Koronavirusas, archyvinė nuotrauka

Visi grįžusieji užsienio karantinuojami savivaldybių patalpose

(atnaujinta 09:55 2020.03.24)
Karantinuojami bus ir tie, kurie neturi koronoviruso simptomų, SAM sprendimą jau sukritikavo Vilniaus meras Remigijus Šimašius

VILNIUS, kovo 24 — Sputnik. Visi iš užsienio grįžę asmenys ir asmenys, turėję sąlytį su jais, bus priverstinai karantinuojami savivaldybės skirtose vietose. Tokį įsakymą pirmadienio vakarą pasirašė Sveikatos apsaugos ministerija.

Dokumentu socialiniame tinkle Facebook pasidalino Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Kaip nurodoma ministro pasirašytame rašte, savivaldybės administracijos numatytose patalpose asmenys turės praleisti 14 dienų. Karantinuojami bus visi be išimties, net ir tie, kurie neturi COVID-19 simptomų.

Įsakyme taip pat pabrėžiama, kad patalpos asmenims turi būti pritaikytos nuo kovo 24 dienos. Be to, savivaldybės turės pasirūpinti maitinimu.

Vėliau Grubliauskas pranešė, kad privalomas karantinavimas bus taikomos ne nuo antradienio, o nuo trečiadienio.

"Trys ilgos derinimo, įtikinėjimo ir tarimosi valandos su SAM ir DFDS vadovais, vis tik davė rezultatą. Ir bent jau reikalavimų Klaipėdai kontekste, rytojus V–499 "reikale" — tai dar viena diena, iškovota pasirengimui tos tvarkos įgyvendinimui. Rytoj visi visų keltų keleiviai sugrįžę į Klaipėdą dar bus aptarnaujami kaip įprasta, o jau nuo trečiadienio — pagal naują tvarką", — rašė Grubliauskas.

Į naują "dekretą" sureagavo ir Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Socialiniame tinkle jis pasidalino, kad laišku kreipėsi į ministrą pirmininką Saulių Skvernelį.

"Ką tik Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui nusiunčiau laišką dėl šįvakar sveikatos apsaugos ministro priimto sprendimo, kuris turi įsigalioti po 30 minučių. Manau, jūs turite žinoti Vilniaus miesto poziciją, nes jei sprendimas nebus atšauktas, tai palies mus visus ir labai apsunkins kovą su COVID-19".

Šimašius rašo manantis, kad Veryga padarė turbūt didžiausią klaidą dėl COVID-19 užkardymo, o to pasekmės prilygs pavėluotam apsirūpinimui viruso nustatymo testais bei gydytojų asmeninės apsaugos priemonėmis.

"Ministro sprendime ne tik nustatyta, kad visi, grįžę iš užsienio be jokių išlygų (išskyrus, be jokio paaiškinimo apie išimties priežastį, diplomatus) 14 dienų turės būti karantinuojami savivaldybės paskirtose patalpose. Jo antras punktas nustato, kad ir visi, kurie serga COVID-19, ir nepatiria simptomų, turi būti apgyvendinti analogiškose savivaldybės paskirtose patalpose", — rašė Šimašius.

Meras teigia, kad priėmus minėtą sprendimą atsirastų tam tikros nerimą keliančios pasekmės:

"1) bus eikvojami administraciniai ir gydytojų ištekliai, kurių mažiau liks sunkiems ligoniams, o tai kainuos gyvybes;

2) bus eikvojami nežmoniški ekonominiai ištekliai be jokios naudos viruso suvaldymo tikslui pasiekti;

3) žmonės vengs atlikinėti COVID-19 testus, nes žinos, kad iš savo saugios aplinkos saviizoliacijoje, net nesant simptomų, bus perkeliami į nežinomą aplinką, kuri, esant tokiems kiekiams, tikrai negalės būti patogi. Tai gerokai apsunkins kovą su virusu;

4) tokios priemonės sukels rimtas pasekmes vaiko teisėms, nes suponuoja šeimų atskyrimą arba būtinųjų vaiko poreikio nepatenkinimą;

5) šių priemonių apskritai neįmanoma realizuoti, nes, didelės dalies epidemiologų teigimu, COVID-19 prasirgs apie ⅔ visos visuomenės narių, taigi, jei tai pasitvirtintų, teoriškai, beveik 2 milijonai Lietuvos gyventojų turėtų būti perkelti iš savo namų. Net jei prasirgtų dvigubai mažiau gyventojų, tai vis tiek sudarytų milijoną apgyvendinimų ne namuose".

Sostinės meras ragina "kuo greičiau pakeisti šį nelogišką ir netgi pavojingą sprendimą, ir imtis priemonių, kad sveikatos apsaugos ministras nebeturėtų galimybių daugiau priimti panašių mokslu ir gydytojų patirtimi neparemtų sprendimų".

Nuo kovo 16 dienos iki kovo 30 dienos Lietuva paskelbė karantiną, kuris greičiausiai bus pratęstas.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. PSO duomenimis, epidemija išplito daugiau nei 190 šalių, pasaulyje jau yra užsikrėtę daugiau nei 334 tūkst. žmonių, mirė daugiau kaip 14 tūkst. žmonių. Bendras patvirtintų koronaviruso atvejų skaičius Lietuvoje — 179.

Koronavirusas: simptomai ir apsaugos metodai
Tegai:
koronavirusas, COVID-19, karantinas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2557)
Dar šia tema
Lietuva šiandien gaus 5 tūkst reagentų koronaviruso tyrimams
Paaiškėjo, kiek Lietuvos įmonių nukentėjo nuo koronaviruso
Humoras prieš koronavirusą: kuo per karantiną užsiima žmonės visame pasaulyje
Pinigai, archyvinė nuotrauka

Pernai Lietuvoje buvo suteikta 62,5 mln. eurų paramos

(atnaujinta 13:03 2020.09.25)
Pagrindine paramos teikimo sritimi tapo sportas — jam remti buvo skirta 30,3 proc. visos paramos

VILNIUS, rugsėjo 26 — Sputnik. Pernai Lietuvoje buvo suteikta 62,5 mln. eurų paramos, praneša Lietuvos statistikos departamentas.

Pernai paramos teikėjai – Lietuvos juridiniai asmenys – suteikė 55,4 proc., užsienio šalių juridiniai asmenys – 30,2 proc., anoniminiai paramos teikėjai ir fiziniai asmenys – 14,4 proc. visos suteiktos paramos. 66,7 proc. paramos buvo suteikta piniginėmis lėšomis.

Sportas tapo pagrindine paramos teikimo sritimi. Jam remti buvo skirta 30,3 proc. visos paramos. Pagrindiniai sporto srities rėmėjai – juridiniai asmenys, kurių skirta parama sudarė 96,5 proc. visos 2019 metais sportui skirtos paramos. Lietuvos juridiniai asmenys pernai sportui skyrė 50,4 proc. visos paramos.

Apie 60 proc. visos paramos teikėjai skyrė ne pelno institucijoms, teikiančioms paslaugas namų ūkiams, valdžios sektoriui – 34,9 proc.

Lietuvos juridinių asmenų didžiausią suteiktos paramos materialinėmis vertybėmis dalį sudarė maisto produktai ir gėrimai – 41,3 proc., medikamentai ir vaistai – 5,9 proc., drabužiai, jų priedai ir kiti tekstilės gaminiai – 4,4 proc.

Daugiausia paramos pernai suteikė Vilniaus apskrities juridiniai asmenys – 40,4 proc. visos paramos. Kauno apskrities juridiniai asmenys – 28,3 proc. visos suteiktos paramos.

Didžiausias vidutinis vieno Lietuvos juridinio asmens suteiktos paramos dydis buvo Kauno apskrityje – jis siekė 13,1 tūkst. eurų.

Tegai:
sportas, Lietuva
Dar šia tema
Lietuvos Vyriausybė patvirtino "paramos" planą Baltarusijai
Parama "žaliajai" energijai skirta 38 švietimo, globos, gydymo įstaigoms
Pirtis, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: rugsėjo 26-osios šventės

(atnaujinta 21:43 2020.09.25)
Nuo rugsėjo 26-osios iki metų galo lieka 96 dienos, dienos ilgis — 11 val. 58 min.

Rugsėjo 26 yra 269-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 270-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 96 dienos.

2020 metų rugsėjo 26 dieną saulė teka 07:11, leidžiasi 19:09, dienos ilgis — 11 val. 58 min.

Šią dieną minima Europos kalbų diena

Rugsėjo 26 dieną švenčiama Europos kalbų diena. Šios šventės metu Europos valstybėse organizuojami įvairūs renginiai, siekiant paskatinti kalbų mokymosi įvairovę, išugdyti pagarbą visoms Europos kalboms, regionų ir tautinių mažumų kalboms.

Europos Taryba yra sukūrusi šešių lygių sistemą, kuri padeda įvertinti asmens gebėjimą suprasti, kalbėti ir rašyti užsienio kalba. Šiuos standartus pripažino pagrindinės Europos vertinimo institucijos, daugelis Europos valstybių ir Europos Sąjunga kaip dalį "Europaso" programos, kuria siekiama palengvinti žmonėms sąlygas studijuoti ir dirbti užsienyje.

Minima ir Pasaulinė kontracepcijos diena

Pasaulinė kontracepcijos diena paskelbta, siekiant sumažinti neplanuotų nėštumų skaičių. 1968 metais Jungtinės Tautos paskelbė teisę į kontracepciją bei šeimos planavimą.

Visame pasaulyje šios dienos proga organizuojami įvairūs šviečiamieji renginiai mokyklose ir universitetuose. Rengiamos interneto viktorinos, pokalbių laidos radijo stotyse, labdaros renginiai. Apie kontracepciją jaunimas informuojamas naktiniuose klubuose.

Dauguma Lietuvos gyventojų pakankamai gerai informuoti apie lytiškai plintančias infekcijas (LPI). Tai parodė naujausia Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro užsakymu šių metų vasarą atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa. Kas antras (50 proc.) apklausos respondentas teisingai mano, kad prezervatyvai 100 proc. neapsaugo nuo lytiškai plintančių ligų, tačiau trečdalis (31 proc.) įsitikinę, kad prezervatyvų naudojimas suteikia šimtaprocentinę apsaugą ir penktadalis (19 proc.) nežino / neatsakė. Geresnį informuotumą šiuo klausimu pademonstravo vyrai (54 proc.) nei moterys (47 proc.), 30–49 metų amžiaus asmenys (57 proc.), miesto gyventojai (55 proc.).

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, kasmet moterų sprendimu Lietuvoje atliekama apie 10 tūkst. abortų.

Visame pasaulyje per metus suskaičiuojama 80 mln. neplanuoto nėštumo atvejų. Maždaug 58 proc. jų baigiasi abortu. Daugiausia neplanuotų nėštumų būna dėl to, kad moteris nesinaudoja kontracepcijos priemonėmis. Naujausi duomenys rodo, kad pasaulyje, taip pat Lietuvoje, daugiausia nėštumų nutraukia 20-24 metų moterys.

Šeimos pirties diena

Profesionalių pirtininkų asociacija ir Lietuviškos pirties akademija pirmąjį šeštadienį po Rudens lygiadienio paskelbė Šeimos pirties diena.

Ši diena pasirinkta ne veltui, mat pasibaigus vasarai ir jos darbams, norisi jaukumo. Pagal mūsų senolių papročius, pabaigus didelius darbus, prieš kiekvieną šventę buvo įprasta eiti į pirtį. Pirtis dažniausiai buvo kuriama šeštadienio vakare, o į ją kviečiami visi šeimos nariai ir užklydę keleiviai.

Tuomet pagrindinė pirties užduotis buvo nusiprausti, apvalyti ir kūną, ir sielą. Prieš pirtį buvo įprasta susitaikyti, pamiršti senas skriaudas ir klaidas, taip pat prisiminti tuos, kurie jau išėjo. Šiais laikais pirtis labiau suprantama kaip pramoga, bendravimo ir atsipalaidavimo priemonė. Tačiau pirtininkai ragina prisiminti senąsias tradicijas ir įprasminti buvimą pirtyje kartu su šeima.

Šią dieną visi raginami kūrenti pirtį (savo asmeninę ar nuomojamą) ir pasikviesti į ją savo šeimą, artimiausius žmones, dalintis pirties šiluma ir kurti savo tradicijas, ritualus, procedūras.

Pirties lankymo tradicija 2020 metais įtraukta į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Šis vertybių sąvadas skatina semtis įkvėpimo iš mūsų senųjų tradicijų, pasiimant tai, kas prasminga, tinka mūsų laikams, keičiant jas savaip ir išsaugant tradiciją ateities laikams.

Savo vardadienius šiandien švenčia Damijonas, Gražė, Gražina, Justina, Justinas, Kipras, Kiprijonas, Kozmas, Vydenė, Vydenis, Vydgailas, Vydgailė.

Tegai:
Lietuva, šventės, šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai