Epidemiologas Sato Akihiro

Gydytojas įvardijo saugų atstumą tarp žmonių COVID-19 pandemijos metu

(atnaujinta 16:27 2020.03.18)
Pasak specialisto, svarbu atsižvelgti ne tiek į žmonių skaičių, kiek į atstumą tarp susirinkusių ir į tai, kur vyksta renginys

VILNIUS, kovo 18 — Sputnik. Draudimas rengti renginius pagal žmonių skaičių, pavyzdžiui, nuo 5 tūkst. dalyvių, neturi prasmės, nes daug svarbesnis yra atstumas tarp žmonių ir ar renginys vyksta po atviru dangumi, ar patalpose, tokią nuomonę interviu RIA Novosti išreiškė populiarus Japonijos infekcinių ligų specialistas ir epidemiologas, kuris 2018 metais parengė Tokijui mokymo priemonę dėl priemonių infekcijų plitimo dideliame mieste atveju, Sato Akihiro.

"Svarbu ne tiek skaičius, kiek atstumas tarp susirinkusių ir tai, kur vyksta renginys. Po atviru dangumi rizika sumažėja. Tai reiškia, apribojimas pagal skaičių yra beprasmis. Pavyzdžiui, jei įsivaizduotume situaciją, kai susirinka net kelios dešimtys tūkstančių žmonių, bet su sąlyga, kad atstumas tarp jų bus nuo 1,5 iki 2 metrų, ir tai vyks po atviru dangumi, be to, jie nekalbės tarpusavyje, tai yra daug saugiau, nei jei susirinks net nedidelis skaičius žmonių, bet nevėdinamoje patalpoje ir jie bus nuo 30 centimetrų iki 1 metro atstumu vienas nuo kito ir kalbės. Štai to negalima daryti", — pasakė Sato.

Jis pabrėžė, kad jei kaip pavyzdį paimtume koncertą uždaroje patalpoje, tada, kalbant apie naujo tipo koronavirusinės infekcijos plitimą, ar ten yra 100, ar 5000 žmonių, nėra jokio skirtumo.

Praėjusią savaitę Japonijos ministras pirmininkas Abė Šindzo įvardijo tris pagrindines naujo tipo koronavirusinės infekcijos užsikrėtimo pagal klasterio principą, kai vienas infekuotas asmuo vienu metu užkrečia daug žmonių, sąlygas: tai nutinka, jei žmonės susirenka uždaroje, prastai vėdinamoje patalpoje, sėdi ar stovi arti vienas nuo kito ir tuo pat metu kalbasi, dainuoja ar šaukia. Klasterinio infekcijos perdavimo pavyzdžiai yra užkrėtimai sporto ar muzikos klubuose. Tuo tarpu renginių organizavimas po atviru dangumi sumažina, bet nepašalina rizikos: vienu iš infekcijos šaltinių Hokaido mieste, kur vėliau buvo įvesta nepaprastoji padėtis, tapo Sniego šventės minėjimas.

Lietuvoje iš viso šiuo metu patvirtinti 33 koronaviruso atvejai. Nuo kovo 16 dienos visoje Lietuvos teritorijoje galioja karantinas, piliečiams draudžiama išvykti iš šalies.

Žmonės, grįžę iš bet kurios užsienio valstybės, laikomi galimai užsikrėtusiais, jei jiems pasireiškia bent vienas ūmiai kvėpavimo takų infekcijai būdingas simptomas. 

Be to, keliautojams, grįžusiems iš bet kurios šalies, 14 dienų būtina izoliuotis. Jiems būtina kasdien matuotis kūno temperatūrą, stebėti sveikatą ir, jei atsiranda bent vienas ūmiai kvėpavimo takų infekcijai būdingas simptomas — staiga pradėjus karščiuoti, kosėti, prasidėjus dusuliui — pirmiausia būtina skambinti į karštąją liniją trumpuoju telefono numeriu 1808.

Koronavirusas: simptomai ir apsaugos metodai
Tegai:
apsaugos priemonės, koronavirusas, COVID-19
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2557)
Dar šia tema
Lietuvoje patvirtintas dar vienas koronaviruso infekcijos atvejis, iš viso — 26
Jared Leto grįžo iš dykumos ir nustebo sužinojęs apie koronavirusą
Vilniuje galima pasitikrinti dėl koronaviruso mobiliuose punktuose
Laiškas iš COVID-19 poskyrio: lietuvė pasakojo, kaip gydoma nuo koronaviruso
Miškas

Europos Komisija prigrasino Lietuvai sankcijomis dėl miškų pirkimo

(atnaujinta 11:54 2021.01.26)
Lietuvos parlamentarai anksčiau įvedė pataisą, pagal kurią privatiems asmenims nustatomas didžiausias galimas nuosavybės plotas

VILNIUS, sausio 26 — Sputnik. Europos Komisija paragino Lietuvą pagrįsti priimtą pataisą dėl vieno asmens ne daugiau kaip 1,5 hektaro miško įsigijimo, praneša Aplinkos ministerijos spaudos tarnyba.

EK teigimu, pataisa gali prieštarauti ES straipsnio nuostatai, užtikrinančiai laisvą kapitalo judėjimą.

Pakeistas Miškų įstatymas privatiems asmenims nustatė didžiausią galimą įsigyti miško ūkio paskirties žemės sklypų plotą — 1500 ha, nors tokio ar panašaus ribojimo nėra kitose ES šalyse narėse.

EK prašo pateikti informaciją apie įstatymo pataisų priėmimo aplinkybes ir pagrįsti nustatyto ribojimo būtinybę ir proporcingumą. 

Seimas riboti privataus miško dydį nusprendė 2019 m. rugpjūčio 22 d. EK pataisa susidomėjo 2020 m. rugsėjo 10 d.

Aplinkos ministerija paprašė pratęsti atsakymo pateikimo terminą 3 mėnesiams. EK jį atidėjo iki 2021 metų vasario 17 d.

"Dabar turime tik mažiau nei mėnesį išspręsti buvusių valdančiųjų problemą, kurią patys ir sukūrė", — pasakė aplinkos viceministras Danas Augutis.

Viceministro vertinimu, jeigu Miškų įstatymo nustatyti ribojimai miško žemei įsigyti liks nepakeisti, EK greičiausiai pradės oficialią pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas, be šio galimo pažeidimo, paveldėjo dar tris Aplinkos ministerijai adresuotas pažeidimo procedūras — dėl nuotekų, buveinių, atliekų direktyvų.

Tegai:
Europos Komisija (EK), sankcijos, miškas, Lietuva
Karantinas Vilniuje, archyvinė nuotrauka

"Taip negalima daryti": Guoga pasipiktino galimu karantino pratęsimu

(atnaujinta 12:13 2021.01.26)
Kaip pažymi politikas, nauja Vyriausybė pamatė, kad totalinės karantino griežtos priemonės mažina susirgimus, ir dabar "bijo elgtis drąsiau" ir švelninti karantino apribojimus

VILNIUS, sausio 26 — Sputnik. Vis dar Seimo nario pareigas einantis Antanas Guoga išreiškė nepasitenkinimą Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos siūlymu pratęsti karantiną iki vasario pabaigos.

Pirmadienį VESK pasiūlė Vyriausybei tęsti karantiną nuo vasario 1 dienos iki vasario 28 dienos, motyvuodama tai vis dar dideliu registruotų atvejų skaičiumi.

"Šiandien Vyriausybė pareiškė, kad karantinas Lietuvoje bus tęsiamas iki vasario 28 d. Dar daugiau, kaip visą mėnesį. Galbūt, kažkokie atlaisvinimai bus apie vasario vidurį. Taip negalima daryti. Negalima visos šalies laikyti taip ilgai užrakintos. Vyriausybė turi skubiai pereiti nuo visos šalies uždarymo prie labai tikslinių, lokalių priemonių", — rašo Guoga savo paskyroje Facebook. 

Kaip rašo politikas, nauja Vyriausybė pamatė, kad totalinės karantino griežtos priemonės mažina susirgimus, ir dabar "bijo drąsiau elgtis, iš inercijos nori viską tęsti". Tačiau, pasak Guogos, kiekviena diena tokio atsargumo daro labai didelę emocinę, socialinę, ekonominę žalą.

"Išgelbėjam žmonių gyvybes nuo Covid, bet dabar labai realu juos prarasti jau dėl kitų priežasčių. Todėl perspausti ir uždelsti su kietais draudimais negalime. <...> Jau dabar reikia leisti žmonėms žingsnis po žingsnio grįžti į normalų gyvenimą. Nustatyti griežtus reikalavimus ir leisti pradėti veikti smulkiam verslui. Mažos parduotuvės, grožio salonai, kirpyklos, siuvyklos kitos paslaugos jau gali veikti. Kelius blokuoti irgi tik šventinėmis dienomis, jeigu to reikalauja situacija", — rašo Guoga.

Analizuojant naujausią viruso plitimo statistiką, akivaizdžiai matyti, kad karščiausi taškai šiuo metu yra vaikų darželiai, globos namai ir gydymo įstaigos — ten ir turi būti skiriamas kovos su virusu prioritetas, teigia politikas.

"Žmonėms nebeužtenka pažadų, kad karantinas kažkada baigsis. Jau reikia ir pozityvių, konkrečių žingsnių einant link to. To nepadarant, žmonių nuovargis su kiekviena diena tik didės. Pavargę žmonės tampa pikti ir abejingi. Tada net pats griežčiausias karantinas nebeveiks. O visuomenėje turėsime labai daug skaudžių įvykių ir nelaimių", — rašo jis.

Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 177 934 žmonės, bendras mirusiųjų skaičius siekia 2 688.

Griežtas karantinas Lietuvoje galioja iki sausio pabaigos, tačiau valdžia jau užsiminė, jog svarstoma apribojimus pratęsti iki vasario pabaigos su tam tikrais atlaisvinimais verslui ir judėjimo apribojimų sušvelninimu. Vyriausybė sprendimą turėtų priimti trečiadienį.

Tegai:
karantinas, Antanas Guoga
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Karantino metu pareigūnai, atlikę judėjimo ribojimo funkcijas, gaus atlyginimų priedus
Karantinas sumažino besikreipiančiųjų dėl traumos skaičių
Dėl nevienodų verslo sąlygų karantino metu politikai kreipėsi į Konkurencijos tarybą
Siūloma karantiną Lietuvoje taikyti iki vasario pabaigos
Elektros lemputė

Elektra Lietuvoje pigo 13 %

(atnaujinta 12:25 2021.01.26)
Elektros kainų kritimą "NordPool" regione daugiausia lėmė šiltesni orai, kurie vartojimą sumažino 7 procentais. Be to, vėjo energijos gamyba padidėjo 19 proc., o tai taip pat prisidėjo prie mažesnių kainų

VILNIUS, sausio 26 — Sputnik. Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje ir Baltijos šalyse sumažėjo 13 proc. praneša elektros tiekėjas "Elektrum Lietuva".

Pažymima, kad Lietuvoje elektra kainavo 52,26 Eur/MWh, Estijoje ir Latvijoje — po 52,21 Eur/MWh. "NordPool" biržoje elektros energijos kaina per savaitę sumažėjo 16 proc. iki 39,45 Eur/MWh.

Vilnius
© Sputnik / Александр Липовец

Elektros kainų kritimą "NordPool" regione daugiausia lėmė šiltesni orai, kurie vartojimą sumažino 7 procentais. Be to, vėjo energijos gamyba padidėjo 19 proc., o tai taip pat prisidėjo prie mažesnių kainų.

"Su kainų kritimu rinkoje buvo susiję ir mažesnis vartojimas Baltijos šalyse bei didesni energijos srautai iš Suomijos. Palyginti su praėjusia savaite elektros energijos suvartojimas Šiaurės regione sumažėjo iki 10 037 GWh, gamybos apimtys taip pat mažėjo iki 9 972 GWh", — teigia elektros tiekimo bendrovės "Elektrum Lietuva" Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas.

Pažymima, kad sausio 18–24 dienomis elektros energijos suvartojimas Baltijos šalyse, palyginti su praėjusia savaite, sumažėjo 2 proc. iki 621 GWh.

Respublikoje elektros energijos suvartojimas sumažėjo 1 proc. iki 270 GWh, Latvijoje — taip pat 1 proc. iki 154 MWh. Estijoje šis rodiklis krito 3 proc. iki 197 GWh. Energijos gamybos apimtys Baltijos šalyse praėjusią savaitę sumažėjo 13 proc. iki 326 GWh.

Pabrėžiama, kad per savaitę visos trys Baltijos šalys kartu pagamino 53 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje pagaminta 30 proc., Estijoje — 58 proc., Latvijoje — 84 proc. šaliai reikalingos elektros.

Tegai:
Lietuva, Baltijos šalys, elektra