Epidemiologas Sato Akihiro

Gydytojas įvardijo saugų atstumą tarp žmonių COVID-19 pandemijos metu

(atnaujinta 16:27 2020.03.18)
Pasak specialisto, svarbu atsižvelgti ne tiek į žmonių skaičių, kiek į atstumą tarp susirinkusių ir į tai, kur vyksta renginys

VILNIUS, kovo 18 — Sputnik. Draudimas rengti renginius pagal žmonių skaičių, pavyzdžiui, nuo 5 tūkst. dalyvių, neturi prasmės, nes daug svarbesnis yra atstumas tarp žmonių ir ar renginys vyksta po atviru dangumi, ar patalpose, tokią nuomonę interviu RIA Novosti išreiškė populiarus Japonijos infekcinių ligų specialistas ir epidemiologas, kuris 2018 metais parengė Tokijui mokymo priemonę dėl priemonių infekcijų plitimo dideliame mieste atveju, Sato Akihiro.

"Svarbu ne tiek skaičius, kiek atstumas tarp susirinkusių ir tai, kur vyksta renginys. Po atviru dangumi rizika sumažėja. Tai reiškia, apribojimas pagal skaičių yra beprasmis. Pavyzdžiui, jei įsivaizduotume situaciją, kai susirinka net kelios dešimtys tūkstančių žmonių, bet su sąlyga, kad atstumas tarp jų bus nuo 1,5 iki 2 metrų, ir tai vyks po atviru dangumi, be to, jie nekalbės tarpusavyje, tai yra daug saugiau, nei jei susirinks net nedidelis skaičius žmonių, bet nevėdinamoje patalpoje ir jie bus nuo 30 centimetrų iki 1 metro atstumu vienas nuo kito ir kalbės. Štai to negalima daryti", — pasakė Sato.

Jis pabrėžė, kad jei kaip pavyzdį paimtume koncertą uždaroje patalpoje, tada, kalbant apie naujo tipo koronavirusinės infekcijos plitimą, ar ten yra 100, ar 5000 žmonių, nėra jokio skirtumo.

Praėjusią savaitę Japonijos ministras pirmininkas Abė Šindzo įvardijo tris pagrindines naujo tipo koronavirusinės infekcijos užsikrėtimo pagal klasterio principą, kai vienas infekuotas asmuo vienu metu užkrečia daug žmonių, sąlygas: tai nutinka, jei žmonės susirenka uždaroje, prastai vėdinamoje patalpoje, sėdi ar stovi arti vienas nuo kito ir tuo pat metu kalbasi, dainuoja ar šaukia. Klasterinio infekcijos perdavimo pavyzdžiai yra užkrėtimai sporto ar muzikos klubuose. Tuo tarpu renginių organizavimas po atviru dangumi sumažina, bet nepašalina rizikos: vienu iš infekcijos šaltinių Hokaido mieste, kur vėliau buvo įvesta nepaprastoji padėtis, tapo Sniego šventės minėjimas.

Lietuvoje iš viso šiuo metu patvirtinti 33 koronaviruso atvejai. Nuo kovo 16 dienos visoje Lietuvos teritorijoje galioja karantinas, piliečiams draudžiama išvykti iš šalies.

Žmonės, grįžę iš bet kurios užsienio valstybės, laikomi galimai užsikrėtusiais, jei jiems pasireiškia bent vienas ūmiai kvėpavimo takų infekcijai būdingas simptomas. 

Be to, keliautojams, grįžusiems iš bet kurios šalies, 14 dienų būtina izoliuotis. Jiems būtina kasdien matuotis kūno temperatūrą, stebėti sveikatą ir, jei atsiranda bent vienas ūmiai kvėpavimo takų infekcijai būdingas simptomas — staiga pradėjus karščiuoti, kosėti, prasidėjus dusuliui — pirmiausia būtina skambinti į karštąją liniją trumpuoju telefono numeriu 1808.

Koronavirusas: simptomai ir apsaugos metodai
Tegai:
apsaugos priemonės, koronavirusas, COVID-19
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2410)
Dar šia tema
Lietuvoje patvirtintas dar vienas koronaviruso infekcijos atvejis, iš viso — 26
Jared Leto grįžo iš dykumos ir nustebo sužinojęs apie koronavirusą
Vilniuje galima pasitikrinti dėl koronaviruso mobiliuose punktuose
Laiškas iš COVID-19 poskyrio: lietuvė pasakojo, kaip gydoma nuo koronaviruso
Rašiklis, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: rugpjūčio 13-osios šventės

(atnaujinta 00:17 2020.08.13)
Rugpjūčio 13-ąją minima Tarptautinė kairiarankių žmonių diena, nuo šios dienos iki metų galo lieka 140 dienų

Rugpjūčio 13 yra 225-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 226-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 140 dienų.

Tarptautinė kairiarankių diena

Rugpjūčio 13-oji paskelbta Tarptautine kairiarankių diena. Pirmą kartą ši šventė paminėta 1992-ais metais Britų kairiarankių klubo iniciatyva. Šiuo metu pasaulyje yra daugiau nei 550 milijonų kairiarankių. Jie sudaro apytikriai nuo 12 iki 15%. Statistika rodo, kad kas penktas garsus žmogus — kairiarankis. Kairiarankiai buvo Liudvikas Van Bethovenas, Čarlis Čaplinas, Albertas Einšteinas, Merlina Monro, Mikelandželas, Napoleonas Bonapartas, Puškinas, Tolstojus, Leonardas Da Vinčis, Šopena, Armstrongas pirmą kartą išlipo į mėnulį kaire koja.

Garsūs kairiarankiai yra Bilas Geitsas, Garis Kasparovas, Polas Makartnis, Princas Viljamas, Demi Mur, Silvestras Stalonė, Nikolė Kidman, Tomas Kruzas, Briusas Vilisas, Keanas Rivesas, Deividas Duchovnas ir kt.

Ilgą laiką vaikai buvo baudžiami, jei rašydavo kaire ranka. Tai laikyta trūkumu. Reikia tikėtis, kad dabar mokytojai jau nedaužo vaikui per pirštus, jei šis rašo kaire ranka. Kairiarankiui dešiniarankių pasaulyje išgyventi ne taip ir paprasta, kai viskas pritaikyta ne jiems. Pastebėta, kad kairiarankiai dažniau, nei dešiniarankiai, turi miego sutrikimų, tačiau jie yra gabesni matematikai ir architektūrai.

Įvairiose šalyse kairiarankių klubai šią dieną rengia įvairius renginius ir varžybas, kur dalyviams neleidžiama naudotis dešine ranka, valgant ir atliekant įvairius veiksmus.

Daugiau apie kairiarankius skaitykite Lietuvos kairiarankių klubo puslapyje.

Savo vardadienius šią dieną švenčia: Diana, Gilvilė, Ipolitas, Kastytis, Naglis.

Tegai:
šventės, šventė
Gandras

Šilutės rajone ugniagesiai išgelbėjo gandrą

(atnaujinta 12:14 2020.08.12)
Gandras negalėjo skristi iš 8 metrų aukštyje esančio gandralizdžio, nes jo kojas buvo apsivijusi virvė

VILNIUS, rugpjūčio 12 — Sputnik. Šilutės rajone ugniagesių pagalbos prireikė gandralizdyje įstrigusiam gandrui. Apie įvykį pranešė Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba savo Facebook paskyroje.

"Gandrai yra vieni iš tų paukščių, kuriems dažniausiai prireikia ugniagesių pagalbos. Vakar jiems teko padėti Šilutės rajone, Juknaičių seniūnijoje, Pašyšių kaime, 8 metrų aukštyje, gandralizdyje esančiam gandrui. Jis neįstengė skristi, nes jo kojas buvo apsivijusi virvė", — sakoma pranešime.

Pažymima, kad ugniagesiai, pakilę ištraukiamomis kopėčiomis, iškėlė išsigandusį paukštį ir perdavė jį gyvūnų globos darbuotojams.

Lietuvoje gandrai nestokoja žmonių rūpesčio ir meilės. Beje, nuo seno tikėta, kad svarbiausia jų užduotis — saugoti namus nuo perkūnijos, gaisro ir viesulo. Netgi buvo sakoma, kad jei kas nukaus gandrą, to namus padegs perkūnas, o jei kas sumanytų išardyti gandralizdį, vėjai suniokos jo sodybą. Iš tiesų, ši prevencija be baudų puikiai veikia iki šiol.

Tegai:
Šilutė, ugniagesiai, baltieji gandrai, Lietuva
Dar šia tema
Paskelbtas vaizdo įrašas, kaip gandras išgyveno gaisrą savo lizde