Krepšininkas Modestas Paulauskas, archyvinė nuotrauka

Krepšininkui Modestui Paulauskui sukako 75 metai

(atnaujinta 09:59 2020.03.20)
Paulauskas prisidėjo prie garsiosios trijų sekundžių pergalės prieš JAV rinktinę, šis laimėjimas į sovietų krepšinį atnešė pirmąjį olimpinį auksą

VILNIUS, kovo 20 — Sputnik. Modestas gimė 1945 metų kovo 19 dieną jau išlaisvintoje nuo vokiečių kariuomenės Lietuvoje, kai jo šeima grįžo į namus Klaipėdoje.

Krepšinis Paulauskų šeimoje visada buvo itin svarbus sportas, o iš pradžių sėkmės sulaukė vyresnysis Modesto brolis Edmundas, miesto komandos narys.

Tuomet jis pradėjo tempti jaunesnį 12-metį brolį į treniruotes, o po trejų metų Modestas jau žaidė Klaipėdos suaugusiųjų komandoje. Būdamas 17 metų jis tapo Lietuvos čempionu ir buvo pripažintas geriausiu turnyro žaidėju. Čia jį pastebėjo Kauno "Žalgirio" vadovas Vytautas Bimba.

Lietuvos krepšininkas Arvydas Sabonis
© AP Photo / Jessica Hill

Tuomet "Žalgiris" buvo laikomas pagrindine Lietuvos komanda. Tiesa, žvaigždžių iš dangaus "Žalgiriui" netrūko, tačiau Paulausko veiksmai negalėjo likti nepastebėti ir po dvejų metų jis buvo pakviestas į TSRS rinktinę. 1965 metais įvyko pirmoji garsi pergalė — TSRS komanda laimi Europos čempionatą, o 20-metis Paulauskas pripažintas vertingiausiu žaidėju.

Nuo tada galima sakyti, kad Modesto vieta TSRS nacionalinėje komandoje yra rezervuota. Galbūt su savo 194 cm ūgiu jis nežaidė taip ryškiai, palyginti su kitais, tačiau jo veiksmai turėjo nepalaužiamą patikimumą, kuris komandos draugams leido aikštelėje jaustis užtikrintai. Nenuostabu, kad nuo 1969 metų ir penkerius metus Paulauskas buvo tarybinės rinktinės kapitonas.

Pagrindinė Paulausko pergalė buvo olimpinis Miuncheno auksas 1972 metais. Tai buvo garsioji dramatiška pabaiga, kai tarybų rinktinė per paskutines tris sekundes išplėšė pergalę iš anksčiau nenugalimų amerikiečių (51:50). Neseniai apie šį įvykį buvo nufilmuotas filmas "Judėjimas aukštyn", kuriame Paulauską vaidino lietuvių aktorius Žilvinas Tratas.

Siekdami didesnio efekto, filmo kūrėjai šiek tiek pagražino filmą, kai kuriems žaidėjams suteikdami savybių, kurios jiems visai nebuvo būdingos. Taigi, Paulauskas ten vaizduojamas kaip antikinis patarėjas, kuris galvoja apie pabėgimą į užsienį, krepšininkas neįsižeidė dėl tokios meninės priemonės ir į scenarijaus autorių bei režisieriaus idėją reagavo supratingai.

Paulauskas išliko kerinčiai populiarus Lietuvoje ir septynis kartus buvo pripažintas geriausiu Lietuvos sportininku. Jis baigė žaisti 1976 metais, kai visa TSRS rinktinė atvyko į atsisveikinimo varžybas Kaune su gimtuoju "Žalgiriu".

Savo 70-mečiui Paulauskas iš klubo gavo puikią dovaną — jo marškinėliai penktuoju numeriu buvo amžinai išimti iš apyvartos Kauno komandoje ir iškelti po Žalgirio arenos skliautais.

Paulausko pavyzdžiu sekė visa Lietuvos krepšinio žvaigždžių karta. Devintajame dešimtmetyje ji spindėjo kaip galingiausia ir svarbiausia bei tebešviečia iki šiol. Krepšinis išlieka lietuvių religija, o Paulauskas yra viena iš jo ikonų.

Taip pat skaitykite:

Tegai:
krepšinio rinktinė, krepšinis
Dar šia tema
Stiprios Valančiūno ir "Nuggets" rungtynės
Juškevičiaus pergalingas metimas ir Kuzminsko, Kalniečio bei Kurtinaičio sėkmė
Sveikatos apsaugos ministerija ragina atidėti Eurolygos mačą dėl koronaviruso