Koronavirusas, archyvinė nuotrauka

Visi grįžusieji užsienio karantinuojami savivaldybių patalpose

(atnaujinta 09:55 2020.03.24)
Karantinuojami bus ir tie, kurie neturi koronoviruso simptomų, SAM sprendimą jau sukritikavo Vilniaus meras Remigijus Šimašius

VILNIUS, kovo 24 — Sputnik. Visi iš užsienio grįžę asmenys ir asmenys, turėję sąlytį su jais, bus priverstinai karantinuojami savivaldybės skirtose vietose. Tokį įsakymą pirmadienio vakarą pasirašė Sveikatos apsaugos ministerija.

Dokumentu socialiniame tinkle Facebook pasidalino Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Kaip nurodoma ministro pasirašytame rašte, savivaldybės administracijos numatytose patalpose asmenys turės praleisti 14 dienų. Karantinuojami bus visi be išimties, net ir tie, kurie neturi COVID-19 simptomų.

Įsakyme taip pat pabrėžiama, kad patalpos asmenims turi būti pritaikytos nuo kovo 24 dienos. Be to, savivaldybės turės pasirūpinti maitinimu.

Vėliau Grubliauskas pranešė, kad privalomas karantinavimas bus taikomos ne nuo antradienio, o nuo trečiadienio.

"Trys ilgos derinimo, įtikinėjimo ir tarimosi valandos su SAM ir DFDS vadovais, vis tik davė rezultatą. Ir bent jau reikalavimų Klaipėdai kontekste, rytojus V–499 "reikale" — tai dar viena diena, iškovota pasirengimui tos tvarkos įgyvendinimui. Rytoj visi visų keltų keleiviai sugrįžę į Klaipėdą dar bus aptarnaujami kaip įprasta, o jau nuo trečiadienio — pagal naują tvarką", — rašė Grubliauskas.

Į naują "dekretą" sureagavo ir Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Socialiniame tinkle jis pasidalino, kad laišku kreipėsi į ministrą pirmininką Saulių Skvernelį.

"Ką tik Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui nusiunčiau laišką dėl šįvakar sveikatos apsaugos ministro priimto sprendimo, kuris turi įsigalioti po 30 minučių. Manau, jūs turite žinoti Vilniaus miesto poziciją, nes jei sprendimas nebus atšauktas, tai palies mus visus ir labai apsunkins kovą su COVID-19".

Šimašius rašo manantis, kad Veryga padarė turbūt didžiausią klaidą dėl COVID-19 užkardymo, o to pasekmės prilygs pavėluotam apsirūpinimui viruso nustatymo testais bei gydytojų asmeninės apsaugos priemonėmis.

"Ministro sprendime ne tik nustatyta, kad visi, grįžę iš užsienio be jokių išlygų (išskyrus, be jokio paaiškinimo apie išimties priežastį, diplomatus) 14 dienų turės būti karantinuojami savivaldybės paskirtose patalpose. Jo antras punktas nustato, kad ir visi, kurie serga COVID-19, ir nepatiria simptomų, turi būti apgyvendinti analogiškose savivaldybės paskirtose patalpose", — rašė Šimašius.

Meras teigia, kad priėmus minėtą sprendimą atsirastų tam tikros nerimą keliančios pasekmės:

"1) bus eikvojami administraciniai ir gydytojų ištekliai, kurių mažiau liks sunkiems ligoniams, o tai kainuos gyvybes;

2) bus eikvojami nežmoniški ekonominiai ištekliai be jokios naudos viruso suvaldymo tikslui pasiekti;

3) žmonės vengs atlikinėti COVID-19 testus, nes žinos, kad iš savo saugios aplinkos saviizoliacijoje, net nesant simptomų, bus perkeliami į nežinomą aplinką, kuri, esant tokiems kiekiams, tikrai negalės būti patogi. Tai gerokai apsunkins kovą su virusu;

4) tokios priemonės sukels rimtas pasekmes vaiko teisėms, nes suponuoja šeimų atskyrimą arba būtinųjų vaiko poreikio nepatenkinimą;

5) šių priemonių apskritai neįmanoma realizuoti, nes, didelės dalies epidemiologų teigimu, COVID-19 prasirgs apie ⅔ visos visuomenės narių, taigi, jei tai pasitvirtintų, teoriškai, beveik 2 milijonai Lietuvos gyventojų turėtų būti perkelti iš savo namų. Net jei prasirgtų dvigubai mažiau gyventojų, tai vis tiek sudarytų milijoną apgyvendinimų ne namuose".

Sostinės meras ragina "kuo greičiau pakeisti šį nelogišką ir netgi pavojingą sprendimą, ir imtis priemonių, kad sveikatos apsaugos ministras nebeturėtų galimybių daugiau priimti panašių mokslu ir gydytojų patirtimi neparemtų sprendimų".

Nuo kovo 16 dienos iki kovo 30 dienos Lietuva paskelbė karantiną, kuris greičiausiai bus pratęstas.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. PSO duomenimis, epidemija išplito daugiau nei 190 šalių, pasaulyje jau yra užsikrėtę daugiau nei 334 tūkst. žmonių, mirė daugiau kaip 14 tūkst. žmonių. Bendras patvirtintų koronaviruso atvejų skaičius Lietuvoje — 179.

Koronavirusas: simptomai ir apsaugos metodai
Tegai:
koronavirusas, COVID-19, karantinas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2557)
Dar šia tema
Lietuva šiandien gaus 5 tūkst reagentų koronaviruso tyrimams
Paaiškėjo, kiek Lietuvos įmonių nukentėjo nuo koronaviruso
Humoras prieš koronavirusą: kuo per karantiną užsiima žmonės visame pasaulyje
Operacija, archyvinė nuotrauka

Santaros klinikose transplantuoti COVID-19 liga sirgusio donoro inkstai

(atnaujinta 13:30 2021.01.26)
Šiuo metu pacientų būklė gera, abiejų recipientų persodinti inkstai jau veikia, koronaviruso testų rezultatai buvo neigiami

VILNIUS, sausio 26 — Sputnik. VUL Santaros klinikose atliktos išskirtinės transplantacijos: COVID-19 liga sirgusio donoro, kurio nosiaryklės mėginyje vis dar buvo aptinkamas SARS-CoV-2 RNR, inkstai buvo persodinti dviem šio organo transplantacijos laukusiems pacientams, anksčiau persirgusiems koronavirusine infekcija ir turintiems apsauginį antikūnų titrą.

Ši transplantacija yra unikali tuo, kad pandeminio viruso sukelta liga donoras buvo susirgęs prieš dvi savaites. 

"Daugiadalykė komanda aktyviai diskutavo dėl inkstų tinkamumo transplantacijai. Informacijos apie COVID-19 liga sergančio donoro organų persodinimą dar labai maža net ir tarptautinėje literatūroje. Pacientai, supažindinti su informacija apie donoro ligą, šią žinią priėmė ramiai — transplantacijos atliktos", — pasakoja Santaros klinikų Organų transplantacijos koordinavimo centro vadovė gydytoja nefrologė Eglė Ašakienė.

Infekcinių ligų centro vadovė prof. Ligita Jančorienė taip pat pabrėžia šios transplantacijos unikalumą: donoras, konstatavus jo smegenų mirtį, turėjo teigiamą molekulinį koronavirusinės infekcijos nosiaryklėje tyrimo rezultatą, o abu recipientai buvo jau persirgę šia infekcija. 

"Domėjomės, ar buvo kur nors pasaulyje atlikta panaši transplantacija ir šiandien galime teigti, jog vis dėlto buvome pirmieji. Apie tai reikia ir būtina kuo daugiau kalbėti, nes per pandemiją ir taip nukentėjo transplantacijų sritis, o sergančiųjų ir persirgusiųjų šia infekcija pasaulyje vis daugiau", — teigė Jančorienė.

Pasak Santaros klinikų Nefrologijos centro vadovo prof. Mariaus Miglino, tiek dializuojamų, tiek po inkstų transplantacijos pacientų sergamumas ir mirštamumas nuo COVID-19 ligos, deja, yra didesnis nei bendroje populiacijoje. Dėl to, ypač pandemijos pradžioje, kildavo dilema, ar transplantacijos turėtų būti atliekamos, ar ne. 

Pacientų sveikatos būklė atidžiai stebima

Pasak gydytojos Ašakienės, šiuo metu pacientų būklė gera. Praėjus savaitei po transplantacijos atlikti PGR nosiaryklės mėginių tyrimai — koronaviruso infekciją sukeliančio viruso nenustatyta, abiejų recipientų persodinti inkstai jau veikia ir gydymo dializėmis nebereikia.

Pacientė Raimonda šiandien be galo džiaugiasi, nes tikrai gerai jaučiasi. "Kol kas klostosi viskas gerai, ir norėčiau kuo ilgiau su šiuo inkstu pagyventi, — sako Raimonda. — Neleidžiu sau galvoti, kad bus blogai. Šeima džiaugiasi taip pat, labiausiai — trylikametis sūnus, kad galėsiu skirti jam daugiau laiko. Norėčiau savo pavyzdžiu padrąsinti ir kitus, kuriems gal sunku apsispręsti ar pakeisti požiūrį".

36 metų vyriškis, kuriam teko antrasis šio donoro inkstas, taip pat nusiteikęs optimistiškai, tikisi geriausio. 2008 metais jam buvo diagnozuota nefropatija, bet aštuonerius metus liga neprogresavo. Devintaisiais metais ėmė smarkiai blogėti, 1,5 metų teko daryti peritoninę dializę, dar po metų buvo įrašytas į inksto transplantacijos laukiančiųjų sąrašą. 

"Jau penktą kartą atvykstu į klinikas, nes pirmuosius keturis kartus donoriniai organai nebuvo man tinkamiausi, — pasakoja pacientas. — Ir šįkart važiavau galvodamas, kad gal bus kaip anais kartais. Tačiau šįkart pasisekė! Mintis, kad inksto donoras persirgęs kovidu, manęs nė kiek neišgąsdino. Ir aš esu persirgęs šia infekcija per antrąją bangą, turėjau antikūnų". 

Dabar vyras mano, kad gyvenimas pasikeis neatpažįstamai, džiaugiasi ir nori kuo greičiau pamatyti savo keturmetį sūnų. 

Tegai:
COVID-19, operacija
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
EK pareikalavo "AstraZeneca" paaiškinti vakcinų tiekimo į ES sumažėjimą
PSO papasakojo apie koronaviruso likimą
JT generalinis sekretorius prakalbo apie neonacius COVID-19 epochoje
Miškas

Europos Komisija prigrasino Lietuvai sankcijomis dėl miškų pirkimo

(atnaujinta 11:54 2021.01.26)
Lietuvos parlamentarai anksčiau įvedė pataisą, pagal kurią privatiems asmenims nustatomas didžiausias galimas nuosavybės plotas

VILNIUS, sausio 26 — Sputnik. Europos Komisija paragino Lietuvą pagrįsti priimtą pataisą dėl vieno asmens ne daugiau kaip 1,5 hektaro miško įsigijimo, praneša Aplinkos ministerijos spaudos tarnyba.

EK teigimu, pataisa gali prieštarauti ES straipsnio nuostatai, užtikrinančiai laisvą kapitalo judėjimą.

Pakeistas Miškų įstatymas privatiems asmenims nustatė didžiausią galimą įsigyti miško ūkio paskirties žemės sklypų plotą — 1500 ha, nors tokio ar panašaus ribojimo nėra kitose ES šalyse narėse.

EK prašo pateikti informaciją apie įstatymo pataisų priėmimo aplinkybes ir pagrįsti nustatyto ribojimo būtinybę ir proporcingumą. 

Seimas riboti privataus miško dydį nusprendė 2019 m. rugpjūčio 22 d. EK pataisa susidomėjo 2020 m. rugsėjo 10 d.

Aplinkos ministerija paprašė pratęsti atsakymo pateikimo terminą 3 mėnesiams. EK jį atidėjo iki 2021 metų vasario 17 d.

"Dabar turime tik mažiau nei mėnesį išspręsti buvusių valdančiųjų problemą, kurią patys ir sukūrė", — pasakė aplinkos viceministras Danas Augutis.

Viceministro vertinimu, jeigu Miškų įstatymo nustatyti ribojimai miško žemei įsigyti liks nepakeisti, EK greičiausiai pradės oficialią pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas, be šio galimo pažeidimo, paveldėjo dar tris Aplinkos ministerijai adresuotas pažeidimo procedūras — dėl nuotekų, buveinių, atliekų direktyvų.

Tegai:
Europos Komisija (EK), sankcijos, miškas, Lietuva

Vilnius paminėjo savo 698-ąjį gimtadienį šviesų šou video

(atnaujinta 12:27 2021.01.26)
Lietuvos sostinė šventės proga paskendo šviesose: nušvito Gedimino pilis bei Žvėryno, Baltasis, Žaliasis ir Mindaugo tiltai, TV bokštas "šoko" pagal lietuviškas dainas, o ant Rotušės pasirodė įspūdingo dydžio šviesos projekcija su Vilniaus miesto savivaldybės vėliava

Sausio 25 dieną Vilnius minėjo savo 698-ąjį gimtadienį. Kadangi šalyje šiuo metu galioja karantinas dėl koronaviruso pandemijos, Vilniaus savivaldybė nusprendė atsisakyti prašmatnių šventinių renginių ir parengė saugių, smagių pramogų mieste.

День рождения Вильнюса
© Sputnik / Владислав Адамовский

Vilniaus šviesų festivalio iniciatyva Vilniaus miesto gimtadienio proga mieste nušvito Gedimino pilis bei paminklo Gediminui kardas. Taip pat nušvito keturi Vilniaus tiltai: Žvėryno, Baltasis, Žaliasis ir Mindaugo.

Be to, buvo galima išvysti, kaip TV bokštas kas valandą "šoka" pagal populiarias lietuviškas dainas.

Sostinės savivaldybė turi gražią tradiciją — jau ketvirtus metus aikštėje prie miesto Rotušės šia proga iškeliamos trys Vilniaus miesto vėliavos. Šįmet dėl karantino ribojimų ceremonijos nebuvo, tačiau sausio 24–25 d. tamsiu paros metu ant Rotušės fasado praeiviai išvydo įspūdingo dydžio šviesos projekciją su Vilniaus miesto savivaldybės vėliava.

Šventės akimirkomis Vilniaus miesto savivaldybė pasidalijo vaizdo įraše, kuris paskelbtas savivaldybės Youtube kanale.

Tegai:
vaizdo įrašas, Vilniaus gimtadienis, šventė, Lietuva, Vilnius