Koronavirusas, archyvinė nuotrauka

Koronaviruso infekciją gydyti skirti vaistai bus parduodami po vieną pakuotę

(atnaujinta 18:44 2020.04.14)
Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, kol kas šių vaistų Lietuvoje yra užtektinai, be to, nuolat ieškoma kanalų, kur jų gauti daugiau

VILNIUS, kovo 24 — Sputnik. Lietuvos gydytojai galės išrašyti po vieną pakuotę Lopinaviro/Ritonaviro ir Hidroksichlorokvino, praneša Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).

Šiuo metu, kol dar neišrasti vaistai nuo naujo kornaviruso COVID-19, pasaulyje taikoma praktika gydyti užsikrėtusius žmones minėtais vaistais.

Pasak sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, šiuo metu svarbu užtikrinti, kad šie vaistai būtų kuo geriau paskirstyti tiems, kam jų labiausiai reikia, kad nenutrūktų jų gydymosi procesas ir nesusidurtume su problemomis, jei kartais pasaulyje laikinai sutriktų šių vaistų gamyba ar tiekimas.

"Todėl kol kas gydytojai galės išrašyti, o vaistininkai parduoti tik po vieną šių vaistų pakuotę. Šiuo metu vaistų turime pakankamai, ir, jei reikės, jų atsargos bus operatyviai papildytos", — sako sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Be to, minėti vaistai yra įtraukti į koronaviruso infekcijos diagnostikos ir gydymo tvarkos aprašą, todėl jų turimas kiekis bus skiriamas gydymo įstaigoms.

Tokį valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo, sveikatos apsaugos ministro Verygos sprendimą palaiko ir šalies medikai.

Lietuvos bendrosios praktikos gydytojų draugijos prezidentė dr. Sonata Varvuolytė sako, kad nuogąstavimai dėl galimo šių vaistų ažiotažo yra pagrįsti, tad tam tikrus apribojimus įvesti būtina. 

"Susidarius tokiai situacijai, žmonės išties gali be reikalo pradėti ieškoti jų įsigyti. Svarbu suprasti, kad, kol nėra mokslinio patvirtinimo, jokio vaisto šiaip sau pirkti ir vartoti negalima", — tvirtina Varvuolytė.

SAM patikslina, kad Lopinaviras/Ritonaviras yra skirtas gydyti ŽIV infekciją, o Hidroksichlorokvinas — reumatinėms ligoms gydyti. 

Šiuo metu pasaulyje dar vykdomi tyrimai, siekiant išsiaiškinti, ar šie vaistai gali būti veiksmingi, gydant koronaviruso infekciją. Galutinių įrodymų, patvirtinančių jų veiksmingumą, kol kas nėra.

Šiuo metu Lietuvoje užfiksuoti 203 koronaviruso atvejai. Karantinas Lietuvoje galioja nuo kovo 16 dienos, tačiau Vyriausybė jau paskelbė, kad jį teks pratęsti.

Koronavirusas: simptomai ir apsaugos metodai
Tegai:
COVID-19, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), Lietuva, koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (1871)
Dar šia tema
Tauragėje ir Panevėžyje trečiadienį pradės veikti mobilieji punktai
Londone nuo koronaviruso mirė pagyvenęs latvis
"Kautra" stabdo tarpmiestinius maršrutus
Krymo gyventojas susirgo koronavirusu apsilankęs Lietuvoje
Elektromobilis, archyvinė nuotrauka

Lietuviai dažniau nei latviai ir estai perka ekologiškus automobilius

(atnaujinta 14:30 2020.05.30)
Tuo tarpu įmonės renkasi ekologiškus automobilius kelis kartus mažiau nei šalies gyventojai, visgi automobilių gamintojams siekiant atitikti griežtėjančius ES emisijos reikalavimus ir nuolatos plečiant ekologiškų modelių pasiūlą

VILNIUS, gegužės 30 — Sputnik. Kas dešimtas per pastaruosius metus lietuvių įsigytas naujas automobilis atitinka aplinkai draugiško automobilio kategoriją, teigiama "Swedbank" pranešime žinisklaidai.

Naftos gavyba, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владимир Астапкович

Be to, pagal įsigyjamų aplinkai draugiškų automobilių dalį lietuviai pranoksta Latvijos ir Estijos gyventojus. Tuo metu šalies įmonės ekologiškus lengvuosius automobilius renkasi kelis kartus rečiau už gyventojus.

"Žalioji iniciatyva lizingo srityje sulaukė susidomėjimo visose Baltijos šalyse, tačiau didžiausios įtakos turėjo Lietuvos automobilių pirkėjų pasirinkimui. Šių metų kovo mėnesį naujų aplinkai draugiškų automobilių dalis tarp visų "Swedbank" lizingo būdu įsigytų lengvųjų transporto priemonių Lietuvoje pasiekė 17 proc. Palyginimui, Estijoje ir Latvijoje ši dalis siekė atitinkamai 13 ir 8 proc.", — sako Tomas Pulikas, "Swedbank" Vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento direktorius.

Nuo praėjusių metų gegužės mėnesio, kai startavo "Swedbank" žalioji iniciatyva, banko klientai lizingu įsigijo daugiau kaip 260 aplinkai draugiškų automobilių, kurie sudarė apie 10 proc. visų naujų lizingu įsigytų automobilių.

"Swedbank" duomenimis, per šį laikotarpį Estijoje ir Latvijoje ekologiškų automobilių dalis sudarė atitinkamai 5 proc. ir 7 proc. iš visų lizingu įsigytų lengvųjų transporto priemonių, atitinkamai, 310 ir 170 vnt. automobilių. 

Pasak Puliko, vidutinė pagal lizingo sutartį finansuojama aplinkai draugiško automobilio įsigijimo suma siekia apie 19 tūkst. eurų. Dažniausiai klientai renkasi įsigyti "Toyota" markės modelius, taip pat "Hyundai" ir "Audi" modelius.

Ekologiški automobiliai kol kas nėra dažnas pasirinkimas tarp įmonių – pagal žaliojo lizingo sutartis įmonės Baltijos šalyse įsigyja 2–3 proc. visų lizinguojamų automobilių. Nuo praėjusių metų gegužės daugiausiai tokių automobilių yra įsigijusios Estijos įmonės, antroje vietoje — Latvijos bendrovės, trečioje — Lietuvos. 

Pasak Puliko, nepaisant patrauklesnių finansavimo sąlygų, įmonės yra rečiau linkusios įsigyti tokius automobilius, nes verslo poreikius atitinkančių ekologiškų modelių pasiūla rinkoje kol kas yra ribota.

Visgi automobilių gamintojams siekiant atitikti griežtėjančius ES emisijos reikalavimus ir nuolatos plečiant ekologiškų modelių pasiūlą, prognozuojama, kad artimiausioje ateityje privačių automobilių pirkėjų pavyzdžiu turėtų pasekti ir verslo įmonės, teigiama banko pranešime.

Lietuva aktyviai plėtoja alternatyvių energijos šaltinių naudojimą, tačiau, daugelio ekspertų teigimu, valstybė neturi išteklių, kurie galėtų visiškai patenkinti šalies elektros energijos poreikius.

Interviu Sputnik Lietuva Aukštosios ekonomikos mokyklos Pasaulio energijos rinkų tyrimo centro direktorius Viačeslavas Kulaginas pažymėjo, kad jei Lietuvoje saulės ar vėjo energija bus naudojama daugiau, tuomet elektros energijos tarifai šalyje didės.

Remiantis statistikos agentūros "Eurostat" duomenimis, 2019 metais Lietuvos rodikliai pagal žaliosios energijos vartojimą buvo prasčiausi Baltijos šalyse. ES šalių reitinge Lietuva užėmė devintą vietą su 24,4 proc. rodikliu. Estijoje pagaminta 30 procentų visos energijos, sunaudojamos iš atsinaujinančių šaltinių, o Latvijoje — daugiau nei 40 procentų.

Tegai:
atsinaujinantys energijos šaltiniai, elektromobilis
Dar šia tema
Aplinkos ministerija žada kompensuoti dalį išlaidų už elektromobilio įsigijimą
Lietuvoje iki kitų metų vasaros bus įrengta 100 elektromobilių įkrovimo stotelių
Vokiečių gatvė, archyvinė nuotrauka

Mokslininkai atskleidė lietuvių psichologinės savijautos pokyčius karantino metu

(atnaujinta 12:58 2020.05.30)
Tyrimas vyko trims etapais, vidutinis tyrimo dalyvių amžius buvo 33 metai, 88 procentai respondentų buvo moterys, tačiau mokslininkai žada toliau stebėti psichologinės savijautos pokyčius, nes manoma, kad daugeliui atveju poveikis gali būti uždelstas

VILNIUS, gegužės 30 — Sputnik. Karantino metu Lietuvos visuomenės psichologinės gerovės lygis beveik nepasikeitė, atskleidė Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto mokslininkų komandos atliktas tyrimas.

Dviratininkai
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Tačiau kai kurių socialinių grupių atstovai ir pasižymintieji tam tikrais asmenybės bruožais patyrė didesnius savijautos pokyčius,

VU mokslininkų komanda kas dvi savaites analizavo tyrime dalyvavusių 18–69 metų amžiaus savanorių psichologinę savijautą karantino dėl COVID-19 metu. Pirmasis tyrimo etapas vyko karantino laikotarpio pradžioje (kovo 20–23 dienomis), trečiasis tyrimo etapas — balandžio 17–20 dienomis. Visuose trijuose tyrimo etapuose dalyvavo tie patys 567 savanoriai. Vidutinis tyrimo dalyvių amžius — 33 metai, 88 proc. dalyvavusiųjų tyrime — moterys.

Analizuojant duomenis, išryškėjo kelios tendencijos. Pirmiausia, žvelgiant į vidutinius visų tyrime dalyvavusių žmonių duomenis nematyti didelio psichologinės savijautos pokyčio: emocinė būsena iš esmės nepakito, vienišumo pokyčiai taip pat nedideli.

Analizuojant respondentų jaučiamo streso lygį, paaiškėjo, kad beveik 30 proc. respondentų pirmajame etape nurodė jaučią stresą gana stipriai arba labai stipriai, per mėnesį šis procentas sumažėjo ir balandžio pabaigoje gana stipriai arba labai stipriai stresą jaučiantys nurodė apie 24 proc. tyrimo dalyvių.

Kaip teigia tyrimą atlikusios psichologų komandos nariai dr. Vita Mikuličiūtė ir dr. Vytautas Jurkuvėnas, žmonės geba prisitaikyti prie stresinių ar nerimą keliančių situacijų.

"Žmonių prisitaikymo prie nerimą keliančių situacijų būdai yra labai individualūs, mes jų išmokstame dar anksti vaikystėje ir visą gyvenimą juos tobuliname. Taigi nenuostabu, kad bendra suaugusių žmonių emocinė savijauta pakinta nedaug, o su labai aukštais streso lygiais susitvarko didžioji dauguma, išskyrus asmenis, kurie pakliuvo į labai nepalankias aplinkybes ar jų asmenybė linkusi į aukštą streso lygį", — teigia Jurkuvėnas.

Tačiau detaliau analizuojant duomenis atsiskleidė papildomos tendencijos. Skirtingų tyrimo dalyvių psichologinės savijautos pokyčiai karantino metu buvo skirtingi — vieni patyrė gana stiprų savijautos pablogėjimą, kiti — net pagerėjimą. Tai gali priklausyti tiek nuo individualių su karantinu nesusijusių įvykių, tiek nuo asmens situacijos karantino metu.

Nustatyta, kad emocinės būsenos blogėjimas buvo labiau būdingas studentams, mokiniams ir tiems žmonėms, kurie prasčiau vertino savo finansinę padėtį. Analizuojant tyrimo dalyvių asmenybės bruožus, nustatyta, kad žmonės, kurie pasižymi žemu emociniu stabilumu, tai yra dažniau patiria neigiamas emocijas, tokias kaip liūdesys, pyktis, gėda ar kaltė, ir jos dažniau kinta, visuose tyrimo etapuose jautėsi pastebimai blogiau nei tie žmonės, kurie buvo emociškai stabilesni.

Analizuojant vienišumo pokyčius nustatyta, kad jaunesni respondentai vienišumą išgyveno stipriau nei vyresni, bet svarbiausias atradimas buvo tai, kad net keli asmenybės bruožai siejosi su vienišumo jausmo pokyčiais.

Rotušes aikštė, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Ryškiausia sąsaja nustatyta su ekstravertiškumu. Ekstravertiški žmonės yra tie, kurie mėgsta bendravimą, kitus žmones, jiems reikia aktyvios veiklos, stimuliacijos, jaudinančių potyrių. Tuo tarpu introvertiški žmonės gerai jaučiasi bendraudami su mažiau žmonių, nėra tokie aktyvūs. Tyrimo rezultatai parodė, kad karantino metu ekstravertiškesnių žmonių vienišumas didėjo, tuo tarpu introvertiškesių žmonių vienišumo pokyčiai buvo nedideli.

Vienas tyrimo sumanytojų, Psichologijos instituto docentas dr. Antanas Kairys teigia, kad šie rezultatai svarbūs siekiant suprasti, kaip žmonės jaučiasi karantino metu. Pasak jo, nors atrodo, kad labai dramatiškų pokyčių nevyksta, vidutinis psichologinės savijautos lygis nesikeičia, tačiau vieni žmonės patiria didesnius savijautos pokyčius nei kiti.

"Galime kalbėti apie tam tikras socialines grupes, pavyzdžiui, labiau finansiškai pažeidžiamus žmones, kurie stipriau jaučia psichologinės būsenos blogėjimą, bet dar svarbiau yra tai, kad savijautos pokyčiai yra susiję ir su mūsų asmenybės bruožais, o tai reiškia, kad didesnį poveikį gali patirti bet kurio socialinio sluoksnio, amžiaus, lyties žmogus. Dėl to mes neturėtume nuvertinti draugų ar artimųjų užuominų apie blogą savijautą, net jei jie, objektyviai žiūrint, didelių karantino padarinių nepatyrė", — apibendrina docentas.

Mokslininkai žada toliau tyrimą tęsti ir stebėti, kaip keičiasi jame dalyvaujančių žmonių psichologinė savijauta, nes šiuo metu tyrimai rodo, kad poveikis gali būti uždelstas, tai yra pasireikšti praėjus kuriam laikui po įvykio.

Lietuvoje nustatyti 1670 užsikrėtimo atvejai, 1229 žmonės pasveiko, 70 pacientų mirė. Karantinas Lietuvoje paskelbtas kovo 16 dieną, kelis kartus pratęstas šiuo metu jis galioja iki birželio 16 dienos.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užregistruota daugiau nei 5,7 milijono ligos atvejų, mirė daugiau nei 357 tūkstančiai žmonių.

Tegai:
COVID-19, koronavirusas, karantinas, Lietuva
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (1871)
Dar šia tema
Paaiškėjo kovos su COVID-19 Lietuvoje pesimistinis scenarijus
Papasakota, kokios procedūros laukia keliaujančiųjų
Kroatija atvėrė sienas Lietuvos piliečiams
Lietuvos ir Lenkijos prezidentai nusprendė po pandemijos veikti kartu