Koronavirusas, archyvinė nuotrauka

Visi grįžusieji užsienio karantinuojami savivaldybių patalpose

(atnaujinta 09:55 2020.03.24)
Karantinuojami bus ir tie, kurie neturi koronoviruso simptomų, SAM sprendimą jau sukritikavo Vilniaus meras Remigijus Šimašius

VILNIUS, kovo 24 — Sputnik. Visi iš užsienio grįžę asmenys ir asmenys, turėję sąlytį su jais, bus priverstinai karantinuojami savivaldybės skirtose vietose. Tokį įsakymą pirmadienio vakarą pasirašė Sveikatos apsaugos ministerija.

Dokumentu socialiniame tinkle Facebook pasidalino Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Kaip nurodoma ministro pasirašytame rašte, savivaldybės administracijos numatytose patalpose asmenys turės praleisti 14 dienų. Karantinuojami bus visi be išimties, net ir tie, kurie neturi COVID-19 simptomų.

Įsakyme taip pat pabrėžiama, kad patalpos asmenims turi būti pritaikytos nuo kovo 24 dienos. Be to, savivaldybės turės pasirūpinti maitinimu.

Vėliau Grubliauskas pranešė, kad privalomas karantinavimas bus taikomos ne nuo antradienio, o nuo trečiadienio.

"Trys ilgos derinimo, įtikinėjimo ir tarimosi valandos su SAM ir DFDS vadovais, vis tik davė rezultatą. Ir bent jau reikalavimų Klaipėdai kontekste, rytojus V–499 "reikale" — tai dar viena diena, iškovota pasirengimui tos tvarkos įgyvendinimui. Rytoj visi visų keltų keleiviai sugrįžę į Klaipėdą dar bus aptarnaujami kaip įprasta, o jau nuo trečiadienio — pagal naują tvarką", — rašė Grubliauskas.

Į naują "dekretą" sureagavo ir Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Socialiniame tinkle jis pasidalino, kad laišku kreipėsi į ministrą pirmininką Saulių Skvernelį.

"Ką tik Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui nusiunčiau laišką dėl šįvakar sveikatos apsaugos ministro priimto sprendimo, kuris turi įsigalioti po 30 minučių. Manau, jūs turite žinoti Vilniaus miesto poziciją, nes jei sprendimas nebus atšauktas, tai palies mus visus ir labai apsunkins kovą su COVID-19".

Šimašius rašo manantis, kad Veryga padarė turbūt didžiausią klaidą dėl COVID-19 užkardymo, o to pasekmės prilygs pavėluotam apsirūpinimui viruso nustatymo testais bei gydytojų asmeninės apsaugos priemonėmis.

"Ministro sprendime ne tik nustatyta, kad visi, grįžę iš užsienio be jokių išlygų (išskyrus, be jokio paaiškinimo apie išimties priežastį, diplomatus) 14 dienų turės būti karantinuojami savivaldybės paskirtose patalpose. Jo antras punktas nustato, kad ir visi, kurie serga COVID-19, ir nepatiria simptomų, turi būti apgyvendinti analogiškose savivaldybės paskirtose patalpose", — rašė Šimašius.

Meras teigia, kad priėmus minėtą sprendimą atsirastų tam tikros nerimą keliančios pasekmės:

"1) bus eikvojami administraciniai ir gydytojų ištekliai, kurių mažiau liks sunkiems ligoniams, o tai kainuos gyvybes;

2) bus eikvojami nežmoniški ekonominiai ištekliai be jokios naudos viruso suvaldymo tikslui pasiekti;

3) žmonės vengs atlikinėti COVID-19 testus, nes žinos, kad iš savo saugios aplinkos saviizoliacijoje, net nesant simptomų, bus perkeliami į nežinomą aplinką, kuri, esant tokiems kiekiams, tikrai negalės būti patogi. Tai gerokai apsunkins kovą su virusu;

4) tokios priemonės sukels rimtas pasekmes vaiko teisėms, nes suponuoja šeimų atskyrimą arba būtinųjų vaiko poreikio nepatenkinimą;

5) šių priemonių apskritai neįmanoma realizuoti, nes, didelės dalies epidemiologų teigimu, COVID-19 prasirgs apie ⅔ visos visuomenės narių, taigi, jei tai pasitvirtintų, teoriškai, beveik 2 milijonai Lietuvos gyventojų turėtų būti perkelti iš savo namų. Net jei prasirgtų dvigubai mažiau gyventojų, tai vis tiek sudarytų milijoną apgyvendinimų ne namuose".

Sostinės meras ragina "kuo greičiau pakeisti šį nelogišką ir netgi pavojingą sprendimą, ir imtis priemonių, kad sveikatos apsaugos ministras nebeturėtų galimybių daugiau priimti panašių mokslu ir gydytojų patirtimi neparemtų sprendimų".

Nuo kovo 16 dienos iki kovo 30 dienos Lietuva paskelbė karantiną, kuris greičiausiai bus pratęstas.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. PSO duomenimis, epidemija išplito daugiau nei 190 šalių, pasaulyje jau yra užsikrėtę daugiau nei 334 tūkst. žmonių, mirė daugiau kaip 14 tūkst. žmonių. Bendras patvirtintų koronaviruso atvejų skaičius Lietuvoje — 179.

Koronavirusas: simptomai ir apsaugos metodai
Tegai:
koronavirusas, COVID-19, karantinas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2558)
Dar šia tema
Lietuva šiandien gaus 5 tūkst reagentų koronaviruso tyrimams
Paaiškėjo, kiek Lietuvos įmonių nukentėjo nuo koronaviruso
Humoras prieš koronavirusą: kuo per karantiną užsiima žmonės visame pasaulyje
Balandžio 20-oji

Kokia šiandien diena: balandžio 20-osios šventės

(atnaujinta 16:00 2021.04.19)
Šią dieną 1889 metais Austrijoje gimė būsimasis Vokietijos diktatorius Adolfas Hitleris

Balandžio 20-oji yra 110-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 255 dienos.

Šiandien saulė teka 06:08, leidžiasi 20:29, dienos ilgumas 14 val. 21 min.

Savo vardadienį šiandien švenčia Gostautas, Eisvydė, Marcijonas, Agnė.

Kinų kalbos diena 

Jungtinių tautų organizacija (JTO) paskelbė balandžio 20-ąją Tarptautine kinų kalbos diena. Kinų kalba — viena iš šešių JTO oficialių kalbų.

Kiekvienai iš šių kalbų skirta minėtina diena: prancūzų (kovo 20 d.), kinų (balandžio 20 d. ), anglų (balandžio 23 d.), rusų (birželio 6 d.), ispanų (spalio 12 d.), arabų (gruodžio 18 d.). Šios dienos skirtos kiekvienos iš kalbų istorijai ir kultūrai. Šiomis dienomis organizuojami kalbų kursai, vyksta įvairiausi kultūriniai, muzikiniai, pramoginiai renginiai.

Ši diena Lietuvos istorijoje

1716 metais Marienburge gimė Gotfrydas Ostermejeris, raštijos darbuotojas, lietuvių kultūros tyrinėtojas, pirmasis lietuvių literatūros istorikas, kunigas. Mirė 1800 m.

1797 metais gimė Mykolas Petkevičius, 1831 metų sukilimo dalyvis. Mirė 1834 m.

1902 metais gimė aktorius Mečys Chadaravičius. Mirė 1949 m.

1921 metais gimė dainininkas (operos bosas) Abdonas Lietuvninkas. Mirė 1994 m.

1922 metais gimė rašytoja Regina Songinaitė-Raslavičienė.

1961 metais panaikintas Kaliningrado srities, kaip uždaros pasienio zonos, statusas.

2007 metais eidamas 83-iuosius metus, Gotlando saloje Švedijoje mirė žymus lietuvių išeivijos dailininkas Eugenijus Mindaugas Budrys.

2008 metais mirė garsus lituanistas, ilgametis "Kultūros barų" vyriausiasis redaktorius Bronys Savukynas.

2012 metais lietuviška kino juosta "Tadas Blinda. Pradžia" atidarė Europos Sąjungos (ES) kino festivalį Kalkutoje.

Ši diena pasaulio istorijoje

1792 metais Prancūzija paskelbė karą Austrijai. Į karą prieš Prancūziją įsitraukė Prūsija, Sardinijos karalystė, Didžioji Britanija, Ispanija, Olandija, Neapolio karalystė ir Vokietijos valstybės.

1808 metais gimė Prancūzijos imperatorius (1852-1870) Napoleonas III.

1854 metais Austrija ir Prūsija sudarė sąjungą prieš Rusiją.

1887 metais Paryžiuje surengtos pirmosios automobilių lenktynės.

1889 metais Austrijoje gimė būsimasis Vokietijos diktatorius Adolfas Hitleris.

1927 metais Šveicarijoje gimė superlaidumo fizikas, inžinierius Karlas Miuleris, 1987 metais gavęs Nobelio premiją.

1993 metais per penkias kovų dienas Bosnijoje tarp kroatų ir musulmonų žuvo daugiau nei 200 žmonių.

2010 metais JAV erdvėlaivis "Discovery" su septyniais astronautais saugiai sugrįžo į Žemę, perskridęs visą Ameriką iš vakarų į rytus, užbaigdamas 15 parų, 6 mln. mylių kelionę į Tarptautinę kosminę stotį (TKS).

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai
Ligoninės lova

Pasiskiepijęs "Pfizer" vakcina Estijoje mirė pagyvenęs žmogus

(atnaujinta 19:52 2021.04.19)
Mirusiojo šeimos gydytojas abejoja, ar jo mirtis susijusi būtent su vakcina. Tačiau manoma, kad "dehidracija atsirandanti dėl skiepijimo, gali prisidėti prie širdies nepakankamumo ir širdies priepuolio"

VILNIUS, balandžio 19 — Sputnik. Estijoje praėjusią savaitę buvo užregistruotas mirtinas atvejis, kai žmogus buvo paskiepytas nuo koronaviruso Pfizer / BioNtech Comirnaty vakcina. Mirė 86 metų vyras, praneša Estijos vaistų agentūra.

Gavęs antrą vakcinos dozę, vyras mirė šeštą dieną po vakcinacijos.

"Naktį po vakcinacijos jam pasireiškė skonio jautrumo sutrikimas, pablogėjo rijimas, padidėjo prakaitavimas, vėmimas antrą dieną, kraujospūdžio kritimas ir alpimas trečią dieną. Ligoninėje pacientui buvo diagnozuotas širdies priepuolis, kurio rezultatas buvo staigi mirtis", — sakoma agentūros svetainėje.

Mirusiojo šeimos gydytojas abejoja, ar jo mirtis susijusi būtent su vakcina. Tačiau agentūra mano, kad "dehidracija (atsirandanti dėl skiepijimo - Sputnik) gali prisidėti prie širdies nepakankamumo ir širdies priepuolio".

Vos per praėjusią savaitę departamentas gavo 31 pranešimą apie šalutinį poveikį po Pfizer / BioNtech vakcinacijos. Iš jų du atvejai buvo klasifikuojami kaip sunkūs.

Anksčiau Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid sakė, kad šalis pradės naudoti Rusijos vakciną nuo koronaviruso "Sputnik V" po to, kai ją patvirtins Europos vaistų agentūra (EVA).

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje iš viso nustatyta daugiau nei 234 tūkst. koronaviruso atvejų, mirė daugiau nei 3,7 tūkstančio žmonių.

Iš viso 209 600 žmonės šalyje vakcinuoti dviem skiepo dozėmis. Dar 354 124 šiuo metu laukia antros skiepo dozės. Iš viso panaudotos 773 324 vakcinos. Iš viso Lietuva jau vakcinavo daugiau kaip 50 proc. vyresniųjų (65+ m. amžiaus) gyventojų.

Ketvirtadienį Vyriausybė pratęsė karantiną iki gegužės 31 dienos. Kartu ministrų kabinetas nutarė sušvelninti karantino režimą, numatydamas bendravimo išimtis imunitetą nuo COVID-19 turintiems asmenims.

Tegai:
mirtis, vakcina
Temos:
Vakcinacija nuo COVID-19 Lietuvoje ir pasaulyje: iššūkiai ir pažanga
Vėjo elektrinės

Lietuva atsinaujinančios energetikos projektams skyrė beveik 10 mln. eurų

(atnaujinta 14:32 2021.04.19)
Iš viso parama buvo skirta 37 projektams, kuriuos įgyvendinus Lietuvoje papildomai atsiras daugiau nei 21 MW suminės įrengtosios galios mažų vėjo elektrinių ir daugiau nei 5 MW suminės įrengtosios galios mažų saulės elektrinių

VILNIUS, balandžio 20 — Sputnik. Lietuvos energetikos ministras Dainius Kreivys pasirašė įsakymą, kuriuo skyrė beveik 10 mln. eurų elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių gaminančių mažos galios elektrinių plėtrai, praneša ministerijos dpaudos tarnyba.

Pažymima, jog projektai finansuojami iš atsinaujinančių energijos išteklių statistinių perdavimų Liuksemburgui.

"Atsinaujinanti energetika yra mūsų ateitis, į kurią investuojame jau šiandien. Džiugu, kad šią viziją palaiko gyventojai bei verslas ir vis dažniau pasinaudoja galimybe gauti finansavimą", — pareiškė energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė.

Iš viso parama buvo skirta 37 projektams. Numatoma, kad įgyvendinus šiuos projektus Lietuvoje papildomai atsiras daugiau nei 21 MW suminės įrengtosios galios mažų vėjo elektrinių ir daugiau nei 5 MW suminės įrengtosios galios mažų saulės elektrinių.

Iš viso teigiamai įvertinta buvo 126 paraiškos, kurių bendra prašoma suma siekia daugiau nei 22 mln. eurų, iš jų 89 proc. paraiškų prašoma paramos saulės elektrinių įrengimui, 11 proc. vėjo elektrinėms.  

Paraiškas teikti ir gauti finansavimą galėjo labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, ūkininkai ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos.

Lietuva yra išsikėlusi ambicingus atsinaujinančios energetikos tikslus, yra siekiama, kad AEI dalis galutiniame elektros suvartojimo balanse 2030 metais sudarytų 50 proc., o 2050 metais — 100 proc.

Tegai:
atsinaujinantys energijos šaltiniai, energetika, Lietuva
Dar šia tema
"Ignitis grupė" priėmė sprendimą plėsti Kruonio HAE
Gyventojai "nuskurs": kodėl kainos Lietuvoje kils be BelAE energijos