Ligoninė, archyvinė nuotrauka

Klaipėdoje nuo koronaviruso mirė septintasis žmogus

(atnaujinta 22:29 2020.03.28)
Šį kartą nelaimė atsitiko Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, informaciją patvirtino miesto meras Vytautas Grubliauskas

VILNIUS, kovo 28 — Sputnik. Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas savo Facebook puslapyje šeštadienį pranešė, kad Klaipėdoje COVID-19 pasiglemžė septintą gyvybę.

"2020.03.28 pavakaryje dar viena liūdna žinia — mirė 78 metų pacientas, kuris buvo gydomas akių ligų skyriuje. Ir nors ligų tokiame amžiuje buvo tikrai ne viena, bet COVID-19 virusas identifikuotas taip pat. Nuoširdi užuojauta artimiesiems..." — rašo meras.

Vėliau šią informaciją patvirtino ir Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).

Asmuo mirė Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Mirusysis priklausė rizikos grupei, rašoma ministerijos pranešime.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga reiškia užuojautą šeimai, artimiesiems.

Šalyje paskelbus karantiną žmonės raginami maksimaliai vengti žmonių susibūrimų, esant galimybei dirbti iš namų, bendraujant gyvai išlaikyti atstumą vienas nuo kito, skirti ypatingą dėmesį rankų, paviršių higienai bei kita. Pajutus ligos simptomus kreiptis medikų pagalbos telefonu, nevykti patiems į gydymo įstaigas.

Koronavirusas: simptomai ir apsaugos metodai
Tegai:
mirtis, COVID-19, koronavirusas, Klaipėda
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2182)
COVID-19

Koronaviruso atvejai patvirtinti Vilniaus, Utenos ir Marijampolės apskrityse

(atnaujinta 12:38 2020.07.12)
Per praėjusią parą COVID-19 iš viso nustatytas 1869 žmonėms, tebeserga 207 asmenys, 1571 — pasveiko, 128 žmonės yra izoliacijoje

VILNIUS, liepos 12 — Sputnik. Per vakar parą patvirtinti keturi atvejai, rašo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).

Per vakar parą patvirtinti keturi atvejai. Du iš jų Vilniaus apskrityje, po vieną — Utenos ir Marijampolės apskrityse. Vienas atvejis įvežtinis iš Kazachstano, vienas — susijęs su iš įvežtiniu atveju iš Tadžikistano.

Įvežtinis atvejis iš Kazachstano Vilniaus apskrityje nustatytas asmeniui liepos 8 dieną grįžusiam iš šios šalies per Amsterdamą į Vilniaus oro uostą. Kazachstane praleido dvi savaites. Iš oro uosto grįžo taksi. Po atvykimo iškart izoliavosi.

Antrasis atvejis nustatytas Marijampolės apskrityje yra susijęs su įvežtiniu atveju iš Tadžikistano. Pirmasis atvejis patvirtintas liepos 2 dieną. Tuo metu buvo nustatyti 5 sąlytį turėję asmenys, tačiau šis asmuo epidemiologams nebuvo nurodytas kaip sąlytį turėjęs. Susirgusysis liepos 9 dieną pajuto simptomus ir nuvyko į ligoninę atlikti tyrimo.

Vilniaus apskrityje nustatytas atvejis Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) darbuotojui, susijusiam su atveju "Reiswoolf" įmonėje, kurioje registruotas COVID-19 ligos protrūkis. Tai šios įmonės darbuotojo kaimynė. Asmenys bendravo birželio 30 dieną ir liepos 4 dieną kartu važiavo liftu. Pirmieji simptomai pasireiškė liepos 5 dieną. NVSPL nustatyta 17 didelės rizikos sąlytį turėjusių asmenų, 10 — mažos rizikos. Soc. aplinkoje šiuo metu nustatytas 1 sąlytį turėjęs asmuo. Asmuo dirba ne COVID laboratorijoje, išaiškintas profilaktinių tyrimų metu. 

Atvejis Utenos apskrityje nustatytas Utenos ligoninės Radiologijos skyriaus gydytojai, kuri nebuvo išvykusi iš Lietuvos. Atvejis išaiškintas darbuotojams atlikus profilaktinius tyrimus. Gydytoja su pacientais nebendravo dėl darbo pobūdžio šiame skyriuje. Iš viso nustatyti 12 kontaktinių asmenų iš jų 2 šeimos nariai ir 10 Utenos ligoninės personalo darbuotojų, iš kurių artimą kontaktą turėjo 6 asmenys. Jie šiuo metu izoliuojasi. Epidemiologinis tyrimas toliau tęsiamas.

Per praėjusią parą COVID-19 iš viso nustatytas 1869 žmonėms, tebeserga 207 asmenys, 1571 — pasveiko, 128 žmonės yra izoliacijoje. Nuo COVID-19 mirė 79 asmenys, dar 12 koronavirusu užsikrėtusių žmonių mirė dėl kitų priežasčių.

Tegai:
koronavirusas, Lietuva
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2182)
COVID-19

Lietuvoje koronaviruso atvejų skaičius artėja prie 1870

(atnaujinta 11:59 2020.07.12)
NVSC duomenimis, izoliacijoje šiuo metu yra beveik 130 žmonių, tuo tarpu mirusiųjų skaičius nepasikeitė - 79

VILNIUS, liepos 12 — Sputnik. Lietuvoje patvirtinti keturi nauji koronavirusinės infekcijos atvejai per pastarąją parą, apie tai pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).

Iš viso Lietuvoje patvirtintų ligos atvejų skaičius siekia 1869, 1571 žmogus pasveiko, 79 pacientai mirė. Tuo tarpu 128 žmonės yra izoliacijoje.

Nuo birželio 1 dienos Lietuvoje nustatyti 45 įvežtiniai koronaviruso atvejai.

Per praėjusią dieną respublikoje buvo atlikti 1706 tyrimai, iš viso nuo pandemijos pradžios buvo atlikti 461110 tyrimai (iš jų 131517 — mobiliuose punktuose).

Lietuvoje birželio 17 dieną buvo panaikintas karantinas, kuris įsigaliojo kovo 16 dieną. Dabar valstybėje galioja nepaprastoji padėtis.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 12,4 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 559 tūkst. žmonių.

Tegai:
koronavirusas, Lietuva
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2182)
Dar šia tema
COVID-19 nustatytas Trakų ir Ukmergės rajonuose, vienas atvejis — įvežtinis
LTOK nuostoliai dėl COVID-19 nebuvo tokie dideli, tačiau abejonių išlieka
Gydytojas palygino COVID-19 situaciją Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje
Akademik Čerskij

Chaosas Amerikoje padėjo Europai išspręsti "Nord Stream-2" klausimą

(atnaujinta 11:46 2020.07.12)
"Nord Stream-2" nuo pat pradžių susidūrė su beprecedentiu JAV ir jos ištikimų Europos palydovų, tokių kaip Lenkija, pasipriešinimu

Epopėja su "Nord Stream-2" statyba artėja prie savo logiško finalo, o aistros verda: Vokietijos gynybos ministrui prireiks atsakyti į įtarimus, kad Rusija "gali išleisti pinigus už dujas karinėms reikmėms".

Pasunkėjimas susijęs su tuo, kad Danijos energetikos agentūra leido naudoti laivus su inkarais, kad galėtų nutiesti likusį pusantro šimto kilometrų. Tuo pat metu pats leidimo išdavimo faktas ir laikas, per kurį tai buvo padaryta, rodo esminius geopolitinius pokyčius.

Norint suprasti šio įvykio svarbą, reikia prisiminti aplinkybes.

"Nord Stream-2" nuo pat pradžių susidūrė su beprecedentiu JAV ir jos ištikimų Europos palydovų, tokių kaip Lenkija, pasipriešinimu. Privatus komercinis projektas ("Nord Stream-2" stato ne valstybės, o bendrovių fondas) tarptautinėje arenoje atkakliai pateikiamas kaip politiškai motyvuotas ir nukreipiantis Senąjį pasaulį į tiesioginę energetinę priklausomybę nuo Rusijos.

Prancūzijos kompanija "Engie", Austrijos OMV, Didžiosios Britanijos ir Olandijos "Shell" bei Vokietijos "Uniper" ir "Wintershall", kurios kartu į projektą investavo 6 milijardus eurų, nenuilstamai pakartojo, kad iš Rusijos pagamintos dujų stygos turi tik praktinę reikšmę Europos lyderių pramonei ir ekonomikai, tačiau jų žodžiai buvo prarasti oponentų paleista informacijos banga.

Bendrovės "Nord Stream-2" operatorius pirmuosius prašymus nutiesti magistralinį dujotiekį pradėjo teikti dar 2017 metais, be jokių sunkumų buvo gauti leidimai iš Vokietijos, Švedijos ir Suomijos. Danija pasirodė pati problemiškiausia teritorija, per kurios teritorinius vandenis reikėjo nutiesti 147 kilometrus vamzdžių.

Danija kiek įmanoma atidėliojo pradinio leidimo išdavimą. 2019 metų rudenį ši Skandinavijos šalis, gavusi iš karto "Nord Stream-2" tris statybų projektus, padarė pertrauką ir atidėjo sprendimo priėmimą iki paskutiniųjų. Leidimas tiesti vamzdžius į Bornholmo salos pietryčius buvo išduotas praėjus 61 dienai po prašymo pateikimo — kitą dieną pasibaigus maksimaliam laikotarpiui.

Norint suprasti, koks sudėtingas buvo procesas, reikia žinoti, kad už tokių leidimų išdavimą pagal nutylėjimą yra Danijos energetikos agentūra (DEA), tačiau, sekdama Amerikos politikai, Danijos vyriausybė uždraudė DEA spręsti šį klausimą ir perdavė jį Užsienio reikalų ministerijai. "Nord Stream-2" perkėlimas iš ekonomikos lygmens į išskirtinai politinį kanalą. Tai buvo Danijos užsienio reikalų ministerija, kuri traukė laiką visiškai laikydamasi Vašingtono politinės pozicijos.

JAV neatsisakė "Nord Stream-2" idėjos "torpeduoti" dujotiekį ir sistemingai įvedė sankcijas. 2019 metų gruodžio mėnesį Šveicarijos įmonė "Allseas", bijodama patekti į sankcijų sąrašą, vienašališkai nutraukė sutartį su "Nord Stream-2" ir patraukė tris savo laivus iš statybų zonos, taip suabejodama projekto įgyvendinimu.

"Gazprom" ir užsienio investuotojų komanda, investavusi milijardus eurų į statybas, pradėjo ieškoti išeities iš aklavietės. "Akademik Čerskij" vamzdžio sluoksnis buvo iškviestas iš Tolimųjų Rytų, į kurį buvo mobilizuota "Fortūna" barža.

Jų taikymo sudėtingumas buvo tas, kad JAV nedelsdamos įvedė naujas sankcijas, uždraudusios tarptautinėms kompanijoms drausti šių laivų veiklą, o pagrindinė problema buvo ta, kad "Fortūna" pagal reikalavimus nebuvo aprūpinta dinamine padėties nustatymo sistema, tai yra, geografine padėtimi ir automatiniu valdymu. Gauti leidimą naudoti laivą su inkaravimo padėtimi buvo galima tik iš Danijos. Šalis, kuri anksčiau kiek įmanoma apsunkino projektą.

Pažymima, kad šį kartą Kopenhaga, turėdama teisinį pagrindą svarstyti šį klausimą keturias savaites, užtruko vos dvi. "Fortūna" galės pradėti dirbti Danijos teritoriniuose vandenyse po keturių savaičių. Rusiška barža galės pradėti dirbti rugpjūčio 3 dieną. Keista sutapimu, šią dieną baigiasi menkių neršto laikotarpis, kai bet kokie veiksmai jūros rajone yra griežtai draudžiami.

Danijos prestižą greičiausiai lemia du veiksniai. Pirma, tai, kad JAV vis labiau panirusios į civilinius protestus, o pasaulio hegemono vadovybė labiau nerimauja dėl artėjančių lapkričio rinkimų, o ne dėl užsienio politikos. Taip pat kenčia Amerikos naftos ir dujų pramonė — dėl COVID-19 pandemijos sumažėjo angliavandenilių pardavimai ir niekas nebando prognozuoti rinkos atsigavimo horizonto. JAV naftos saugyklose užšaldė rekordiškai 540 mln. barelių naftos, o vien liepos mėnesį buvo atšauktas 45 amerikiečių pagamintų SGD pristatymas. Ar nenuostabu, kad Baltieji rūmai turi svarbesnių problemų, nei kelti sunkumų Baltijos dujotiekiui?

Kai tik JAV faktorius iškrito iš Europos politikos schemos, viskas atsidūrė savo vietoje ir ėmė paklusti ekonominių lokomotyvų logikai ir interesams. Vokietija, pagrindinė dujotiekio tiesimo naudos gavėja, nėra drovi ir aiškiai pareiškė: dujotiekis bus baigtas. Paprastai santūri Angela Merkel sankcijas dujotiekiui vadina "nesuderinamomis su įstatymų klausimų supratimu", o Bundestago ekonomikos ir energetikos komiteto vadovas Klausas Ernstas pasakoja apie Berlyno pasirengimą įvesti atsakomąsias sankcijas, jei Amerika nenusiramins.

Būtent dėl ​​šio veiksnių derinio Danijoje didėja pasitikėjimas savimi. Amerika yra toli ir dabar daug labiau susijusi su rinkimais ir BLM neramumais, o Vokietija (ir Austrija bei Prancūzija kartu su ja) yra netoliese ir yra be galo suinteresuota gauti rusiškas dujas, vienintelį patikimą ir aplinkai nekenksmingą kurą, ypač tuo, kad Vokietija sistemingai atsisako branduolinės ir anglies energijos.

Juokinga, kad vidinės JAV problemos leido ne tik ištikimiems Vašingtono bendražygiams įgyvendinti pačius naudingiausius projektus, bet ir vis labiau atitraukė Europą nuo Amerikos diktatūros. Ir dėl to kaltos Rusijos dujos.

Tegai:
Europa, Lenkija, Vokietija, Danija, Rusija, JAV, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba