Epidemiologas Sato Akihiro

Gydytojas įvardijo saugų atstumą tarp žmonių COVID-19 pandemijos metu

(atnaujinta 16:27 2020.03.18)
Pasak specialisto, svarbu atsižvelgti ne tiek į žmonių skaičių, kiek į atstumą tarp susirinkusių ir į tai, kur vyksta renginys

VILNIUS, kovo 18 — Sputnik. Draudimas rengti renginius pagal žmonių skaičių, pavyzdžiui, nuo 5 tūkst. dalyvių, neturi prasmės, nes daug svarbesnis yra atstumas tarp žmonių ir ar renginys vyksta po atviru dangumi, ar patalpose, tokią nuomonę interviu RIA Novosti išreiškė populiarus Japonijos infekcinių ligų specialistas ir epidemiologas, kuris 2018 metais parengė Tokijui mokymo priemonę dėl priemonių infekcijų plitimo dideliame mieste atveju, Sato Akihiro.

"Svarbu ne tiek skaičius, kiek atstumas tarp susirinkusių ir tai, kur vyksta renginys. Po atviru dangumi rizika sumažėja. Tai reiškia, apribojimas pagal skaičių yra beprasmis. Pavyzdžiui, jei įsivaizduotume situaciją, kai susirinka net kelios dešimtys tūkstančių žmonių, bet su sąlyga, kad atstumas tarp jų bus nuo 1,5 iki 2 metrų, ir tai vyks po atviru dangumi, be to, jie nekalbės tarpusavyje, tai yra daug saugiau, nei jei susirinks net nedidelis skaičius žmonių, bet nevėdinamoje patalpoje ir jie bus nuo 30 centimetrų iki 1 metro atstumu vienas nuo kito ir kalbės. Štai to negalima daryti", — pasakė Sato.

Jis pabrėžė, kad jei kaip pavyzdį paimtume koncertą uždaroje patalpoje, tada, kalbant apie naujo tipo koronavirusinės infekcijos plitimą, ar ten yra 100, ar 5000 žmonių, nėra jokio skirtumo.

Praėjusią savaitę Japonijos ministras pirmininkas Abė Šindzo įvardijo tris pagrindines naujo tipo koronavirusinės infekcijos užsikrėtimo pagal klasterio principą, kai vienas infekuotas asmuo vienu metu užkrečia daug žmonių, sąlygas: tai nutinka, jei žmonės susirenka uždaroje, prastai vėdinamoje patalpoje, sėdi ar stovi arti vienas nuo kito ir tuo pat metu kalbasi, dainuoja ar šaukia. Klasterinio infekcijos perdavimo pavyzdžiai yra užkrėtimai sporto ar muzikos klubuose. Tuo tarpu renginių organizavimas po atviru dangumi sumažina, bet nepašalina rizikos: vienu iš infekcijos šaltinių Hokaido mieste, kur vėliau buvo įvesta nepaprastoji padėtis, tapo Sniego šventės minėjimas.

Lietuvoje iš viso šiuo metu patvirtinti 33 koronaviruso atvejai. Nuo kovo 16 dienos visoje Lietuvos teritorijoje galioja karantinas, piliečiams draudžiama išvykti iš šalies.

Žmonės, grįžę iš bet kurios užsienio valstybės, laikomi galimai užsikrėtusiais, jei jiems pasireiškia bent vienas ūmiai kvėpavimo takų infekcijai būdingas simptomas. 

Be to, keliautojams, grįžusiems iš bet kurios šalies, 14 dienų būtina izoliuotis. Jiems būtina kasdien matuotis kūno temperatūrą, stebėti sveikatą ir, jei atsiranda bent vienas ūmiai kvėpavimo takų infekcijai būdingas simptomas — staiga pradėjus karščiuoti, kosėti, prasidėjus dusuliui — pirmiausia būtina skambinti į karštąją liniją trumpuoju telefono numeriu 1808.

Koronavirusas: simptomai ir apsaugos metodai
Tegai:
apsaugos priemonės, koronavirusas, COVID-19
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (1844)
Dar šia tema
Lietuvoje patvirtintas dar vienas koronaviruso infekcijos atvejis, iš viso — 26
Jared Leto grįžo iš dykumos ir nustebo sužinojęs apie koronavirusą
Vilniuje galima pasitikrinti dėl koronaviruso mobiliuose punktuose
Laiškas iš COVID-19 poskyrio: lietuvė pasakojo, kaip gydoma nuo koronaviruso
Vilnius

Paaiškėjo kovos su COVID-19 Lietuvoje pesimistinis scenarijus

(atnaujinta 09:44 2020.05.28)
Padėtis dėl koronaviruso šalyje gerėja, protrūkiai yra lokalizuoti, tačiau jų skaičius nemažėja. Pandemija gali baigtis liepą – rugpjūtį

VILNIUS, gegužės 28 — Sputnik. Kovos su koronavirusu pabaiga gali keltis į vasaros antrą pusę, jei šalies gyventojai nesisaugos ir nesilaikys saugumo rekomendacijų. Apie tai perspėja Vytauto Didžiojo universiteto tyrėjai.

Tyrime rašoma, kad Lietuvos gyventojai turi būti ypač atidūs ir atsakingi, rūpintis vieni kitais ir toliau laikytis fizinio atstumo, nes vėl pasirodė atvežtinių atvejų, nepavyksta pilnai sustabdyti viruso plitimo nustatytuose židiniuose.

Prieš tris savaites mokslininkai prognozavo, kad laikantis nors ir sušvelninto karantino sąlygų gegužės pabaigoje, naujų koronaviruso atvejų turėtų būti nedaug, o paskutinėmis gegužės ir pirmomis birželio dienomis naujų atvejų neturėtų būti.

"Gegužės pradžia nieko netikėto nepranašavo. Kaip ir buvo prognozuota, atliekant po keletą tūkstančių testų per parą, teigiamų atvejų skaičius pradėjo pamažu leistis į apačią. Per pirmą gegužės savaitę vidutinis paros atvejų skaičius siekė 5–6, gegužės 7 dieną netgi buvo užfiksuotas mažiausio atvejų skaičiaus rekordas. Tą parą buvo nustatyti tik trys teigiami COVID-19 testo atvejai", — teigiama pranešime.

Matematikos ir statistikos katedros profesorius Juozas Augutis teigė, kad nustatytų atvejų kreivė turėtų eiti žemyn, tačiau šiuo metu ji eina lygiagrečiai x ašiai, tai yra, ji nei kyla ir nei leidžiasi. Jis pažymėjo, kad situaciją pagerina tai, kad didesnė nustatytųjų atvejų dalis tenka lokalizuotiems viruso židiniams, tačiau židinių skaičius nemažėja ir nėra visiškos garantijos, kad, pavyzdžiui, užsikrėtę darbuotojai patys to dar nežinodami neužkrės kitų, esančių už židinio ribų, o nustatyti visus turėtus kontaktus nėra taip paprasta.

Be to, kyla įvežtinių užsikrėtimo atvejų grėsmė, nes valstybės sienos. Tačiau didesnis nerimas kyla dėl kovos su pandemija šalies viduje.

Pasak profesoriaus, suprantamas ir pagrįstas noras, pirmiausia paslaugų verslo, kuo greičiau sugrįžti į įprastą gyvenimą. suprantamas ir pagrįstas noras, pirmiausia paslaugų verslo, kuo greičiau sugrįžti į įprastą gyvenimą.

"Per tuos kelis viruso apgulties mėnesius visi įpratome girdėti kasdienes naujų užsikrėtimų ir net mirčių suvestines, nebereaguojame į tai taip jautriai kaip anksčiau. Vis dažniau susitinkame, vis dažniau užsukame į darbovietes, vis dažniau pamirštame užsidėti veido kaukę ar pirštines, ir kartais užbėgame į priekį po truputį laisvėjantiems karantino reikalavimams", — sakė Augutis.

Profesorius pridūrė, kad prieš karantino įvedimą Lietuvoje viruso pernašos koeficientas R0 svyravo tarp 3–5, tačiau balandžio pabaigoje ir gegužės pradžioje ši reikšmė, atsižvelgiant į  nustatomų užsikrėtimo atvejų skaičių, buvo apie 0,3–0,4.

Rotušes aikštė, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

"Tokios padėties, kokia susiklostė Lietuvoje paskutinę savaitę, modeliavimui koeficiento R0 reikšmė turėjo pakilti iki 0,7–0,8. Tai jau signalas, kad pradedame artėti prie vieneto zonos. Didėjant koeficientui pandemijos pabaiga keliasi į priekį, t.y. liepos — rugpjūčio mėnesį", — įspėja mokslininkas.

Jis atkreipia dėmesį, kad karantino sąlygų švelnėjimas yra neišvengiamas, ir daugiau atsakomybės suvaldant pandemiją guls ant lietuvių pečių.

"Vis dažniau patys turėsime nuspręsti, kaip mums elgtis, kaip saugoti save ir aplinkinius. Negalime pamiršti, kad virusas nevienodai pavojingas skirtingiems žmonėms, todėl kiekvienas mūsų veiksmas turi būti vertinamas per bendruomeninį interesą. Tikimasi, kad kažkada žmonija su vakcina ar be jos įgis kolektyvinį imunitetą. Kol jo neturime, pandemijai pasipriešinti galime tik kolektyvinėmis pastangomis", — teigiama pranešime.

Iki birželio 16 dienos respublikoje įvestas karantino režimas. Naujausiais duomenimis, šalyje nustatyta beveik 1650 ligos atvejų, mirė apie 70 žmonių.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 5,4 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 349 tūkst. žmonių.

Tegai:
karantinas, koronavirusas, Lietuva
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (1844)
Dar šia tema
Lenkija pasiskundė ukrainiečių trūkumu rinkti braškes
Penkiose laboratorijose galima mokamai išsitirti dėl COVID-19
Dar dvi mirtys nuo koronaviruso: viena Vilniuje, kita — Marijampolėje
Eismo įvykis

Elektrėnų savivaldybėje eismo įvykio metu žuvo automobilio vairuotojas

(atnaujinta 09:44 2020.05.28)
Anot policijos, automobilį vairavo vyresnio amžiaus vyras, jis nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė

VILNIUS, gegužės 28 — Sputnik. Elektrėnų savivaldybėje eismo įvykio metu žuvo 74 metų automobilio vairuotojas, praneša Lietuvos policijos spaudos tarnyba.

Gedimino prospektas Vilniuje
© Sputnik / Александр Липовец

Incidentas įvyko trečiadienį, gegužės 27 dieną, apie 13:20 kelyje Elektrėnai–Žebertonys–Streipūnai, ties Streipūnų kaimo.

Policijos duomenimis, automobilis "Audi A3", kurį vairavo 1946 metų gimimo vyras, nuvažiavo nuo kelio, apsivertė ir kliudė medį.

Anot pranešimo, automobilio vairuotojas mirė ligoninėje.

Tegai:
Lietuva, Elektrėnų rajonas, eismo įvykis
Dar šia tema
Sulaikytas eismo įvykį sukėlęs ir bandęs pasprukti latvis
Policija nufilmavo, kaip Vilniaus vairuotojai pažeidžia eismo taisykles
"Padariau klaidą". Rapšys neteko vairuotojo pažymėjimo už dalyvavimą dragų lenktynėse