Koronavirusas, archyvinė nuotrauka

Visi grįžusieji užsienio karantinuojami savivaldybių patalpose

(atnaujinta 09:55 2020.03.24)
Karantinuojami bus ir tie, kurie neturi koronoviruso simptomų, SAM sprendimą jau sukritikavo Vilniaus meras Remigijus Šimašius

VILNIUS, kovo 24 — Sputnik. Visi iš užsienio grįžę asmenys ir asmenys, turėję sąlytį su jais, bus priverstinai karantinuojami savivaldybės skirtose vietose. Tokį įsakymą pirmadienio vakarą pasirašė Sveikatos apsaugos ministerija.

Dokumentu socialiniame tinkle Facebook pasidalino Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Kaip nurodoma ministro pasirašytame rašte, savivaldybės administracijos numatytose patalpose asmenys turės praleisti 14 dienų. Karantinuojami bus visi be išimties, net ir tie, kurie neturi COVID-19 simptomų.

Įsakyme taip pat pabrėžiama, kad patalpos asmenims turi būti pritaikytos nuo kovo 24 dienos. Be to, savivaldybės turės pasirūpinti maitinimu.

Vėliau Grubliauskas pranešė, kad privalomas karantinavimas bus taikomos ne nuo antradienio, o nuo trečiadienio.

"Trys ilgos derinimo, įtikinėjimo ir tarimosi valandos su SAM ir DFDS vadovais, vis tik davė rezultatą. Ir bent jau reikalavimų Klaipėdai kontekste, rytojus V–499 "reikale" — tai dar viena diena, iškovota pasirengimui tos tvarkos įgyvendinimui. Rytoj visi visų keltų keleiviai sugrįžę į Klaipėdą dar bus aptarnaujami kaip įprasta, o jau nuo trečiadienio — pagal naują tvarką", — rašė Grubliauskas.

Į naują "dekretą" sureagavo ir Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Socialiniame tinkle jis pasidalino, kad laišku kreipėsi į ministrą pirmininką Saulių Skvernelį.

"Ką tik Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui nusiunčiau laišką dėl šįvakar sveikatos apsaugos ministro priimto sprendimo, kuris turi įsigalioti po 30 minučių. Manau, jūs turite žinoti Vilniaus miesto poziciją, nes jei sprendimas nebus atšauktas, tai palies mus visus ir labai apsunkins kovą su COVID-19".

Šimašius rašo manantis, kad Veryga padarė turbūt didžiausią klaidą dėl COVID-19 užkardymo, o to pasekmės prilygs pavėluotam apsirūpinimui viruso nustatymo testais bei gydytojų asmeninės apsaugos priemonėmis.

"Ministro sprendime ne tik nustatyta, kad visi, grįžę iš užsienio be jokių išlygų (išskyrus, be jokio paaiškinimo apie išimties priežastį, diplomatus) 14 dienų turės būti karantinuojami savivaldybės paskirtose patalpose. Jo antras punktas nustato, kad ir visi, kurie serga COVID-19, ir nepatiria simptomų, turi būti apgyvendinti analogiškose savivaldybės paskirtose patalpose", — rašė Šimašius.

Meras teigia, kad priėmus minėtą sprendimą atsirastų tam tikros nerimą keliančios pasekmės:

"1) bus eikvojami administraciniai ir gydytojų ištekliai, kurių mažiau liks sunkiems ligoniams, o tai kainuos gyvybes;

2) bus eikvojami nežmoniški ekonominiai ištekliai be jokios naudos viruso suvaldymo tikslui pasiekti;

3) žmonės vengs atlikinėti COVID-19 testus, nes žinos, kad iš savo saugios aplinkos saviizoliacijoje, net nesant simptomų, bus perkeliami į nežinomą aplinką, kuri, esant tokiems kiekiams, tikrai negalės būti patogi. Tai gerokai apsunkins kovą su virusu;

4) tokios priemonės sukels rimtas pasekmes vaiko teisėms, nes suponuoja šeimų atskyrimą arba būtinųjų vaiko poreikio nepatenkinimą;

5) šių priemonių apskritai neįmanoma realizuoti, nes, didelės dalies epidemiologų teigimu, COVID-19 prasirgs apie ⅔ visos visuomenės narių, taigi, jei tai pasitvirtintų, teoriškai, beveik 2 milijonai Lietuvos gyventojų turėtų būti perkelti iš savo namų. Net jei prasirgtų dvigubai mažiau gyventojų, tai vis tiek sudarytų milijoną apgyvendinimų ne namuose".

Sostinės meras ragina "kuo greičiau pakeisti šį nelogišką ir netgi pavojingą sprendimą, ir imtis priemonių, kad sveikatos apsaugos ministras nebeturėtų galimybių daugiau priimti panašių mokslu ir gydytojų patirtimi neparemtų sprendimų".

Nuo kovo 16 dienos iki kovo 30 dienos Lietuva paskelbė karantiną, kuris greičiausiai bus pratęstas.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. PSO duomenimis, epidemija išplito daugiau nei 190 šalių, pasaulyje jau yra užsikrėtę daugiau nei 334 tūkst. žmonių, mirė daugiau kaip 14 tūkst. žmonių. Bendras patvirtintų koronaviruso atvejų skaičius Lietuvoje — 179.

Koronavirusas: simptomai ir apsaugos metodai
Tegai:
koronavirusas, COVID-19, karantinas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2111)
Dar šia tema
Lietuva šiandien gaus 5 tūkst reagentų koronaviruso tyrimams
Paaiškėjo, kiek Lietuvos įmonių nukentėjo nuo koronaviruso
Humoras prieš koronavirusą: kuo per karantiną užsiima žmonės visame pasaulyje
COVID-19, archyvinė nuotrauka

SAM: keičiasi profilaktinio testavimo dėl koronaviruso tvarka

(atnaujinta 11:54 2020.07.02)
Kai savivaldybė priskiriama mažos rizikos savivaldybėms, gydymo ir socialinės globos įstaigose turės būti ištiriama nuo 2 iki 5 proc. visų darbuotojų per savaitę

VILNIUS, liepos 2 — Sputnik. Įvertinus Lietuvos epidemiologinę situaciją, profilaktiniai tyrimai koronavirusinei infekcijai nustatyti bus atliekami pagal atnaujintą tvarką. 

Apie tai praneša Sveikatos apsaugos ministerija. 

Gydymo ir socialinės globos įstaigose per savaitę turės būti ištiriama nuo 2 iki 5 proc. visų darbuotojų, kai savivaldybė priskiriama mažos rizikos savivaldybėms, ir nuo 15 iki 20 proc. visų darbuotojų, kai savivaldybė priskiriama didelės rizikos savivaldybėms, įskaitant šių įstaigų patalpose esančių vaistinių darbuotojus.

Taip pat nuo penktadienio, liepos 3-osios atnaujinami kriterijai, kuriais remiantis savivaldybės skirstomos į mažos ir didelės rizikos savivaldybes. 

Savivaldybės priskiriamos mažos rizikos savivaldybėms, jei atitiks bent vieną iš šių kriterijų:

  • 14 dienų suminis sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų savivaldybėje yra mažesnis arba lygus bendram Lietuvos 14 dienų suminiam sergamumo rodikliui 100 tūkst. gyventojų;
  • 14 dienų suminis sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų savivaldybėje yra mažesnis arba lygus 5;
  • per 14 dienų savivaldybėje nustatytas ne daugiau kaip vienas koronaviruso infekcijos atvejis.

Savivaldybės priskiriamos didelės rizikos savivaldybėms, jei atitiks visus kriterijus:

  • 14 dienų suminis sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų savivaldybėje yra didesnis už bendrą Lietuvos 14 dienų suminį sergamumo rodiklį 100 tūkst. gyventojų;
  • 14 dienų suminis sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų savivaldybėje yra didesnis kaip 5;
  • per 14 dienų savivaldybėje nustatytas daugiau kaip vienas koronaviruso infekcijos atvejis.

Šią savaitę nustatytas Lietuvos 14 dienų suminis sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų yra 2,0. Savivaldybių rizikos nustatymo kriterijaus reikšmė pasirinkta, nes 14 dienų suminio sergamumo rodiklio 100 tūkst. gyventojų savivaldybėje reikšmė 5 rodo, kad sukėlėjo cirkuliacija vyksta neintensyviai, rizika užsikrėsti yra nedidelė. 

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos 14 dienų suminis sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų ženkliai mažėja, buvo nuspręsta atitinkamai koreguoti profilaktinių tyrimų apimtis.

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje iš viso nustatyta daugiau kaip 1800 COVID-19 atvejų, 78 pacientai mirė.

Nuo birželio 17 dienos Lietuvos valdžia atšaukė nuo kovo 16 dienos įvestą karantiną, tačiau vis dar galioja nepaprastoji padėtis.

Pasaulio sveikatos organizacija kovo 11 d. paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau kaip 10,3 milijono infekcijos atvejų, daugiau nei 508 tūkstančiai žmonių mirė.

Tegai:
koronavirusas, Sveikatos apsaugos ministerija
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2111)
Dar šia tema
Ukmergėje sergančios COVID-19 moters nepriėmė į ligoninę, ji mirė prie durų
Nauja tvarka: guldant į ligoninę ne visiems reikės atlikti tyrimą dėl COVID-19
Lietuvos finansų ministerija pateikė ekonomikos atsigavimo po COVID-19 scenarijų
Kalėjimas

Lietuvoje pataisos įstaigų bus lygtinai paleidžiami asmenys

(atnaujinta 11:49 2020.07.02)
Lygtinio paleidimo metu asmenims bus taikomos elgesio pataisos programos, jie privalės nustatytu laiku būti nustatytose vietose, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įsidarbinti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje

VILNIUS, liepos 2 — Sputnik. Nuo liepos 1 dienos, įsigaliojus naujam teisiniam reglamentavimui, lygtinai iš pataisos įstaigų bus paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, praneša Kalėjimų departamento spaudos tarnyba.

Šiais pakeitimais tikimasi įgyvendinti didesnę baudžiamosios atsakomybės formų įvairovę, nesusijusią su laisvės atėmimu, kad asmenys, jau atlikę dalį bausmės ir linkę daugiau nenusikalsti, turėtų daugiau galimybių įsidarbinti ir atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą, lengviau integruotųsi į visuomenę.

Kaip teigia Kalėjimų departamento direktorius Virginijus Kulikauskas, bausmių vykdymo sistema žengia į kokybiškai naują etapą, kuriame didesnis dėmesys bus skiriamas nusikalstamo elgesio rizikai mažinti, sėkmingai nuteistųjų socialinei reabilitacijai.

"Taikant įvairesnes baudžiamosios atsakomybės formas, nesusijusias su laisvės atėmimo bausme, tikimasi pasiekti teigiamų nuteistųjų elgesio pokyčių. Kuo greičiau ir sėkmingiau bausmę atliekantys asmenys integruosis į visuomenę ir darbo rinką, tuo visuomenė jausis saugesnė", — pažymėjo Kulikauskas.

Pasak Kalėjimų departamento direktoriaus, bausmės tikslas yra ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, bet ir siekti, kad kuo daugiau nuteistųjų permąstytų savo vertybes, paveikti juos, kad ateityje gyventų laikydamiesi visuotinai priimtų teisės ir moralės normų, nebegrįžtų į laisvės atėmimo įstaigas.

Nuo liepos pirmosios iš pataiso įstaigų pradedama lygtinai paleisti asmenis, atlikusius tris ketvirtadalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir atitinkančius nustatytus kriterijus (išskyrus nuteistuosius, kurių nusikalstamo elgesio rizika aukšta ir kurie nedaro pažangos, kad sumažintų savo nusikalstamo elgesio riziką). Tačiau bausmių vykdymo sušvelninimo nesulauks asmenys, nuteisti už labai sunkius nusikaltimus. 

Tolesnis lygtinai paleistų nuteistųjų bausmės atlikimas laisvėje vyks nuosekliai prižiūrint Lietuvos probacijos tarnybos pareigūnams. Parengiamasis darbas su šiais asmenimis buvo vykdomas dar jiems esant pataisos įstaigose. Lygtinio paleidimo metu šiems asmenims bus taikomos elgesio pataisos programos, jie privalės intensyvios priežiūros metu nustatytu laiku būti nustatytose vietose, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, jeigu nusikalstamą veiką, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, padarė būdamas apsvaigęs nuo šių medžiagų, o darbingo amžiaus — per penkiolika dienų nuo paleidimo įsidarbinti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Įstatymų nustatytais atvejais asmenų elgesio kontrolei bus taikomos ir elektroninio stebėjimo priemonės.

Vien pirmąją įstatymų pakeitimų įsigaliojimo dieną Lietuvos probacijos tarnyba perima 162 lygtinai paleistų asmenų priežiūrą.

Lietuvos probacijos tarnybos direktoriaus Vytauto Lamausko teigimu, tarnyba pasirengusi priimti iššūkį ir įgyvendinti naujas įstatymų nuostatas bei dėti visas pastangas, kad nuteistųjų resocializacijos procesas laisvėje būtų kuo sėkmingesnis.

Kalėjimų departamentas kviečia visuomenę, nevyriausybines organizacijas aktyviai prisidėti prie sėkmingo nuteistųjų resocializacijos proceso, pabrėždamas, kad nuo visų bendrų pastangų, tolerantiškumo ir supratingumo priklausys, kiek žmonės bus pasirengę keisti požiūrį į kartą suklupusius žmones.

Tegai:
Lietuva, pataisos namai
Dar šia tema
Teisingumo ministerija papasakojo apie naują nuteistųjų resocializacijos sistemą
Pravieniškių pataisos namuose nuteistųjų priežiūrai įrengtas stacionarus alkotesteris
Išaiškintas tarnybine padėtimi piktnaudžiavęs bausmių vykdymo sistemos pareigūnas