Mėsa ir daržovės, archyvinė nuotrauka

Dietologė paneigė mitą apie kalorijų skaičiavimo naudą

(atnaujinta 11:13 2020.03.18)
Dietologė tvirtina, kad skaičiavimas neatneš naudos, nes žmogus nėra robotas ir todėl neįmanoma tiksliai suskaičiuoti normų jo organizmui

VILNIUS, kovo 18 — Sputnik. Norint išlaikyti gerą formą, nebūtina rūpintis dėl kalorijų skaičiavimo. Svarbiausias dalykas yra gyvenimo būdas ir tinkami mitybos įpročiai, interviu Sputnik radijui sakė trenerė, dietologė Arina Skoromnaja.

Sveika gyvensena, fizinis aktyvumas ir tinkama, subalansuota mityba padės susitvarkyti be visų rūšių kalorijų skaičiavimo programų pagalbos.

"Tinkama mityba yra ne apribojimas, o visavertė mityba. Valgymo įpročiai yra svarbūs. Jei valgysime tinkamą maistą, mes galėsime įgyti reikiamų mikro- ir makroelementų, visų maistinių medžiagų normą. Pirmenybė teikiama paprastam maistui: daržovėms, grūdams, makaronams, mėsai, žuviai, kiaušiniams, džiovintiems vaisiams, riešutams. Jei didžiąją dalį dietos sudarys šie produktai, nekils noras valgyti nesveikų dalykų, per daug kaloringo maisto ir nereikės nieko skaičiuoti", — sakė Arina Skoromnaja.

Kalorijų skaičiavimas yra naudingas pradedantiesiems, nes tokiu būdu galima daugiau ar mažiau suprasti savo normą. Vis dėlto svarbu atsiminti, kad yra daugybė subtilumų, kurie trukdo tiksliai apskaičiuoti suvalgytų kalorijų kiekį, pažymėjo dietologė.

"Visos programos, skaičiavimo programėlės yra labai apytikslės. Neįmanoma apskaičiuoti tikslaus įsisavintų kalorijų kiekio. Šiandien galite suvalgyti maždaug 1 400 kalorijų, tada, pavyzdžiui, susergate ar turite problemų su skrandžiu. Maisto ir kalorijų įsisavinimas priklauso nuo fizinės ir psichinės būklės. Žmogus nėra robotas, kuriam būtų galima viską tiksliai apskaičiuoti", — sakė Arina Skoromnaja.

Didžiąja dalimi hormonai yra atsakingi už organizmą ir net už charakterį. Jei yra sutrikusi hormoninė sistema, visi skaičiavimai nueis šuniui ant uodegos, pridūrė dietologė.

"Pavyzdžiui, patiriant stresą, išskiriamas hormonas kortizolis. Jis užkerta kelią raumenų augimui ir svorio netekimui. Žmogus gali to nežinoti ir toliau skaičiuoti kalorijas, tačiau visi skaičiavimai bus klaidingi", — teigė Arina Skoromnaja.

Kiek europiečiai išleidžia maistui
© Sputnik /
Kiek europiečiai išleidžia maistui
Tegai:
sveikata, sveika mityba, dieta
Dar šia tema
Dietologė papasakojo, kaip taisyklingai valgyti obuolius
Mokslininkai įvardijo veiksnius, turinčius įtakos gyvenimo trukmei
Gydytojas papasakojo, kaip atsikratyti toksinų be vaistų
Koronaviruso testas

LMSU profesorius: tikėtina, kad bus matomas nuosaikus COVID-19 atvejų augimas

(atnaujinta 11:33 2020.08.09)
Jo teigimu, koronaviruso atvejų nesumažėjo ir nebuvo žymaus šuolio, kokį buvo galima pamatyti kovo pabaigoje

VILNIUS, rugpjūčio 9 — Sputnik. Liepos 30 dieną LMSU profesorius Mindaugas Stankūnas rašė, apie COVID-19 situaciją Lietuvoje ir galimus artimos perspektyvos scenarijus teigdamas, kad atvejai aktyviai mažės. Apie tai jis rašė savo Facebook paskyroje.

"Labiausiai tikėtina, kad artimiausiu metu mes matysime nuosaikų COVID-19 atvejų augimą. Galime spėti, kad sekančios savaitės pabaigoje (jei išliks dabartinės tendencijos ir nebus naujų protrūkių bei būsime išlaikę "Jūros šventės" egzaminą) mes galime turėti +/- 420 aktyvių COVID-19 atvejų. Jei mano spėjimai pasitvirtintų, sakyčiau, kad įvertinus visas aplinkybes, tai būtų neblogas rezultatas Lietuvai", —  teigė jis.

Profesorius teigė, kad jo spėjimai pasitvirtino tik iš dalies. Jo teigimu, atvejų nesumažėjo ir nebuvo žymaus šuolio, kokį buvo galima pamatyti kovo pabaigoje. Tuo pačių jis pažymėjo, kad šios dienos duomenimis, Lietuvoje COVID-19 serga 469 asmenys, o tai daugiau nei buvo spėta (apie 420 atvejų).

"Dar prieš tris savaites pradėjau kalbėti apie Lietuvoje besiformuojantį "antrąjį pikiuką", kuris atrodo nusprendė užaugti ir gana greitai. Nuo praeitos savaitės pabaigos stebime gerokai intensyvesnį atvejų augimą, kur atrodo lyg virusas būtų "įjungęs aukštesnę pavarą".

Jo teigimu, šalyje beveik pasiektas didžiausias koronaviruso atvejų skaičius ir priminė, kad pirmąjį piką su 1048 atvejais Lietuva buvo pasiekusi 2020 balandžio 20 dieną ir pridūrė, jog paskutinis panašus vienos dienos atvejų skaičius (35 atvejai) buvo nustatyti 10 dieną.

Patvirtintų ligos atvejų skaičius konkretiems žmonėms — 2231, Sergančių žmonių skaičius — 469.

2885 žmonių yra izoliacijoje. Nuo birželio 1 dienos nustatyta 123 įvežtinių atvejų.

Koronavirusas — mitai ir tiesa
© Sputnik /
Koronavirusas — mitai ir tiesa
Tegai:
Lietuva, koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Mokslininkai sužinojo apie galingą imuninį atsaką į koronavirusą
Profesorius pareiškė, kad Lietuvą jau pasiekė antrasis COVID-19 pikas
Koronaviruso testai

Šalyje per parą patvirtintas 21 koronaviruso atvejis

(atnaujinta 12:37 2020.08.09)
Pranešime teigiama, kad beveik visi užsikrėtę asmenys jaučia simptomus. Besimtome ligos forma serga tik 3 iš šią dieną patvirtintų asmenų

VILNIUS, rugpjūčio 9 — Sputnik. Per vakar parą šalyje patvirtintas 21 koronaviruso infekcijos atvejis, pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).

Bendras patvirtintų koronaviruso atvejų skaičius respublikoje nuo pandemijos pradžios yra 2252 žmonės, šiuo metu 489 serga ir 1670 pasveiko.

Mirčių skaičius išliko toks pats — 81 žmogus.

Pažymima, kad 14 registruoti Kauno apskrityje, 5 — Vilniaus, 2 — Utenos. Trys iš šių atvejų yra įvežtiniai — asmenys grįžo iš Prancūzijos, Baltarusijos, Anglijos, likusieji susirgo po kontakto su užsikrėtusiais.

Pranešime teigiama, kad beveik visi užsikrėtę asmenys jaučia simptomus. Besimtome ligos forma serga tik 3 iš šią dieną patvirtintų asmenų. 10 praėjusią parą patvirtintų atvejų siejami su jau tiriamais židiniais. Penkių susirgusių asmenų užsikrėtimo aplinkybės nenustatytos.

Pažymima, kad nemaža dalis asmenų virusu užsikrėtė nuo sergančių artimųjų arba kolegų, kai kurie jų — lankydamiesi viešuose renginiuose.  

Du iš Kaune patvirtintų atvejų yra susiję su ekskursija "Išlaužas Tauragė", su kuria iš viso jau siejama 13 atvejų.

Pabrėžiama, kad vienas asmuo yra įmonės "Kauno autobusai" susirgusio darbuotojo šeimos narys, dar vienas atvejis, registruotas Kaune, susijęs su stalo teniso turnyru (tai jau trečiasis su šiuo objektu susijęs atvejis). Vienas užsikrėtęs asmuo teigė, kad lankėsi cirko pasirodyme Kaune. COVID-19 patvirtintas ir dviem Kauno filharmonijos choristams, kurie buvo izoliacijoje. Vienas asmuo susirgo grįžęs iš Prancūzijos.

"Iš penkių Vilniaus apskrityje nustatytų atvejų trys yra siejami su jau žinomais židiniais — virusas nustatytas dar dviem Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro darbuotojams.

Šiuo metu aktyviai atliekamas visų darbuotojų ištyrimas. Vienam asmeniui liga nustatyta grįžus iš Baltarusijos, vieno asmens užsikrėtimo aplinkybės nėra aiškios", — teigiama pranešime.

Pranešime rašoma, kad vienas iš dviejų Utenoje nustatytų atvejų — įvežtinis (asmuo grįžo iš Anglijos), kitas atvejis siejamas su jau registruotu protrūkiu.

Visais tiriamais atvejais nustatyti sąlytį turėję asmenys, jiems nurodyta izoliuotis 14 dienų.

Tegai:
koronavirusas, Lietuva
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Turkija, Lenkija, Kipras: Lietuva atnaujino COVID-19 paveiktų šalių sąrašą
Ekologas įvertino Geitso žodžius apie "nelaimę, blogesnę nei koronaviruso pandemija" 
Programišiaus kaukė, archyvinė nuotrauka

Miražai ir blefas: Lietuvoje labai didžiuojamasi neveiksmingu kibernetiniu saugumu

(atnaujinta 10:06 2020.08.09)
Pagal 2019 metų paskelbtą Globalų kibernetinio saugumo indeksą (Global Cybersecurity Index, GCI) Lietuva užima 4-ąją vietą, nusileidusi tik Jungtinei Karalystei, Jungtinėms Amerikos Valstijoms ir Prancūzijai

Ir patenka į daugiausiai dėmesio kibernetinio saugumo sričiai pasaulyje skiriančių valstybių grupę.

Lietuvoje tuo labai didžiuojamasi. Pasauliui giriamasi. Šį laimėjimą nuolat primena Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos (NKSC). Beveik kaip savo nuopelną.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras  — pagrindinė Lietuvos kibernetinio saugumo institucija, atsakinga už vieningą kibernetinių incidentų valdymą, kibernetinio saugumo reikalavimų įgyvendinimo stebėseną ir kontrolę, ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros kibernetinį saugumą ir informacinių išteklių akreditaciją. Teoriškai.

NKSC nuostatuose yra numatyti ir pagrindiniai institucijos veiklos tikslai. T.y. įgyvendinti nacionalinę kibernetinio saugumo politiką; atlikti Saugumo priežiūros tarnybos funkcijas; atlikti Nacionalinės komunikacijų apsaugos tarnybos funkcijas. Ir dar vykdyti informacijos sklaidos, tyrimų ir analizės kibernetinio saugumo klausimais veiklą.

"Informacijos tyrimus" NKSC vykdo su Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamentu. Arba dar tiksliau su Strateginės komunikacijos ir viešųjų ryšių departamento pagalba in corpore. In corpore skaičiuoja Lietuvai nedraugiškos informacinės veiklos atvejus. Žinoma, planuoja ir koordinuoja visuomenės informavimą bei vykdo viešųjų ryšių projektus žurnalistams. Apie savo institucijų gerus darbus. Ir apie tariamų priešų blogus.

Dar yra Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymas. Yra Nacionalinė kibernetinio saugumo strategija ir Nacionalinis kibernetinių incidentų valdymo planas LR vyriausybės patvirtintas...

Pasak NKSC ekspertų, procesus Lietuvoje kibernetinio saugumo srityje lemia ES priimti teisės aktai ir rekomendacijos, sparčiai besivystančios informacinės ir ryšių technologijos. O taip pat įtempta geopolitinė situacija.

Kas kelia geopolitinę įtampą ir grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui klausti nereikia. Atsakymus kasmet pateikia Antrojo operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos (AOTD) ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (VSD) grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimuose. Pasak AOTD ir VSD blogis ateina iš Rusijos Federecijos, Baltarusijos Respublikos,  nuo 2019 metų ir iš Kinijos Liaudies Respublikos.

Gąsdintis ir gąsdinti grėsmėmis nacionaliniam saugumui Lietuvoje yra madinga. Geras tonas. Net peržengiant institucijų kompetencijos ribas.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos pagal savo kompetencijas turėtų rūpintis ir Registrų centru (RC). Tačiau kol perkūnas netrenks, tol valstietis nesižegnoja. Trenkė ne tik perkūnas, bet ir gan smarkiai palijo. Ir iš rikiuotės daugiau nei savaitei išvedė RC serverius.

Kiekviena rimtesnė serverinė yra strateginis objektas, už devynių užraktų, trigubų sienų, su specialiu temperatūriniu ir klimatiniu režimu. Ir dar serveriai dubliuojami, kad kilus problemai, akimirksniu pradėtų veikti kitas.

Ir štai už 30 kilometrų nuo "nedraugiškos" valstybės Baltarusijos, Europos Sąjungos  valstybės, pagal Globalų kibernetinio saugumo indeksą  užimančios 4-ą vietą Pasaulyje, sostinėje Vilniuje,  rūsyje, praėjus stipresnei liūčiai, užpilami serveriai. Sutrinka arba neveikia e.sveikata, elektroninis parašas, Gyventojų, Hipotekos, Areštų registrai, Nekilnojamojo turto sandorių viešoji elektroninė paslauga, paralyžiuotas notarų darbas ir dar neaišku kas. Esant tokiai situacijai gali pakakti kelių nekonvencinių hibridinių ir net nebūtinai žalių žmogeliukų iš Rusijos, tos pačios Baltarusijos, Kinijos ar Kosmoso...

Sutrikusi e. sveikatos sistemos veikla ne visus sutrikdė. Registrų centro valdoma e.sveikatos sistema ilgiausiai galėjo neveikti aštuonias valandas, BNS kompetentingai teigė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Pagal patvirtintus saugos reikalavimus. Teoriškai.

Žaibuoja ir lyja ne pagal instrukcijas

"E.sveikatos sistemos kategorija yra pirma, aukščiausia. Yra vidaus reikalų ministro patvirtinti saugos reikalavimai, (...) pagal kuriuos e.sveikatos sistema turi būti atstatyta per aštuonias valandas. Valdytojas turi nusimatyti priemones, konkrečiai — atsargines patalpas, iš kurių galėtų tęsti veiklą, nesant galimybei tęsti veiklos pagrindinėse patalpose", — kompetentingai sakė KAM Kibernetinio saugumo ir informacinių technologijų politikos grupės vadovas Jonas Skardinskas. "Kitas dalykas — pirmos kategorijos sistemos prieinamumas turi būti užtikrintas ne mažiau nei 99 procentus laiko per parą", — kompetentingai pridūrė kiber saugumietis.

Skaičiuoti nedraugiškos informacinės veiklos atvejus yra paprasčiau. Patriotiška. Ir labai tinka į bendrą Tėvynės gynimo toną. Tai galima pademonstruoti.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras Lietuvos publiką tikina, kad Lietuvos valstybingumas, nepriklausomybė ir demokratijos principai pastaruosius keletą metų yra tapę vienais svarbiausių šaliai nedraugiškos žiniasklaidos taikinių. Ir nustatė net 2 890 Lietuvai nedraugiškų informacinės veiklos atvejų bei pabrėžė, kad ketvirtis jų — konstitucinių pagrindų apsaugos srityje.

NKSC savo nuveiktų darbų ataskaitoje remiasi  Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento duomenimis. Joje teigiama, kad 2019 metais dezinformacijos intensyvumo lygmuo Lietuvoje savo apimti bei turiniu išlaikė panašų lygį kaip ir ankstesniais metais. Ataskaitoje atkreipiamas dėmesys, kad stebimu laikotarpiu "išaugo rezonansinių daugiasluoksnių (angl. multi-layered) informacinių atakų, t. y. atakų, susidedančių iš kibernetinių ir informacinių elementų, skaičius". Kompetentingai pabrėžiama, kad šios atakos pasižymėjo "pažangesniais techniniais ir turinio apipavidalinimo sprendimais, sudėtingesniu operaciniu veikimu, šio tipo išpuoliams vykdyti buvo skiriami didesni nei įprastai informaciniai ištekliai, technologiniai ir fiziniai pajėgumai". Ir reziumė — be abejo "pagrindiniu dezinformacijos veiksniu išliko Kremliaus režimo kontroliuojamos žiniasklaidos priemonės...".

Po užsitęsusio fiasko su RC saugomais duomenimis, medikų ir pacientų dėl sutrikusios e. sveikatos sistemos atsiprašė premjeras Saulius Skvernelis. Ir priminė, jog dar 2017 metais Seimo Antikorupcijos komisija konstatavo, kad "nuo 2000 m. į e. sveikata buvo sukišta 40 mln. Eur, o turėjome... neveikiančią sistemą!". Gal čia kokios Kremliaus pinklės?

E. sveikatos sistemą perdavus RC, tikėtasi esminio proveržio, tačiau jis taip ir neįvyko.

Ar NKSC, AOTD, VSD gebėtų užkardyti prieigą prie e.sveikatos, elektroninio parašo, Gyventojų, Hipotekos, Areštų registrų, Nekilnojamojo turto sandorių, kitų viešųjų elektroninių paslaugų ne tik kokiam ateiviui iš Rusijos, Baltarusijos ar Kinijos, bet ir mūsiškiui, vietiniam niekadėjui? Klausimas nors ir retorinis, bet praktiškas.

Lietuvoje kibernetinių nusikaltimų prevencija, kontrolė ir tyrimas yra nepakankami ir neveiksmingi, konstatavo Valstybės kontrolė. Ji atliko Generalinės prokuratūros, Policijos departamento, Krašto apsaugos ir Teisingumo ministerijų veiklos šioje srityje auditą. Tikrinta šių institucijų veikla 2015—2019 metais planuojant ir įgyvendinant nusikaltimų elektroninėje erdvėje prevenciją, užtikrinant šių nusikaltimų ištyrimą bei sudarant sąlygas šios srities tyrimams tobulinti.

Prevencinę veiklą šioje srityje vykdo policija, jau minėtas Nacionalinis kibernetinio saugumo centras, Ryšių reguliavimo tarnyba, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, net Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba ir kitos institucijos. Tačiau jos savo veiklos tarpusavyje nederina, veiklos poveikio vertinimo neatlieka ir šalies mastu veikiančios planavimo bei koordinavimo sistemos nesukuria. Tokios Valstybės kontrolės išvados.

Pasak Valstybės kontrolės, policija ne tik negauna visos informacijos apie kibernetinio saugumo incidentus, kurie gali būti nusikaltimai, tačiau ir patys neskiria jų stebėsenai ir analizei žmogiškųjų išteklių. 19 iš 143 auditorių apklaustų kibernetinio saugumo subjektų nepranešė policijai apie kibernetinius incidentus. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija nagrinėjamu laikotarpiu tokios informacijos neteikė nė karto. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras nurodė saugumo subjektams kreiptis į policiją patiems. Tarp šių dviejų institucijų duomenų apsikeitimas apie įvykius ir incidentus elektroninėje erdvėje nevyksta iki šiol.

Lietuvos kriminalinės policijos biure su kibernetiniais incidentais dirba vos vienas pareigūnas, kuris per beveik penkis metus atliko tik devynis tyrimus dėl tokių incidentų. Aktyvi stebėsena biure nėra vykdoma.

Valstybės kontrolės pažymima, kad nusikaltimų elektroninėje erdvėje profilis neapima dalies Konvencijoje dėl elektroninių nusikaltimų nurodytų veikų, tokių kaip — kompiuterinių sukčiavimų, nusikaltimų, susijusių su autorių teisių ir gretutinių teisių pažeidimais, rasistinio ir ksenofobinio pobūdžio nusikaltimų. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad policijos registruose nėra renkama ir analizuojama informacija apie šiuos nusikaltimus, jų grėsmių apimtis ir tendencijos. Nesisteminant šios informacijos gali nukentėti strateginiai sprendimai ir tinkama reakcija, teigiama audito medžiagoje.

Vietiniai kibernetiniai nusikaltėliai politinių dividendų neuždirbs. Jie ne tokie didingi objektai KAM, AOTD ir VSD viešųjų ryšių specialistams. O štai geopolitika, kibernetinis saugumas plačiąja prasme, Rusijos, Baltarusijos, Kinijos grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui, — šitai ypatingo dėmesio verta aktualija.

Registrų centro problematika, vietiniai kibernetiniai nusikaltėliai dar gali palaukti savo eilės. Kompetentingos institucijos turi reikšmingesnių darbų, — skaičiuoti "Kremliaus režimo kontroliuojamos žiniasklaidos priemonių" publikacijas. Žinoma, už Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigus. Kompetentingos Lietuvos institucijos turėtų būti dėkingos Kremliui.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
kibernetinis saugumas, Lietuva
Dar šia tema
Sugalvojo, ką galėjo. FSB operacija "Maršrutizatorius" ir kitos Lietuvos tarnybų pasakos
Kinijos URM JAV išvadino didžiausia "programišių imperija" pasaulyje
Geriau amerikietiškas. JAV paragino pasaulį atsisakyti "nepatikimo" "Huawei"
KAM pataria Lietuvos gyventojams, kaip apsisaugoti nuo įsilaužimo per Wi-Fi