paslaugos", "atbūrimas", "prognozė", "nužiūrėjimo nuėmimas" ir kitas.

Į šio asmens vardu atidarytas banko sąskaitas per 7 metus buvo padaryta beveik 1,4 tūkst. pavedimų, kurių bendra suma viršija 215 tūkst. eurų. Tai už suteiktas nelegalias paslaugas gautos pajamos.

Per metus būrimo paslaugas teikęs asmuo vidutiniškai į savo vardo sąskaitas gaudavo apie 200 bankinių pavedimų, o pelningiausi buvo 2016-ieji, kai į būrėjo sąskaitas už nelegalią veiklą suplaukė beveik 63 tūkst. eurų neapskaitytų pajamų per metus.

"Veiklą slėpęs būrėjas nemokėjo jokių mokesčių valstybei. Tyrimo metu nustatyta, kad nuslėpta beveik 14 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio, valstybinio socialinio draudimo įmokų į valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą nesumokėta beveik 20 tūkst. eurų. Taip pat nuslėpta kiek daugiau nei 5,5 tūkst. gyventojų pajamų mokesčio ir daugiau nei 6 tūkst. privalomojo sveikatos draudimo įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą", — rašoma pranešime.

Pareigūnai suskaičiavo, kad iš viso nuslėptų mokesčių valstybei suma siekia daugiau nei 45 tūkst. eurų.

Įtariamojo namuose pareigūnai atliko kratą, kurios metu buvo paimtas nešiojamasis kompiuteris, skaitmeninės laikmenos, telefono kortelės ir kiti tyrimui reikšmingi dokumentai. Prokurorui surašius baudžiamąjį įsakymą, įtariamajam teismas skyrė 10,5 tūkst. eurų baudą, taip pat patenkintas civilinis ieškinys.

Tegai:
neteisėta veikla, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT)
Dar šia tema
Lietuvoje tiriama byla dėl sukčiavimo perkant greituosius COVID-19 testus
Vaisiais prekiavusioje įmonėje kratų metu rasta apie 400 tūkst. eurų neapskaitytų pajamų
Kaune teisiamas per 100 tūkst eurų pasisavinęs labdaros ir paramos fondo vadovas

Balsavimas dėl Rusijos Konstitucijos pataisų: kaip jis vyko kaimyninėse šalyse

Visos Rusijos balsavimas dėl Rusijos Konstitucijos pataisų baigėsi liepos 1 dieną. Pirmą kartą istorijoje balsavimas vyko visą savaitę — nuo birželio 25 dienos

Balsavimo apylinkės buvo atidarytos visoje šalyje, tačiau užsienyje buvę Rusijos piliečiai, įskaitant buvusias TSRS valstybes, taip pat turėjo galimybę balsuoti. Dėl koronaviruso pandemijos visur buvo įdiegta papildoma sanitarinė kontrolė. Kaukės ir pirštinės buvo privalomos visiems, kaip ir socialinio atstumo išlaikymas.

Kaip balsavimas vyko kaimyninėse šalyse — žiūrėkite mūsų vaizdo įraše.

Tegai:
pataisos, Konstitucija, Rusija
Dar šia tema
Pasirodė vaizdo įrašas apie tai, kaip Putinas balsavo dėl Konstitucijos pataisų
Rusijos Konstitucijos pataisos: kaip Lietuvoje vyksta balsavimas
"Sputnik Lietuva" sužinojo Lietuvos gyventojų nuomonę apie Rusijos Konstitucijos pataisas
Apdorota 100 % balsavimo dėl Rusijos Federacijos Konstitucijos pataisų biuletenių