Laurynas Kasčiūnas

Kasčiūnas prašo Verygos atsakyti, kada bus įdiegti nauji laboratoriniai pajėgumai

(atnaujinta 11:57 2020.03.24)
Vakar nusileido pirmas krovininis lėktuvas su koronaviruso laboratoriniam diagnozavimui reikalingų reagentų partija, tačiau, kaip pažymėjo Seimo narys, kol kas Lietuvoje nėra galimybių realiai reikšmingai plėsti testavimą dėl reikiamos technikos trūkumo laboratorijose

VILNIUS, kovo 24 — Sputnik. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą prašydamas atsakyti, kada konkrečiai bus įdiegti nauji laboratoriniai pajėgumai, taip pat, ar yra parengtas rezervinis planas, jei nepavyktų to padaryti.

Apie tai praneša Seimo spaudos tarnyba. 

"Kad ir pavėluota, bet gera žinia, kad vakar nusileido pirmas krovininis lėktuvas su koronaviruso laboratoriniam diagnozavimui reikalingų reagentų partija. Tikėkimės, kad ir kitos pasieks laiku. Taip pat ir greitieji testai. Tačiau panašu, kad kol kas ir toliau nėra galimybių realiai itin ženkliai, itin reikšmingai plėsti testavimą dėl reikiamos technikos trūkumo laboratorijose. Mokslininkai skelbia: vienam diagnozuotam asmeniui galbūt tenka 5–10 nediagnozuotų atvejų! O mes ir toliau susiduriame su sisteminėmis nepasiruošimo epidemijai problemomis", — sako Kasčiūnas.

Seimo nario teigimu, prezidento Gitano Nausėdos siūlymas kviestis Pietų Korėjos specialistą, kuris pasidalintų savo patirtimi, gali būti naudingas, tačiau Pietų Korėjos patirtis visų pirma susijusi su "testavimu, testavimu ir dar kartą testavimu". Anot parlamentaro, panašu, kad šitam specialistui čia bent 10 dienų nebūtų ką veikti.

Jis taip pat pabrėžė, kad naujų reagentų atvykimas niekaip neišsprendė apsaugos priemonių medikams problemos. 

"Jie ir toliau dirba neapsaugoti itin užkrečiamo viruso akivaizdoje. Kiekviena tokia neatsakinga diena gali mums žiauriai smogti po 5–14 dienų", — pažymėjo parlamentaras.

Seimo narys prašo sveikatos apsaugos ministro atsakyti, kada konkrečiai bus įdiegti nauji laboratoriniai pajėgumai, ar yra parengtas rezervinis planas, jei nepavyktų to padaryti, kiek realiai ir kada bus išplėstas testavimas. 

Kreipimesi taip pat prašoma imtis neatidėliotinų, jei reikia, tarpinių priemonių, kad apsaugos priemonės pasiektų jau šiandien ir nedelsiant, nelaukiant iki atvyks taip laukiama didžioji apsaugos priemonių siunta.

Nuo kovo 16 dienos iki kovo 30 dienos Lietuva paskelbė karantiną, kuris greičiausiai bus pratęstas. Naujaisiais duomenimis, bendras patvirtintų koronaviruso atvejų skaičius Lietuvoje — 179.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. PSO duomenimis, epidemija išplito daugiau nei 190 šalių, pasaulyje jau yra užsikrėtę daugiau nei 334 tūkst. žmonių, mirė daugiau kaip 14 tūkst. žmonių. 

Koronavirusas: simptomai ir apsaugos metodai
Tegai:
koronavirusas, Aurelijus Veryga, Laurynas Kasčiūnas
Dar šia tema
Lietuviai, jums siuntinys. Kaip "baisi" Kinija sutiko padėti Vilniui
Kasčiūnas ragina sugriežtinti Lietuvoje gyvenančių užsieniečių teisinę padėtį
Nuo koronaviruso pasaulyje pasveiko daugiau nei 100 tūkstančių žmonių
Turistai nenori grįžti iš Balio į epidemijų paliestas šalis
Pinigai, archyvinė nuotrauka

Pernai Lietuvoje buvo suteikta 62,5 mln. eurų paramos

(atnaujinta 13:03 2020.09.25)
Pagrindine paramos teikimo sritimi tapo sportas — jam remti buvo skirta 30,3 proc. visos paramos

VILNIUS, rugsėjo 26 — Sputnik. Pernai Lietuvoje buvo suteikta 62,5 mln. eurų paramos, praneša Lietuvos statistikos departamentas.

Pernai paramos teikėjai – Lietuvos juridiniai asmenys – suteikė 55,4 proc., užsienio šalių juridiniai asmenys – 30,2 proc., anoniminiai paramos teikėjai ir fiziniai asmenys – 14,4 proc. visos suteiktos paramos. 66,7 proc. paramos buvo suteikta piniginėmis lėšomis.

Sportas tapo pagrindine paramos teikimo sritimi. Jam remti buvo skirta 30,3 proc. visos paramos. Pagrindiniai sporto srities rėmėjai – juridiniai asmenys, kurių skirta parama sudarė 96,5 proc. visos 2019 metais sportui skirtos paramos. Lietuvos juridiniai asmenys pernai sportui skyrė 50,4 proc. visos paramos.

Apie 60 proc. visos paramos teikėjai skyrė ne pelno institucijoms, teikiančioms paslaugas namų ūkiams, valdžios sektoriui – 34,9 proc.

Lietuvos juridinių asmenų didžiausią suteiktos paramos materialinėmis vertybėmis dalį sudarė maisto produktai ir gėrimai – 41,3 proc., medikamentai ir vaistai – 5,9 proc., drabužiai, jų priedai ir kiti tekstilės gaminiai – 4,4 proc.

Daugiausia paramos pernai suteikė Vilniaus apskrities juridiniai asmenys – 40,4 proc. visos paramos. Kauno apskrities juridiniai asmenys – 28,3 proc. visos suteiktos paramos.

Didžiausias vidutinis vieno Lietuvos juridinio asmens suteiktos paramos dydis buvo Kauno apskrityje – jis siekė 13,1 tūkst. eurų.

Tegai:
sportas, Lietuva
Dar šia tema
Lietuvos Vyriausybė patvirtino "paramos" planą Baltarusijai
Parama "žaliajai" energijai skirta 38 švietimo, globos, gydymo įstaigoms
Pirtis, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: rugsėjo 26-osios šventės

(atnaujinta 21:43 2020.09.25)
Nuo rugsėjo 26-osios iki metų galo lieka 96 dienos, dienos ilgis — 11 val. 58 min.

Rugsėjo 26 yra 269-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 270-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 96 dienos.

2020 metų rugsėjo 26 dieną saulė teka 07:11, leidžiasi 19:09, dienos ilgis — 11 val. 58 min.

Šią dieną minima Europos kalbų diena

Rugsėjo 26 dieną švenčiama Europos kalbų diena. Šios šventės metu Europos valstybėse organizuojami įvairūs renginiai, siekiant paskatinti kalbų mokymosi įvairovę, išugdyti pagarbą visoms Europos kalboms, regionų ir tautinių mažumų kalboms.

Europos Taryba yra sukūrusi šešių lygių sistemą, kuri padeda įvertinti asmens gebėjimą suprasti, kalbėti ir rašyti užsienio kalba. Šiuos standartus pripažino pagrindinės Europos vertinimo institucijos, daugelis Europos valstybių ir Europos Sąjunga kaip dalį "Europaso" programos, kuria siekiama palengvinti žmonėms sąlygas studijuoti ir dirbti užsienyje.

Minima ir Pasaulinė kontracepcijos diena

Pasaulinė kontracepcijos diena paskelbta, siekiant sumažinti neplanuotų nėštumų skaičių. 1968 metais Jungtinės Tautos paskelbė teisę į kontracepciją bei šeimos planavimą.

Visame pasaulyje šios dienos proga organizuojami įvairūs šviečiamieji renginiai mokyklose ir universitetuose. Rengiamos interneto viktorinos, pokalbių laidos radijo stotyse, labdaros renginiai. Apie kontracepciją jaunimas informuojamas naktiniuose klubuose.

Dauguma Lietuvos gyventojų pakankamai gerai informuoti apie lytiškai plintančias infekcijas (LPI). Tai parodė naujausia Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro užsakymu šių metų vasarą atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa. Kas antras (50 proc.) apklausos respondentas teisingai mano, kad prezervatyvai 100 proc. neapsaugo nuo lytiškai plintančių ligų, tačiau trečdalis (31 proc.) įsitikinę, kad prezervatyvų naudojimas suteikia šimtaprocentinę apsaugą ir penktadalis (19 proc.) nežino / neatsakė. Geresnį informuotumą šiuo klausimu pademonstravo vyrai (54 proc.) nei moterys (47 proc.), 30–49 metų amžiaus asmenys (57 proc.), miesto gyventojai (55 proc.).

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, kasmet moterų sprendimu Lietuvoje atliekama apie 10 tūkst. abortų.

Visame pasaulyje per metus suskaičiuojama 80 mln. neplanuoto nėštumo atvejų. Maždaug 58 proc. jų baigiasi abortu. Daugiausia neplanuotų nėštumų būna dėl to, kad moteris nesinaudoja kontracepcijos priemonėmis. Naujausi duomenys rodo, kad pasaulyje, taip pat Lietuvoje, daugiausia nėštumų nutraukia 20-24 metų moterys.

Šeimos pirties diena

Profesionalių pirtininkų asociacija ir Lietuviškos pirties akademija pirmąjį šeštadienį po Rudens lygiadienio paskelbė Šeimos pirties diena.

Ši diena pasirinkta ne veltui, mat pasibaigus vasarai ir jos darbams, norisi jaukumo. Pagal mūsų senolių papročius, pabaigus didelius darbus, prieš kiekvieną šventę buvo įprasta eiti į pirtį. Pirtis dažniausiai buvo kuriama šeštadienio vakare, o į ją kviečiami visi šeimos nariai ir užklydę keleiviai.

Tuomet pagrindinė pirties užduotis buvo nusiprausti, apvalyti ir kūną, ir sielą. Prieš pirtį buvo įprasta susitaikyti, pamiršti senas skriaudas ir klaidas, taip pat prisiminti tuos, kurie jau išėjo. Šiais laikais pirtis labiau suprantama kaip pramoga, bendravimo ir atsipalaidavimo priemonė. Tačiau pirtininkai ragina prisiminti senąsias tradicijas ir įprasminti buvimą pirtyje kartu su šeima.

Šią dieną visi raginami kūrenti pirtį (savo asmeninę ar nuomojamą) ir pasikviesti į ją savo šeimą, artimiausius žmones, dalintis pirties šiluma ir kurti savo tradicijas, ritualus, procedūras.

Pirties lankymo tradicija 2020 metais įtraukta į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Šis vertybių sąvadas skatina semtis įkvėpimo iš mūsų senųjų tradicijų, pasiimant tai, kas prasminga, tinka mūsų laikams, keičiant jas savaip ir išsaugant tradiciją ateities laikams.

Savo vardadienius šiandien švenčia Damijonas, Gražė, Gražina, Justina, Justinas, Kipras, Kiprijonas, Kozmas, Vydenė, Vydenis, Vydgailas, Vydgailė.

Tegai:
Lietuva, šventės, šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai