Karantinas Vilniuje, archyvinė nuotrauka

Politologas: lietuviai pandemijos metu elgiasi nei geriau, nei blogiau kitus

(atnaujinta 16:19 2020.03.20)
Lietuvos parduotuvėse pirkėjai kai kuriuos produktus išties iššluoja iš lentynų, tačiau daugeliu atvejų tai yra kai kurių žiniasklaidos priemonių, kurios paaštrina situaciją, kaltė, mano politologas Vadimas Volovojus

VILNIUS, kovo 20 — Sputnik. Lietuvos gyventojai iš tiesų tam tikru lygiu pasidavė panikai, tačiau ji nėra didesnė nei kitose šalyse, sakė politikos mokslų daktaras Vadimas Volovojus interviu Sputnik Lietuva.

"Pirma — lietuviams tikrai trūksta šiek tiek kritiško mąstymo. Kai vaikštai po parduotuvę ir matai iššluotas lentynas, pavyzdžiui, su kiaušiniais ar grūdais ar kitu maistu, susimąstai, kodėl žmonės taip elgiasi ir perdėtai reaguoja į šią situaciją. Bet, kita vertus, reikia suprasti, kad tai yra paplitusios tendencijos atspindys — tai vyksta daug kur, ir taip nutinka ir todėl, kad žiniasklaida pernelyg aštrina situaciją. Lietuviai elgiasi nei geriau, nei blogiau už kitus. Iš esmės Rasa Junkevičienė problemą nustatė teisingai, tačiau jos pateikimo forma galėjo būti šiek tiek švelnesnė", — mano politologas.

Anksčiau Lietuvos atstovė Europos Parlamente Rasa Juknevičienė teigė net negalvojusi, kad lietuviai neturės kritiško mąstymo situacijoje su koronavirusu.

Ji pabrėžė, jog pradeda suprasti, "kaip greitai užvaldomos valstybės, kai žmonės pasiduoda panikai ir išsijungia kritiškas mąstymas." Anot jos, "čia paralelinis virusas pradeda eiti per smegenis".

Taip pat skaitykite:

Tegai:
Rasa Juknevičienė, karantinas, koronavirusas, lietuviai, Lietuva
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2557)
Dar šia tema
Londone dėl koronaviruso prasidėjo vagystės
"Norfos" prekybos centrai aptarnaus vyresnius nei 60 metų žmones specialiomis valandomis
Kontrolinis punktas

Paaiškinta, kaip bus kontroliuojamas eismas tarp "žiedinių" savivaldybių

(atnaujinta 16:47 2021.02.25)
Šalyje karantinas pratęstas iki kovo pabaigos. Judėjimo tarp savivaldybių apribojimai pratęsti iki kovo 15 dienos

VILNIUS, vasario 25 — Sputnik. Nuo ketvirtadienio įsigaliojus laisvesniam judėjimui tarp "žiedinių" savivaldybių, Lietuvos policija savo Facebook paskyroje paskelbė, kaip dabar kontroliuos žmonių judėjimą.

Pabrėžiama, kad "žiedinėse" savivaldybėse (kai asmenys, gyvenantys besiribojančiose Alytaus miesto ir rajono, Kauno miesto ir rajono, Klaipėdos miesto ir rajono, Panevėžio miesto ir rajono, Šiaulių miesto ir rajono, Vilniaus miesto ir rajono savivaldybėse, juda tarp nurodytų besiribojančių savivaldybių) judėjimo apribojimai netaikomi.

Karantinas Palangoje
© Sputnik / Владислав Адамовский

Jei asmuo nėra deklaravęs gyvenamosios vietos vienoje iš minėtų besiribojančių savivaldybių, rekomenduojama su savimi turėti dokumentus, kurie pagrindžia faktinę gyvenamąją vietą (pvz.: būsto nuomos sutartį).

Be to policijos pareigūnai pateikė kelis galimus variantus. "Pavyzdžiui, asmuo, gyvenantis Vilniaus m. sav., gali vykti į Vilniaus raj. sav., tačiau negali vykti į Trakų r. sav. ir (ar) Elektrėnų raj. sav. Asmuo, gyvenantis Kauno r. sav., gali vykti į Kauno m. sav., tačiau negali vykti į Jonavos r. sav", — paaiškino policijos pareigūnai.

Taip pat pareigūnai atkreipia dėmesį, kad aukščiau nepaminėtos savivaldybės, nors ir besiribojančios, nelaikomos "žiedinėmis" ir jose toliau taikomi judėjimo ribojimai — pvz. asmuo, gyvenantis Raseinių r. sav., negali vykti į Kauno r. sav. (taip pat ir į kitas besiribojančias sav.).

Šalyje karantinas pratęstas iki kovo pabaigos. Judėjimo tarp savivaldybių apribojimai pratęsti iki kovo 15 dienos.

Lietuvoje nustatyta daugiau nei 196 tūkst. COVID-19 atvejų, daugiau nei 181 tūkstantis žmonių pasveiko, mirė 3209. Daugiau nei 70 tūkstančių žmonių buvo visiškai paskiepyti.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė vertina šią situaciją "kaip tam tikrą įstrigimą", kai nėra staigių sergamumo šuolių ar staigaus jo nuosmukio.

Tegai:
karantinas, koronavirusas, Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lietuvoje nustatyta 11 naujų "britiškosios" COVID-19 mutacijos atvejų
Lietuvoje per parą nustatyta daugiau nei 530 naujų koronaviruso atvejų
Lietuvoje baigta sveikatos priežiūros sistemos darbuotojų vakcinacija
Egzaminas, archyvinė nuotrauka

Ministerija apsisprendė, kada šiemet prasidės brandos egzaminai

(atnaujinta 16:44 2021.02.25)
Šiemet, atsižvelgiant į mokytojų ir mokinių pasiūlymus, siekta egzaminus surengti anksčiau, tačiau pasirūpinant ir papildoma pagalba abiturientams

VILNIUS, vasario 25 — Sputnik. Valstybiniai brandos egzaminai šiemet prasidės birželio 7 dieną, praneša Švietimo mokslo ir sporto ministerija.

Jie vyks dviem savaitėmis anksčiau nei pernai. Pagrindinė egzaminų sesija baigsis liepos 2 dieną. Abiturientams bus teikiamos papildomos konsultacijos, siekiant padėti geriau pasirengti egzaminams. Mokytojai galės išeiti atostogų anksčiau nei praėjusiais metais.

Pernai brandos egzaminų pagrindinė sesija prasidėjo birželio 22 dieną, o baigėsi liepos 21 dieną.

Šiemet, atsižvelgiant į mokytojų ir mokinių pasiūlymus, siekta egzaminus surengti anksčiau, tačiau pasirūpinant ir papildoma pagalba abiturientams.

"Svarbiausi yra abiturientų, kurie brandos egzaminus laiko vieną kartą gyvenime, interesai, todėl bus skirtas laikas papildomoms konsultacijoms tam, kad abiturientai galėtų  geriau pasiruošti egzaminams. Nesuteikti galimybės papildomai mokytis būtų tas pats, kaip pripažinti, kad nuotolinis ugdymas visai neturėjo įtakos mokymosi kokybei ir kad abiturientai turėjo sąlygas mokytis taip kaip ir baigusieji mokyklas iki pandemijos", — sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Tikimasi, kad kuo didesnei daliai abiturientų bus sudarytos galimybės papildomoms konsultacijoms.

Egzaminų tvarkaraštis sudėliotas taip, kad svarbiausius egzaminus — lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos — skirtų net 10 kalendorinių dienų. Šis intervalas, atsižvelgiant į mokyklų vadovų pageidavimus, skirtas tam, kad mokyklos galėtų organizuoti konsultacijas tarp šių dviejų itin svarbių egzaminų. Dar viena naujovė — visų egzaminų laikas prailginamas 15 minučių.

Pagrindinei sesijai prasidėjus birželio 7 dieną, ji baigtųsi liepos 2 dieną, birželio mėnesiui būtų nukeltos ir užsienio kalbų (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) kalbėjimo dalys.

Iš viso brandos egzaminus pasirinko laikyti 27 539 mokiniai.

Tegai:
brandos egzaminai
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ir Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmitrijus Kuleba

Išjunkite jungiklius ir šalkite. Lietuva davė Ukrainai draugišką patarimą

(atnaujinta 16:53 2021.02.25)
Gabrielius Landsbergis savo vizito Ukrainoje metu padarė daugybę garsių pareiškimų. Jis pažadėjo "rusofobijos broliams" ukrainiečiams padėti tiekti vakciną nuo koronaviruso. Jis taip pat palaikė Kijevo planus atsijungti nuo Rusijos ir Baltarusijos elektros sistemų

Vizito Ukrainoje metu jaunasis Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovas Gabrielius Landsbergis davė laisvę savo vaizduotei. Šalies, kurioje gyvena mažiau nei trys milijonai žmonių, atstovas dalijo visuotinio masto pažadus. Jis pažadėjo pateikti vakciną 40 milijonų Ukrainos gyventojų ir grąžinti Krymą Kijevui, netgi palaikė Ukrainos energetikos sistemos atjungimą nuo Rusijos ir Baltarusijos iki 2023 metų pabaigos. Tiesa, pamiršau paminėti, kad pati Lietuva atsijungs nuo BRELL energijos žiedo tik iki 2025 metų pabaigos.

Imperatoriški valstybės, kurią pasaulio žemėlapyje gali rasti tik vienas iš tūkstančio žemiečių, užmojai stebina ir jaudina. Gal net mažiau. Taigi, kalbėdamas trumposios konferencijos metu su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmitrijumi Kuleba, Gabrielius Landsbergis pasijuto esąs ne tik "didysis brolis", bet bent jau Ukrainos Vakarų kolonijos gubernatorius, atvykęs patikrinti kontroliuojamos teritorijos.

"Suprantu ministro ir Ukrainos Vyriausybės susirūpinimą, jog šalį pasiekia nepakankamas vakcinų kiekis, todėl pasiūliau suteikti pagalbą Ukrainai, kai tik Lietuva turės galimybę ir bus pasiruošusi dalintis vakcinomis", — sakė Landsbergis.

Tiesa, jis kažkodėl nepaminėjo, kad pačioje Lietuvoje masinės vakcinacijos planai žlunga būtent dėl ​​nereguliaraus vakcinos tiekimo. O Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ašarodamas ragina pasaulio farmacijos gigantus padidinti vakcinų gamybą. Na, tai nesvarbu. Svarbiausia — pasirodyti prieš Ukrainos politinę aukštuomenę ir, tapšnojant per petį, pateikti rekomendacijas dėl veiksmų Europos mastu.

Jūs, ukrainiečiai, jau sukėlėte 2014 metais Euromaidaną pagal 1991 metais įvykusios Vilniaus neužmirštuolių spalvos revoliucijos modelį. Mūsų pavyzdžiu buvo sužlugdyta ekonomika ir žemės ūkis. Buvo priimtas žemės pardavimo įstatymas. Šauniai padirbėta. O dabar kita užduotis. Skubiai išjunkite elektros iš Rusijos ir Baltarusijos tinklų jungiklius. Ir nesvarbu, kad praeityje šaltu oru elektros tiekimas iš priešo energijos sistemų išgelbėjo ne tik Ukrainą, bet ir pačią Lietuvą. Beje, taip pat dėl naujos Baltarusijos atominės elektrinės, kurią Vilnius prašo visų politinių jėgų sustabdyti.

"Nuo sovietinių laikų Ukrainos elektros tinklas buvo vieningas tinklas, apimantis Baltarusiją ir Rusiją. Tačiau mes norime atsijungti nuo šio tinklo ir padaryti Ukrainos elektros tinklą integruota Europos tinklo dalimi. Mes planuojame tai padaryti iki 2023 metų pabaigos", — Landsbergiui pranešė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos vadovas Dmitrijus Kuleba.

Tai, kad Krymas ir Donbasas buvo prarasti per Euromaidaną, yra laikinas dalykas. Šiuo metu griežtas Lietuvos užsienio reikalų ministras kalbės JT, skųs pasaulio lyderius, o svarbiausia — Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, ir Krymas greitai grįš į šiltą Kijevo glėbį. Nejaugi abejojate Vilniaus stiprybe ir politine įtaka pasaulio įvykiams?

Iš Kijevo Gabrielius Landsbergis vyks į Kišiniovą. Ten jis taip pat patikins prezidentą ir visus moldavus, kad juos patikimai saugo Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, besidriekianti nuo Baltijos iki Juodosios jūros.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Gabrielius Landsbergis, Lietuva, Ukraina