Koronavirusas

Koronaviruso statistika Lietuvoje: šiuo metu užfiksuoti 179 užsikrėtimo atvejai

(atnaujinta 09:10 2020.03.24)
Anksčiau šalyje nuo kovo 16 dienos iki kovo 30 dienos buvo paskelbtas karantinas, tačiau jis greičiausiai bus pratęstas

VILNIUS, kovo 24 — Sputnik. Pirmadienio vėlų vakarą Lietuvoje buvo patvirtinti 19 naujų koronaviruso atvejų, bendras patvirtintų atvejų skaičius — 179, praneša Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).

Iš viso kovo 23-iąją buvo užfiksuoti 36 koronaviruso infekcijos (COVID-19) atvejai.

15 atvejų nustatyta Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje. Du asmenys izoliuoti ir gydomi Panevėžio ligoninėje, jau nustatyta, kad vieno iš jų atvejis vietinis, dėl kito užsikrėtimo aplinkybių detalizuojama. 12 atvejų nustatyti iš Vilniaus mobiliuosiuose punktuose paimtų ėminių, informacija tikslinama. Dar 1 patvirtintas koronaviruso atvejis iš Vilniaus taip pat aiškinamas.

2 atvejai nustatyti Kauno klinikų laboratorijoje, vienas iš mėginių gautas iš Kauno mobiliojo punkto, informacija tikslinama.

2 atvejai nustatyti Klaipėdos universitetinės ligoninės laboratorijoje. 1 atvejis įvežtinis, asmens maršrutas ėjo per Turkiją, Meksiką, Panamą ir Latviją. Antrasis atvejis vietinis — asmuo dirba Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (ne medikas).

Naujų Santaros klinikų laboratorijos tyrimų rezultatų laukiama.

Dėl visų atvejų vyks epidemiologiniai tyrimai.

Premjeras Saulius Skvernelis pareiškė, kad šalyje dėl koronaviruso plitimo planuojama pratęsti karantiną, bei pabrėžė, kad bus griežtinamos jo sąlygos. Jis pažymėjo, kad dalis žmonių karantiną traktuoja kaip "netikėtai atėjusias smagias atostogas", todėl valdžios institucijos, siekdamos užkirsti kelią COVID-19 plitimui, turi imtis ryžtingų priemonių.

SAM primena, kad žmogus, pasireiškus bent vienam ūmiai kvėpavimo takų infekcijai būdingam simptomui — staiga pradėjus karščiuoti, kosėti, prasidėjus dusuliui — ir, jei 14 dienų laikotarpiu iki simptomų pradžios keliavo bet kurioje užsienio šalyje ar po sąlyčio su patvirtintu ar tikėtinu koronaviruso infekcijos atveju, pirmiausia turi skambinti į Karštąją koronos liniją trumpuoju telefono numeriu 1808. 

Vis daugiau žmonių, įtariančių, kad gali būti COVID-19 infekcija, kreipiasi į mobiliuosius punktus, kuriuose pacientams imami ėminiai tyrimams dėl naujojo koronaviruso. 

Šiuo metu mobilieji punktai veikia Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, rytoj pradės veikti Alytuje, Marijampolėje, Telšiuose ir Šiauliuose. Primename, kad su žmogumi, kurio ėminys paimtas mobiliajame punkte, turi būti susisiekta nedelsiant, kai tik gaunami rezultatai iš laboratorijos. Jis turi būti instruktuotas, kaip elgtis, kaip jis bus pristatomas į gydymo įstaigą ir aptariama visa su žmogaus sveikatos būkle susijusi informacija. 

Jei rezultatas neigiamas — atsakymo gali tekti palaukti, nes prioritetas teikiamas informavimui apie teigiamus atvejus. Informacija apie neigiamus rezultatus siunčiama trumposiomis SMS žinutėmis.

Svarbu ir tai, kad žmogus, turintis įtarimų, jog užsikrėtė, t. y. buvęs užsienyje, turėjęs kontaktą su patvirtinu ar tikėtu COVID-19 atveju, bet kokiu atveju turi likti izoliacijoje 14 dienų.  

SAM ragina žmones vadovautis medikų ir institucijų nurodymais, tai yra, pasirūpinti asmens apsaugos priemonėmis dėvėti viešose vietose, maksimaliai vengti žmonių susibūrimų, esant galimybei dirbti iš namų, bendraujant gyvai išlaikyti atstumą vienas nuo kito, skirti ypatingą dėmesį rankų, paviršių higienai bei kita. Pajutus ligos simptomus kreiptis medikų pagalbos telefonu, nevykti patiems į gydymo įstaigas.

Nuo kovo 16 dienos iki kovo 30 dienos Lietuva paskelbė karantiną, kuris greičiausiai bus pratęstas.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. PSO duomenimis, epidemija išplito daugiau nei 190 šalių, pasaulyje jau yra užsikrėtę daugiau nei 334 tūkst. žmonių, mirė daugiau kaip 14 tūkst. žmonių.

Koronavirusas: simptomai ir apsaugos metodai
Tegai:
koronavirusas, Lietuva
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2391)
Dar šia tema
Paaiškėjo informacija apie pirmąją mirtį nuo koronaviruso Lietuvoje
Epidemiologas atskleidė blogiausią koronaviruso pandemijos išsivystymo scenarijų
Britanijos gydytojai įvardijo neįprastą užsikrėtimo koronavirusu požymį
Šimašius tikisi, kad koronavirusas įveiks biurokratiją
Gėlių laukai

Kokia šiandien diena: rugpjūčio 11-osios šventės

(atnaujinta 16:12 2020.08.10)
Rugpjūčio 11 diena  yra 223-a metų diena pagal  Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 224-a)

Rugpjūčio 11 yra 223-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 224-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 142 dienos.

Vardadienį švenčia Butenis, Filomena, Klara, Severas, Zuzana, Visgaldas, Visvilė, Ligija.

1940 metais šią dieną TSRS vyriausybė informavo kitas valstybes, kad Lietuvos tarptautinis atstovavimas pereina į Sovietų Sąjungos kompetenciją.

Katalikai mini Šv. Klarą (1194–1253) – klarisių vienuolijos įkūrėją. Būdama 18 metų, ji apsigyveno itin skurdžiame vienuolyne prie Šv. Damijono koplytėlės, savo gimtojo Asyžiaus pašonėje. Taip elgtis ją paskatino šv. Pranciškaus Asyžiečio pavyzdys.

Tegai:
kalendorius
Dviratininkas miške, archyvinė nuotrauka

Lietuviai įvertino sveikos gyvensenos "svarbą"

(atnaujinta 16:03 2020.08.10)
Lietuvos gyventojams sveikata tampa vis svarbesne gyvenimo dalimi, todėl jie pradeda laikytis sveikos gyvensenos būdo

VILNIUS, rugpjūčio 10 — Sputnik. Lietuvos gyventojai dešimtbalėje sistemoje įvertino, kiek jiems svarbi sveika gyvensena, praneša Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento spaudos tarnyba.

Tyrimų bendrovės "Rait" duomenimis, vidutiniškai lietuviai sveikos gyvensenos "svarbą" įvertino 7,8 balo iš dešimties.

Šiek tiek daugiau nei penktadalis (21 proc.) respondentų sveikos gyvensenos svarbą įvertino mažesniu balu nei 7, o aukščiausią balą — dešimt — skyrė ketvirtadalis.

Kam svarbesnė?

Vidutiniškai didesnę reikšmę sveikai gyvensenai teikia moterys ir vyresni nei 55 metų apklausos dalyviai.

Paprašyti įvardinti, kokių sveikos gyvensenos praktikų jie asmeniškai laikosi, didžiausia dalis (89 proc.) respondentų nurodė asmeninę higieną, 7 iš 10-ies minėjo saikingą alkoholio vartojimą arba jo atsisakymą, du trečdaliai (66 proc.) išskyrė sveiką mitybą, dar beveik tiek pat — fizinį aktyvumą.

Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo vadovė Gražina Belian pažymėjo, kad sveika gyvensena tampa vis svarbesnė Lietuvos gyventojams.

"Tikėtina, kad jos aktualumą sustiprino ir šiuo metu visame pasaulyje kilusi sveikatos krizė, tačiau pastaraisiais metais augantis visuomenės rūpestis sveika mityba, fiziniu aktyvumu, žalingų įpročių atsisakymu", — sakė Belian.

Visgi tuo pačiu ji pažymi, kad kai kurie tyrimo dalyvių atsakymai atspindi rimtas visuomenės sveikatos problemas. Pavyzdžiui, mažiausiai respondentų apklausoje minėjo, kad rūpinasi savo psichine sveikata.

"Su emocine sveikata susijusios temos Lietuvoje išlieka skaudi problema — kai kuriose visuomenės grupėse kalbėtis apie tai vis dar tabu. To pasekmes, deja, matome sergamumo depresija, savižudybių statistikoje. Tai sveikatos aspektas, kuriam privalome skirti daug dėmesio", — pabrėžė ji.

Pasitikėjimas gydytojais

Tyrime taip pat siekta išsiaiškinti, kiek šalies gyventojai pasitiki įvairių sveikatos ekspertų patarimais ir rekomendacijomis.

Daugiau nei pusė —56 proc. — apklausoje dalyvavusių žmonių teigė, kad pasitiki šalies sveikatos apsaugos sistemoje dirbančių specialistų (medikų, mokslininkų, sveikatos srities tarnautojų) pateikiama su sveikata susijusia informacija.

Tai, kad tokia informacija nepasitiki, sakė tik kiek daugiau nei dešimtadalis (12 proc.). Trečdalis laikėsi neutralios pozicijos. 

Didžiausią visuomenės pasitikėjimą sveikatos klausimais yra įgiję gydytojai ir medicinos specialistai — jų pateikiamų rekomendacijų sakė klausantys 79 proc. apklausos dalyvių. 60 proc. pasitiki mokslininkais ir akademikais, 38 proc. —šeimos draugais ir artimaisiais.

Tegai:
sveikata, lietuviai