Карантин в Вильнюсе

Grubliauskas atskleidė detales apie penktąjį mirties nuo COVID-19 atvejį

(atnaujinta 13:51 2020.03.27)
Pasak mero, medikai nustatė, kad mirties priežastimi tapo ne koronavirusas, nes pacientas sirgo ne viena lėtine liga

VILNIUS, kovo 27 — Sputnik. Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas patvirtino, kad miręs vyras priklausė rizikos grupei ir sirgo ne viena lėtine liga, tačiau galbūt mirė ne nuo koronaviruso.

Šią informaciją jis paskelbė savo Facebook puslapyje.

Grubliauskas informavo, jog šiuo metu Klaipėdos universitetinėje ligoninėje gydomi 37 pacientai, tarp jų šiąnakt nustatyta dar 13 naujų atvejų.

"Dramatiškiausia žinia yra ta, kad šią naktį ligoninėje mirė 94 metų pacientas, sirgęs ne viena lėtine liga, tačiau jam taip pat buvo nustatytas ir COVID-19 virusas. Jis gydėsi Akių ligų skyriuje, nesiimu vertinti, kaip medikas, bet medikų patikintas esu, kad mirties priežastis ne dėl šio viruso", — rašo meras.

Grubliauskas išreiškė užuojautą mirusiojo giminėms ir artimiesiems.

Jis pabrėžė, kad daugiau komentarų pateiks po darbinio pasitarimo nuotoliniu būdu su visų Klaipėdos ligoninių ir GMP vadovais.

"Prašau supratimo, kadangi situacija kaista kas valandą, sprendimai turi būti itin tikslūs ir operatyvūs, todėl dirbame didžiulėmis apsukomis ir krūviais", — kreipėsi į gyventojus meras.

Penktadienį Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) patvirtino, kad Lietuvoje užregistruota penktoji mirtis nuo koronaviruso.

Penktadienio rytą Lietuvoje užfiksuota daugiau nei 345 koronaviruso infekcijos (COVID-19) atvejų.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, pasaulyje koronavirusu užsikrėtė daugiau kaip 460 tūkst. žmonių. Iš jų mirė daugiau nei 21 tūkst. pacientų.

Tegai:
mirtis, koronavirusas, Klaipėda
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2182)
Vežimėlis oro uoste

Lietuvos oro usotai papasakojo kaip tėvams paruošti atžalas kelionei lėktuvu

(atnaujinta 11:59 2020.07.12)
Keliaujantiesiems visuomet patariama turėti savo ir kartu keliaujančių vaikų dokumentų kopijas arba saugoti jas el. pašto dėžutėje

VILNIUS, liepos 12 — Sputnik.  Apie tai, kokiais dokumentais būtina pasirūpinti prieš kelionę ir kaip užtikrinti sklandžią vaikų keliavimo patirtį, dalinasi Lietuvos oro uostų Keleivių patirties valdymo skyriaus vadovė Rasa Petraitienė.

Pastaruoju metu dažniausiai keleivių užduodamas klausimas, ruošiantis kelionei su vaikais, susijęs su būtinaisiais dokumentais. Petraitienė priminė, kad skrydį planuojančiam nepilnamečiui pirmiausiai būtina turėti galiojantį asmens dokumentą: asmens tapatybės kortelę arba pasą. Vaiko gimimo liudijimas nėra keliauti leidžiantis dokumentas.

"Reikia priminti, kad kai kuriose šalyse, pavyzdžiui Turkijoje ar Egipte, asmens tapatybės kortelė negalioja, ten būtinas pasas. Prieš kelionę privalu  pasitikrinti, koks konkrečiai dokumentas priimamas atitinkamoje šalyje. Be to, neužmirškite, jog vaikų asmens dokumentai galioja trumpesnį laiką, o kai kuriose ne ES šalyse reikalaujama, jog asmens dokumentas galiotų bent 12 mėn., tad jau planuojant kelionę lėktuvu, atkreipkite dėmesį ir į dokumentų galiojimo datą", — patarė ji.

Keliaujantiesiems visuomet patariama turėti savo ir kartu keliaujančių vaikų dokumentų kopijas arba saugoti jas el. pašto dėžutėje. Tai, pasak Petraitienės, išties pagelbėtų kelionėje netikėtai dokumentus praradus.

Tėveliams skrendant su įvaikintu vaiku, pareigūnai gali paprašyti pateikti įvaikinimo dokumentus, tad jų originalais ar kopijomis reikėtų pasirūpinti iš anksto.   

Skrendantiems savarankiškai arba su lydinčiu asmeniu

Prasidėjus vasaros atostogoms, dažnai sulaukiama klausimų apie galimybes nepilnamečiams keliauti savarankiškai. Keleivių patirties valdymo skyriaus vadovė patarė tokiais atvejais pirmiausia išsiaiškinti oro bendrovės taisykles: nuo kokio amžiaus vaikams jau leidžiama skristi vieniems ir ar yra teikiamos palydos paslaugos.

Kai kurios aviakompanijos siūlo pasinaudoti nepilnamečių palydos paslauga. Tai yra, sumokėję mokestį, tėvai prieš skrydį patiki vaiką aviakompanijos darbuotojams. Darbuotojai rūpinasi juo oro uoste bei kelionės metu, o po išlaipinimo perduoda pasitinkančiam žmogui. Tokiais atvejais reikia tiksliai žinoti, kas pasitiks vaiką atvykimo vietoje ir pasitinkantis žmogus turi pateikti asmens tapatybę įrodančius dokumentus oro uoste nepilnamečio palydą vykdančiam darbuotojui.

Kertant valstybės sieną, svarbu žinoti, kad nepilnamečiui savarankiškai vykstant į  Šengeno erdvei priklausančias valstybes būtina turėti tik galiojantį pasą arba asmens tapatybės kortelę. Tačiau jei vaikas skrenda vienas į kitas šalis, reikia notaro patvirtinto vieno iš tėvų arba abiejų tėvų leidimo.

Priminta, kad jei vaiko pavardė nesutampa su vieno iš tėvų, su kuriuo vaikas vyksta, pavarde, Lietuvos pasienio pareigūnai gali pareikalauti pateikti vaiko gimimo liudijimą. Vykstant į šalį, kurioje reikia vizų, tėvai privalo gauti vizą ir vaikui, nepriklausomai nuo jo amžiaus.

Šalies oro uostuose — pagalba keliaujantiems su mažamečiais

Petraitienė priminė tėveliams, kurie į kelionę lėktuvu su vaikais ruošiasi pirmą kartą, jog Vilniaus ir Kauno oro uostai turi mažamečiams skirtus gultukus ir vežimėlius.

"Vilniaus oro uosto laipinimo galerijose, kitaip vadinamose "rankovėse", galima naudotis oro uosto vaikiškais vežimėliais. Tai itin patogu, kai išlipus iš lėktuvo norima nuvažiuoti pasiimti savo bagažo. Be to, Vilniaus ir Kauno oro uosto terminale, praėję aviacijos saugumo patikrą, keliaujantieji su vaikais gali naudotis vežimėliais, skirtais naudoti viduje – tai itin praverčia, kai vaikas nori miego arba netikėtai atidedamas skrydis", — sakė Keleivių patirties valdymo skyriaus vadovė.

Visuose šalies oro uostuose aviacijos saugumo patikros postuose taip pat galima pasinaudoti specialiomis kėdutėmis ir gultais kūdikiams, padedančiais vienu metu pasirūpinti ir kūdikiu, ir būtinomis keliavimo procedūromis. Taip pat visuose oro uostuose įrengti patogūs kūdikių maitinimo kambariai, yra žaidimų ir spalvinimui skirtų zonų, kad netektų nuobodžiauti prieš skrydį.

Tegai:
kelionės šeimoms su vaikais, vaikai, Lietuvos oro uostai
COVID-19

Koronaviruso atvejai patvirtinti Vilniaus, Utenos ir Marijampolės apskrityse

(atnaujinta 12:38 2020.07.12)
Per praėjusią parą COVID-19 iš viso nustatytas 1869 žmonėms, tebeserga 207 asmenys, 1571 — pasveiko, 128 žmonės yra izoliacijoje

VILNIUS, liepos 12 — Sputnik. Per vakar parą patvirtinti keturi atvejai, rašo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).

Per vakar parą patvirtinti keturi atvejai. Du iš jų Vilniaus apskrityje, po vieną — Utenos ir Marijampolės apskrityse. Vienas atvejis įvežtinis iš Kazachstano, vienas — susijęs su iš įvežtiniu atveju iš Tadžikistano.

Įvežtinis atvejis iš Kazachstano Vilniaus apskrityje nustatytas asmeniui liepos 8 dieną grįžusiam iš šios šalies per Amsterdamą į Vilniaus oro uostą. Kazachstane praleido dvi savaites. Iš oro uosto grįžo taksi. Po atvykimo iškart izoliavosi.

Antrasis atvejis nustatytas Marijampolės apskrityje yra susijęs su įvežtiniu atveju iš Tadžikistano. Pirmasis atvejis patvirtintas liepos 2 dieną. Tuo metu buvo nustatyti 5 sąlytį turėję asmenys, tačiau šis asmuo epidemiologams nebuvo nurodytas kaip sąlytį turėjęs. Susirgusysis liepos 9 dieną pajuto simptomus ir nuvyko į ligoninę atlikti tyrimo.

Vilniaus apskrityje nustatytas atvejis Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) darbuotojui, susijusiam su atveju "Reiswoolf" įmonėje, kurioje registruotas COVID-19 ligos protrūkis. Tai šios įmonės darbuotojo kaimynė. Asmenys bendravo birželio 30 dieną ir liepos 4 dieną kartu važiavo liftu. Pirmieji simptomai pasireiškė liepos 5 dieną. NVSPL nustatyta 17 didelės rizikos sąlytį turėjusių asmenų, 10 — mažos rizikos. Soc. aplinkoje šiuo metu nustatytas 1 sąlytį turėjęs asmuo. Asmuo dirba ne COVID laboratorijoje, išaiškintas profilaktinių tyrimų metu. 

Atvejis Utenos apskrityje nustatytas Utenos ligoninės Radiologijos skyriaus gydytojai, kuri nebuvo išvykusi iš Lietuvos. Atvejis išaiškintas darbuotojams atlikus profilaktinius tyrimus. Gydytoja su pacientais nebendravo dėl darbo pobūdžio šiame skyriuje. Iš viso nustatyti 12 kontaktinių asmenų iš jų 2 šeimos nariai ir 10 Utenos ligoninės personalo darbuotojų, iš kurių artimą kontaktą turėjo 6 asmenys. Jie šiuo metu izoliuojasi. Epidemiologinis tyrimas toliau tęsiamas.

Per praėjusią parą COVID-19 iš viso nustatytas 1869 žmonėms, tebeserga 207 asmenys, 1571 — pasveiko, 128 žmonės yra izoliacijoje. Nuo COVID-19 mirė 79 asmenys, dar 12 koronavirusu užsikrėtusių žmonių mirė dėl kitų priežasčių.

Tegai:
koronavirusas, Lietuva
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2182)
Dar šia tema
Italai įvardijo, iš kurių šalių šią vasarą nenori priimti turistų
Degalinė, archyvinė nuotrauka

Paaiškėjo, kaip kinta kuro kainos Baltijos šalyse

(atnaujinta 12:39 2020.07.12)
Praėjusią savaitę benzino kainos pakilo visose Baltijos šalyse, brangiausias benzinas vis dar yra Taline

VILNIUS, liepos 12 — Sputnik. Brangiausias benzinas buvo Taline, pigiausias — Vilniuje. Dyzelinas buvo brangiausias Rygoje, pigiausias — Taline, apie tai pranešė Sputnik Latvija.

Degalinė
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Vilniuje 95 markės benzinas pabrango 0,9% iki 1,113 euro už litrą, o dyzelino kaina išliko ta pati — 1,003 euro už litrą.

Rygoje "Circle K" degalinėse 95 markės benzinas pabrango 2,2% iki 1,139 euro už litrą, dyzelinas — 2,4% iki 1,049 euro už litrą.

Taline, "Circle K" degalinėse, 95 markės benzinas tapo brangesnis 2,5% ir kainavo 1,229 eurus už litrą, o dyzelinas vis dar kainavo 0,999 euro už litrą.

Automobilių dujų kainos šią savaitę išliko stabilios. Rygoje jos kainavo 0,545 euro už litrą, Vilniuje — 0,539 euro, o Taline sumažėjo 0,03% iki 0,585 euro už litrą.

Tegai:
dujos, dyzelinas, benzinas, Baltijos šalys