Karantinas, archyvinė nuotrauka

karantino taisyklių pažeidimą baudos iki 6 tūkst. eurų

Pasak teisingumo ministro Elvino Jankevičiaus, įstatymų pataisos padės stiprinti Vyriausybės pastangas, stabdant koronaviruso keliamą pavojų visuomenės sveikatai

VILNIUS, kovo 31 - Sputnik. Seimas antradienį ypatingos skubos tvarka pritarė įstatymo pataisoms, kuriomis sugriežtintos bausmės už karantino taisyklių pažeidimus. 

Apie tai praneša Teisingumo spaudos tarnyba.

"Šios įstatymų pataisos padės stiprinti Vyriausybės pastangas, stabdant koronaviruso keliamą pavojų  visuomenės sveikatai. Tačiau ir geriausi priimti įstatymai neužkirs šio užkrato plitimo, jeigu žmonės nebus sąmoningi ir pilietiški. Todėl prašau žmonių klausyti specialistų nurodymų, nepažeidinėti saviizoliacijos tvarkos, jeigu įmanoma, būti namuose. Tik būdami susitelkę ir vieningi galėsime efektyviai kovoti su šiuo virusu", – sako teisingumo ministras Elvinas Jankevičius. 

Administracinių nusižengimų kodekso pataisomis numatyta, už karantino taisyklių pažeidimą baudos fiziniams asmenims sieks nuo 500 iki 1500 Eur, juridinių asmenų vadovams ir kitiems atsakingiems asmenims – nuo 1500 iki 6000 eurų. 

Iki šiol už pažeidimus fiziniams asmenims Administracinių nusižengimų kodeksas numatė įspėjimą arba baudą nuo 60 iki 140 eurų, juridiniams asmenims – iki 600 eurų. 

Taip pat griežtinama administracinė nuosavybė ir už policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą bei už savivaldybių tarybų  sprendimų dėl kovos su žmonių užkrečiamųjų ligų protrūkiais nevykdymą.

Administracinių nusižengimų protokolus karantino pažeidimų galės surašyti ne tik Nacionalinio visuomenės sveikatos centro ar savivaldybių specialistai, bet ir policijos, karo policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos bei Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai.

Lietuvoje siekiant sustabdyti koronaviruso plitimą nuo kovo 16 dienos įvestas karantinas, kuris buvo pratęstas iki balandžio 13 dienos. Karantino metu šalies piliečiams draudžiama išvykti, uždarytos parduotuvės, išskyrus maisto ir vaistines. Sustabdyta SPA centrų, grožio salonų veikla. Be to, uždrausta visų kavinių, maitinimo įstaigų veikla, išskyrus galimybę teikti maisto išsinešimui paslaugą.

Be to, gyventojams rekomenduojama išeiti iš namų tik būtiniausiais atvejais, vaikų žaidimų aikštelėse neturėtų žaisti daugiau nei vienos šeimos nariai. Iš užsienio grįžusieji lietuviai ir asmenys, kuriems įtariamas koronavirusas, privalo izoliuotis dviejų savaičių laikotarpiui. 

Antradienio vakaro duomenimis, Lietuvoje iš viso yra patvirtinti 537 ligos atvejai.

Koronavirusas: simptomai ir apsaugos metodai
Tegai:
karantinas, koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2557)
Dar šia tema
Konservatoriai prieš Verygą: karantinas kaip politinio žaidimo objektas
Be karantino ir kaukių. Ši šalis surizikavo neiti Kinijos keliu
Vienaragis karantine: čiuožėja Medvedeva atliko psichodelinį šokį
Atvėsę orai privertė lietuvius laikytis karantino
Pasas ir pinigai, archyvinė nuotrauka

Paaiškėjo, kiek kartų praėjusiais metais bandyta papirkti muitinės pareigūnus

Pernai daugiausia neteisėtų pinigų siūlymo atvejų užfiksavo Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnai

VILNIUS, kovo 4 — Sputnik. Per praėjusius metus muitinės pareigūnai užfiksavo 210 atvejų, kai jiems buvo siūloma pinigų siekiant nuslėpti pažeidimus, išvengti mokestinių prievolių ar tikintis pareigūnų palankumo. Apie tai pranešė Muitinės spaudos tarnyba.

Pradėti 22 ikiteisminiai tyrimai dėl papirkimo, kaltais pripažintiems asmenims skirtos baudos iki 5 tūkst. eurų. Dažniausiai grynuosius pinigus muitinės ar asmens dokumentuose palieka Baltarusijos, Rusijos, Kazachstano piliečiai.

Pasak Lietuvos muitinės vadovo Jono Miškinio, beveik pusė — 88 atvejai — bandymų papirkti pareigūnus atvejų užfiksuota po nustatytų pažeidimų — kontrabandos, pavojingų krovinių gabenimo pažeidžiant saugos reikalavimus, krovinių vežimo taisyklių pažeidimų ir pan.

Pernai daugiausia neteisėtų pinigų siūlymo atvejų užfiksavo Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnai — 183 (2019 metais — 539 atvejai), Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnai užfiksavo 19 neteisėtų pinigų siūlymo atvejų (2019 metais — 44 atvejai), Kauno teritorinės muitinės pareigūnai — 7 atvejus (2019 metais — 4 atvejai), 1 atvejį užfiksavo Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnas.

Daugiausia neteisėtų pinigų siūlymo atvejų yra užfiksuojama krovininių automobilių atvykimo judėjimo juostoje — 137 atvejai, o jiems išvykstant iš Lietuvos — 45 atvejai. Tuo tarpu lengvųjų automobilių atvykimo judėjimo juostoje užfiksuojama tik maža dalis tokių atvejų — 3, išvykimo — 4 atvejai.

Dažniausia muitinės pareigūnus buvo bandoma papirkti Medininkų kelio poste — 82 atvejai, Šalčininkų kelio poste — 40 atvejų, Lavoriškių kelio poste — 35 atvejai, Raigardo kelio poste — 26 atvejai.

Pernai pačios institucijos iniciatyva 10 muitinės pareigūnų buvo pareikšti įtarimai piktnaudžiavimu tarnyba ir pagalba kontrabandininkams, iš jų 9 nušalinti nuo pareigų, 1 — atleistas iš pareigų.

Tegai:
kyšininkavimas, Muitinė
Dar šia tema
Muitininkai sulaikė statybiniais blokeliais užmaskuotą didelę cigarečių kontrabandą
Rusas bandė nelegaliai įvežti į Lietuvą daugiau tūkstančio pakuočių vaistų
Muitininkai vilkiku gabentame silkių krovinyje rado kontrabandinių rūkalų
Kriauklė virtuvėje, archyvinė nuotrauka

Tyrimas: tik 38 % Lietuvos gyventojų nepila į kanalizaciją neleistinų medžiagų

(atnaujinta 12:49 2021.03.03)
Dažniausiai į nuotekas gyventojai pila kavos tirščius, cheminius valiklius, panaudotą aliejų ir maisto likučius

VILNIUS, kovo 3 — Sputnik. Didžioji dalis Lietuvos gyventojų nesupranta, kokie jų veiksmai daro įtaką vandens telkinių taršai, rodo vandentvarkos bendrovės "Vilniaus vandenys" užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa.

Šių metų sausio mėnesį atlikta apklausa atskleidė, kad nors 99 proc. gyventojų savo veiksmais prisideda prie gamtos tausojimo, tik 44 proc. gamta rūpinasi, kreipdami dėmesį į tai, ką jie pila į klozetą ar kriauklę.

Dažniausiai gyventojai rūpinasi gamta nešiukšlindami gamtoje — šį pasirinkimą pažymėjo 92 proc. apklaustųjų. 81 proc. teigia rūšiuojantys atliekas, 63 proc. — saugo augalus, medžius, 60 proc. — taupo energijos išteklius (vandenį, elektrą ir pan.)

"Džiugu, kad daugumai žmonių rūpi gamta, tačiau vis dar matome, jog didžioji dalis gyventojų nesupranta ryšio tarp jų elgesio su nuotekomis ir gamtos saugojimo. Paklausus respondentų, ką jie pila į kriauklę ar klozetą paaiškėjo, kad tik 38 proc. šalies gyventojų nepila neleistinų medžiagų", — teigia Marius Švaikauskas, "Vilniaus vandenų" generalinis direktorius.

Dažniausiai į nuotekas gyventojai pila kavos tirščius (40 proc.), cheminius valiklius (27 proc.), panaudotą aliejų (21 proc.), maisto likučius (18 proc.).

Apklausa atskleidė, kad kuo žmogus jaunesnis, tuo mažiau jis žino, kaip elgtis su nuotekomis. Tik trečdalis 18–29 m. respondentų teigia, kad rūpinasi gamta kreipdami dėmesį, ką pila į kriauklę ar klozetą. Tuo tarpu 60–74 m. amžiaus grupėje tokių žmonių buvo 59 proc.

Paklausus detaliau, ką žmonės pila į nuotekas, tik 23 proc. jaunimo nepasirinko nė vienos iš paminėtų neleistinų medžiagų. O vyresnių žmonių grupėje teisingai su nuotekomis elgėsi daugiau nei pusė respondentų.

"Šie rezultatai rodo, kad Lietuvoje pastaruosius porą dešimtmečių labai trūksta švietimo, kaip elgtis su nuotekomis, Jauni žmonės nori rūpintis gamta ne mažiau nei vyresni, tačiau tam jiems trūksta arba elementarių žinių, arba jie yra linkę rinktis kitus būdus, kurie, matyt, visuomenėje yra labiau žinomi ir suprantami", — sako Švaikauskas.

Neleistinų medžiagų pylimas į nuotekas gali Lietuvos gamtai pakenkti dvejopai. Pirma, nuotekų valymo įrenginiai nėra pajėgūs išvalyti visų neleistinų teršalų. Antra, kavos tirščiai, riebalai užkemša vamzdžius, kas sukelia avarijas ir gali lemti neišvalytų nuotekų išsipylimą į gamtą.

Lietuvos gyventojų apklausą 2021 m. sausio mėn. "Vilniaus vandenų" užsakymu atliko rinkos tyrimų bendrovė "Norstat". Apklausoje dalyvavo 1000 respondentų, nuo 18 iki 74 metų amžiaus.

Tegai:
Lietuva, tyrimas
Dar šia tema
Daugiausia buitinių nuotekų pažeidimų pasitaiko nuošalesnėse kaimiškose vietovėse
Lietuvai gresia šimtų milijonų eurų baudos dėl situacijos su nuotekomis
Lietuva pateko tarp ES antilyderių pagal žmonių, gyvenančių name be tualeto, skaičių

Antarktidoje nufilmuotas atskilęs trijų Vilnių dydžio ledkalnis

(atnaujinta 22:32 2021.03.02)
Pranešama, kad pirmieji ledkalnio įtrūkiai atskilimo zonoje buvo užfiksuoti prieš dešimt metų, nuo tada zona buvo reguliariai stebima

Didžiosios Britanijos Antarkties tyrimas (BAS) užfiksavo milžinišką 1 270 kvadratinių kilometrų 150 metrų storio ledkalnį, atitrūkusį nuo Branto ledyno vakarų Antarktidoje.

Ledkalnis
© Sputnik / Илья Тимин

Lietuvos sostinės plotas yra kiek daugiau nei 400 kvadratinių kilometrų.

Anot BAS, nėra jokių požymių, kad visuotinis atšilimas turėtų reikšmingą vaidmenį šiame įvykyje.

Dideli ledo plyšiai šioje Antarktidos dalyje pirmą kartą buvo užfiksuoti prieš dešimt metų, o nuo to laiko BAS reguliariai stebi šią teritoriją. Požymiai, kad ledo atskėlimas yra neišvengiamas, paaiškėjo praėjusių metų lapkritį, kai zonoje atsirado naujas gilus įtrūkimas.

Per šį sausį naujas plyšys kiekvieną dieną išsiplėtė kilometru. Praėjusios savaitės pabaigoje plyšys per kelias valandas padidėjo keliais šimtais metrų, ir ledkalnis atsiskyrė.

Tegai:
ledynai, Antarktida
Dar šia tema
Tyrimų stotis "Molodežnaja". Senieji ir naujieji Antarktidos spąstai
Mokslininkai nustatė "prarastą" Antarktidos šilumą