Neringa Venckienė, archyvinė nuotrauka

Venckienei taikomos kardomosios priemonės nepakeistos

(atnaujinta 18:29 2020.03.25)
Venckienei taikomos kardomosios priemonės — intensyvios priežiūros — terminas pratęstas dar trims mėnesiams

VILNIUS, kovo 25 — Sputnik. Lietuvos apeliacinis teismas atmetė Neringos Venckienės skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 metų vasario 18 dienos nutarties, praneša Lietuvos teismas.

Šia nutartimi Venckienei taikomos kardomosios priemonės — intensyvios priežiūros — terminas buvo pratęstas dar trims mėnesiams, taip pat sušvelnintos intensyvios priežiūros sąlygos, tačiau atmesti kaltinamosios prašymai pakeisti ir panaikinti visas jai taikomas kardomąsias priemones.

Neringa Venckienė pateikė skundą su prašymu panaikinti visas jai paskirtas kardomąsias priemones.

Tokį prašymą ji argumentavo tuo, jog teismų praktikoje net ir sunkesniais nusikaltimais kaltinamiems asmenims skiriama tik viena švelnesnė kardomoji priemonė — rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš šalies.

Tačiau, priešingai nei nurodo Panevėžio apygardos teismas, ši byla savo apimtimi nėra sudėtinga ir pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog ji jau atliko didesnę, nei jai gali būti paskirta, bausmės dalį, todėl Venckienė neturi jokio tikslo bėgti ar slėptis nuo teismo.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad Venckienei paskirtos švelnesnės negu suėmimas kardomosios priemonės taikomos teisėtai ir visiškai pagrįstai.

Teisėjų kolegija pabrėžė, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas kardomąsias priemones, įvertino ne tik palankiai Venckienę apibūdinančius duomenis, tačiau atsižvelgė ir į tai, kad procesas šioje byloje užtruko labai ilgą laiką dėl pačios kaltinamosios veiksmų.

Venckienė iš Lietuvos išvyko žinodama apie pradėtą baudžiamąjį procesą, atsisakiusi pasirašyti ir priimti pirmuosius jai įteiktus pranešimus apie įtarimą.

Apeliacinis teismas pabrėžė, kad nors iki išvykstant iš šalies kardomoji priemonė Venckienei nebuvo paskirta, tai nereiškia, kad savo veiksmais ir elgesiu ji nevengė baudžiamojo proceso.

Venckienės byla

Venckienės šeimą labai paveikė nagrinėjama pedofilijos byla. Venckienė yra nepilnametės Deimantės Kedytės, tapusios pedofilų auka, teta.

Neringos brolis Drąsius Kedys pradėjo kovą su pareigūnais, kurie prievartavo dukrą, tačiau mirė keistomis aplinkybėmis. Deimantė kurį laiką gyveno su teta, tačiau vėliau teismas nutarė, kad mergaitė turi būti grąžinta motinai, kuri, kaip įtariama, atidavė vaiką seksualiniam išnaudojimui. Mergaitės buvimo vieta nežinoma.

Lietuvos valdžia kaltina buvusią Seimo narę tariamai neįvykdžius teismo sprendimo perduoti jos brolio dukrą mergaitės motinai, taip pat priešinosi policijai, kai teisėsaugos pareigūnai šturmavo jos namą ir jėga paėmė Deimantę.

Venckienė 2013 metais buvo priversta išvykti su sūnumi Karoliu į JAV. JAV teisėsauga grąžino Venckienę į Lietuvą pernai lapkritį. Iškart po atvykimo į Lietuvą moteris buvo sulaikyta, jai iš pradžių buvo paskirtas dviejų mėnesių sulaikymas. Tačiau vėliau ji buvo paleista už užstatą.

Taip pat skaitykite:

Tegai:
teismas, Neringa Venckienė
Temos:
Su pedofilais kovojusios Neringos Venckienės byla (63)
Poilsiautojai Sevastopolio krantinėje, archyvinė nuotrauka

Apklausa parodė, kaip Lietuvos gyventojai leis vasaros atostogas

(atnaujinta 09:42 2021.05.09)
Anksčiau atostogos kaime ar sodyboje buvo vienas iš pagrindinių atostogautojų pasirinkimų, tačiau šiais metais dėl ilgo karantino norinčiųjų vasarą atostogauti sodybose sumažėjo

VILNIUS, gegužės 9 — Sputnik. Susiruošę atostogauti šiemet lietuviai dažniausiai tikisi ištrūkti iš įprastos aplinkos ir ketina vykti prie jūros, į užsienio kelionę ar kurortus, rodo "Swedbank" Finansų instituto užsakymu atliktas šalies gyventojų tyrimas. 

Tuo tarpu vis mažiau gyventojų atostogas sieja su vietinėmis pramogomis – poilsiu prie ežero, upės, pabuvimu kaime ar sodyboje.

Ilgai užtrukę kelionių į užsienį suvaržymai pakeitė gyventojų požiūrį į atostogas sodybose ir gamtoje, pastebi "Swedbank" Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

"Anksčiau atostogos kaime ar sodyboje buvo vienas iš pagrindinių atostogautojų pasirinkimų, tačiau šiais metais norinčiųjų vasarą atostogauti sodybose sumažėjo nuo 35 iki 25 proc. Mažėja ir gyventojų noras atostogauti prie upių ar ežerų – atostogas su poilsiu prie vandens telkinių šiemet sieja 33 proc. gyventojų, nors prieš kelis metus šis pasirinkimas buvo akivaizdus lyderis (42 proc.)", − sako Cvilikienė. 

Gyventojai pasirengę išlaidauti

Įprasta, kad lyginant išlaidas per atostogas ir įprastą mėnesį, didžioji dalis gyventojų nurodo per atostogas išleidžiantys daugiau – taip elgiasi maždaug 6 iš 10 šalies gyventojų, rodo tyrimas. 

"Tačiau šiemet ketinančių per atostogas paišlaidauti gyventojų dalis išaugo. Dvigubai didesnį biudžetą atostogoms ketina skirti 38 proc. apklaustųjų, trigubai didesnį 17  proc., o keturis ir daugiau kartų per atostogas išleis 8 proc. gyventojų. Pastarasis rodiklis prieš trejus metus siekė 4 proc.", − komentuoja Cvilikienė. 

Kaip rodo tyrimas, maždaug 3 iš 10 gyventojų planuoja atostogauti su įprastu mėnesiniu biudžetu.

Mažėja miego atostogų poreikis

Remiantis tyrimo duomenimis, galimybė skirti pakankamai laiko išsimiegoti, kaip svarbiausias atostogų atributas, prieš trejus metus buvo svarbus 22 proc. apklaustųjų, o šiuo metu tai aktualu tik 14 proc. besiruošiančių atostogauti. 

"Šis kriterijus paprastai aktualesnis jaunesnio, iki 35 metų amžiaus gyventojams. Ankstesniais metais jaunimui miegui neretai pritrūkdavo laiko, nes tekdavo derinti mokslus, karjerą, pramogas su draugais ir rūpestį savimi. Tačiau šiuo metu akivaizdu, kad miego atostogos netenka prioriteto − pastaruoju metu visi gyvenome tik darbo ir namų režimu, todėl gerai išsimiegoti ir pailsėti buvo kur kas paprasčiau", – komentuoja Cvilikienė. 

Kaip rodo tyrimas, atostogas su jūra dažniau sieja mažesnių miestų ir kaimo vietovių gyventojai. Apsilankymą užsienio šalyje dažniau įvardija aukščiausio išsimokslinimo ir didesnių pajamų grupės atstovai bei didmiesčių gyventojai. Tas pati gyventojų grupė atostogas labiau sieja su naujomis patirtimis ir turi lūkesčių pamatyti ar sužinoti ką nors naujo. 

Antrasis karantinas Lietuvoje galioja nuo lapkričio pradžios. Pastarosiomis savaitėmis valdžia ėmė palaipsniui švelninti apribojimus, pavyzdžiui, atidarė prekybos centrus, kino teatrus, kai kurias maitinimo įstaigas ir leido rengti renginius.

Tegai:
vasara, Lietuva, apklausa
Dar šia tema
Lietuvos gyventojai keliones į užsienį planuoja jau šiai vasarai
Gegužę Lietuvos oro uostuose bus vykdoma beveik 40 tiesioginių maršrutų
Nausėda papasakojo, kokios vakcinos turėtų būti ES "žaliajame pase"
Koronaviruso testas, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje per parą žymiai sumažėjo naujų COVID-19 atvejų

(atnaujinta 09:40 2021.05.09)
Šalyje atlikti 13,4 tūkst. molekulinių ir 8 tūkst. antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso

VILNIUS, gegužės 9 — Sputnik. Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyta 883 nauji COVID-19 atvejai, praneša Statistikos departamentas.

Deja, per pastarąją parą nuo COVID-19 ligos mirė dar 8 žmonės, bendras mirusiųjų nuo koronaviruso skaičius Lietuvoje yra 4 034. Po vieną žmogų mirė iš 50–59, 60-69, 70-79 metų  amžiaus grupėse, dar dvi aukos iš 80–89 metų amžiaus grupės. Ir net trys senoliai iš 90–99 metų amžiaus grupės.

Iš viso nuo pandemijos pradžios Lietuvoje nustatyta 257 827 užsikrėtimo atvejais. Statistiškai pasveiko 232 076 asmenys. 

Šiuo metu bendras saviizoliacijoje esančių asmenų skaičius yra 54 471.

Per praėjusią parą pirma skiepo doze vakcinuota 11 639 asmenų, antrą skiepo dozę gavo 1 308. Iš viso Lietuvoje dviem skiepo dozėmis vakcinuota 383 847 asmenys. Iš viso panaudota 1 154 849 vakcinos.

Antrasis karantinas Lietuvoje galioja nuo lapkričio pradžios. Pastarosiomis savaitėmis valdžia ėmė palaipsniui švelninti apribojimus, pavyzdžiui, atidarė prekybos centrus, kino teatrus, kai kurias maitinimo įstaigas ir leido rengti renginius.

Tegai:
koronavirusas, COVID-19, Lietuva
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
Putinas Pergalės parade, nuotrauka iš įvykio vietos

Putinas pasveikino rusus su Pergalės diena

Pagrindinis karinis paradas pergalei Didžiojoje Tėvynės kare 76-osioms metinėms paminėti sekmadienį vyksta Rusijos sostinėje

VILNIUS, gegužės 9 — Sputnik. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasveikino veteranus, kariškius ir visus rusus su Pergalės diena.

Rusijos lyderis sekmadienio rytą atvyko į paradą Raudonojoje aikštėje Maskvoje, lydimas Tadžikistano prezidento Emomali Rahmono, nuėjo į tribūnas ir paspaudė rankas veteranams.

Президент России Владимир Путин на военном параде в честь 76-й годовщины Победы в ВОВ
© Sputnik / Сергей Гунеев
Pergalės paradas Maskvoje

"Mieli Rusijos piliečiai, mieli veteranai, bendražygiai kareiviai ir jūreiviai, seržantai ir viršilos, mičmanai ir praporščikai, karininkai, generolai ir admirolai, sveikinu jus su Pergalės diena", — sakė Putinas.

Pergalės diena Rusijai visada bus šventa, sakė Putinas. Jis pridūrė, kad rusia visada prisimins, kad didžiulį pergalės prieš nacizmą žygdarbį įvykdė sovietų žmonės.

"Mes visada prisiminsime, kad būtent sovietiniai žmonės atliko šį puikų žygdarbį. Sunkiausiu karo metu, lemiamose kovose, lemiančiose kovos su fašizmu rezultatus, mūsų žmonės buvo vieni, vieni sunkiame, didvyriškame ir aukų keliyje į Pergalę", — sakė Putinas.

Pasak Rusijos prezidento, Rusija nuosekliai laikėsi tarptautinės teisės. Jis pažymėjo, kad šalis tvirtai gins nacionalinius interesus ir užtikrins savo žmonių saugumą.

"Istorija reikalauja daryti išvadas ir išmokti pamokas. Tačiau, deja, daugelis nacių ideologijos, tų, kurie buvo apsėsti beprotiška teorija dėl savo išskirtinumo, vėl bando pradėti apsiginkluoti. Ir ne tik įvairiausi radikalai ir grupės tarptautinių teroristų", — sakė jis.

Президент России Владимир Путин на военном параде в честь 76-й годовщины Победы в ВОВ
© Sputnik / Михаил Метцель
Putinas su veteranais Pergalės parade

Jis pažymėjo, kad šiandien matome "nemuštų baudėjų, jų pasekėjų susibūrimus, bandymus perrašyti istoriją, pateisinti išdavikus ir nusikaltėlius, ant kurių rankų šimtų tūkstančių taikių žmonių kraujas".

Pagrindinis karinis paradas, skirtas 76-osioms Pergalės Didžiajame Tėvynės kare metinėms paminėti, sekmadienį vyksta Rusijos sostinėje, dalyvaujant daugiau nei 12 tūkstančių kariškių ir naudojant daugiau kaip 190 karinės technikos vienetų bei 76 sraigtasparnius ir orlaivius.

Tegai:
Vladimiras Putinas, Pergalės diena, Rusija