VILNIUS, balandžio 7 — Sputnik. Vilniaus meras Remigijus Šimašius įvardijo sąlygas, kurioms susiklosčius gali prasidėti karantino nutraukimas. Apie tai jis parašė savo Facebook paskyroje.
Meras pažymėjo, kad, preliminariais skaičiavimais, viena savaitė karantino valstybei kainuoja ne mažiau kaip pusę procento BVP ir net ir išėjus iš karantino atsitiesimas nebus greitas.
Savivaldybės vadovas paaiškino, kad toks drastiškas ekonomikos susitraukimas — tai ne tik minusiniai BVP skaičiai, bet ir asmeniniai bankrotai, netektys, dužusios svajonės, o galiausiai ir nepakankamas viešųjų funkcijų, įskaitant sveikatos apsaugos sistemos, finansavimas.
Pasak Šimašiaus, kyla klausimas, kada bus galima nutraukti karantiną, tačiau svarbu suprasti, kad atsakymas — ne konkreti data, o tam tikra susiklosčiusi situacija.
"Karantiną galime švelninti tada, kai būsime tikri, kad susirgimų nedaugės taip, kad prieitume iki kiniško, itališko, ispaniško, šveicariško, britiško, niujorkietiško scenarijaus. Pabrėžiu — ne tada, kai susirgimų nebus, net ne tada, kai susirgimų kreivė plokštės, o tada, kai susirgimų kreivė bus užtikrintai žemiau nei mūsų sveikatos pasirengimų su jais dorotis kreivė", — parašė meras.
Anot Šimašiaus, pirmiausia reikalinga tikra statistika. Meras pažymėjo, kad turi tik Vilniaus statistiką, o patikimos statistikos iš Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro nėra.
"Dėl visos eilės abrakadabrų sprendimuose nežinome kas ir kada pasveiko, nežinome net kas ir kada susirgo", — pasiskundė meras.
Antra, pasak Šimašiaus, sprendimai dėl karantino bus galimi, jei pagaliau bus tiriami visi, kas bent kiek pateko į riziką būti užsikrėtę, t. y. turėję bet kokį kontaktą, turintys bet kokius ligos požymius, visi medikai.
Trečia, jei gydytojams bus užtikrinta maksimali apsauga — kai visiems užteks asmeninių apsaugos priemonių.
Ketvirta, kai padidės greitaisiais testais patikrintų žmonių skaičius.
Penkta, jei bus užtikrintas šimtaprocentinis saviizoliacijos laikymasis tiems, kas serga, bei tiems, kas turėjo su sergančiais kontaktą.
Anot Šimašiaus, tik kai visos šios sąlygos bus patenkintos, ir kai užkrato atvejų kreivė stabilizuosis, tada bus galimi ir rimti sprendimai, susiję su karantino nutraukimu.
Meras pažymėjo, kad mokyklos ir vaikų darželiai, žinoma, nebus atidaryti pirmieji, nes vaikai turi daugiau fizinių kontaktų, todėl jie yra idealūs viruso "pasidalintojai". Be to, mokyklose ir darželiuose dirba daug vyresnio amžiaus darbuotojų, kurie yra rizikos grupėje.
Be to, lengvinant bendrąsias sąlygas, atskiroms grupėms jas gali tekti net griežtinti. Pavyzdžiui, žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis, ir senjorams. Pavyzdžiui, nesinaudoti viešuoju transportu bent jau tam tikromis "piko" valandomis ar draudimas eiti į parduotuves, tiekimą užtikrinant kitu būdu.
Šimašius taip pat pažymėjo, kad sąlygos gali švelnėti taikant detalesnes priemones, tokias kaip karantino mobilioji programėlė su papildomomis funkcijomis, griežtesnės procedūros dėl traukos centrų dezinfekcijos, nesibūriavimo juose ir pan.
Aptarnavimo sektoriaus, kur aptarnavimas vyksta po vieną, laipsniškas atidarymas vyks, jei bus užtikrinama tinkama dezinfekcija.
Apibendrindamas Šimašius pažymėjo, kad karantiną bus galima nutraukti tik gavus tikrus duomenis, ir jei šie duomenys rodys, kad padėtis stabilizavosi, jei sveikatos apsaugos darbuotojams bus užtikrinta apsauga, jei masiškai bus testuojami žmonės, ir jei bus namatytos visos rizikos tam tikroms žmonių grupėms.
"Sprendžiant dėl karantino ar kitų veiksmų, neturime teisės svarstyti ką rinktis — sveikatą arba ekonomiką. Turime tiesiog žmonių gyvenimus išsaugoti taip, kad jie liktų nesugriauti", — padarė išvadą meras.
Lietuvoje patvirtinti 880 koronavirusinės infekcijos atvejai, 15 žmonių mirė, aštuoni žmonės pasveiko. Kovo viduryje buvo įvestas karantinas, kuris galioja iki balandžio 13 dienos.
Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 pandemiją. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 1,21 mln. infekcijos atvejų 211 šalių, mirė beveik 67,6 tūkst. žmonių.
VILNIUS, kovo 8 — Sputnik. Iš Baltarusijos į Lietuvą negali patekti daugiau nei 1500 sunkvežimių, praneša Baltarusijos valstybės sienos komitetas.
13:00 valandos duomenimis, Baltarusijos pasienyje įvažiavimo į ES šalis laukia 2,3 tūkst. sunkvežimių.
Sunkiausia situacija stebima kryptimi į Lietuvą. "Kamennyj Log" pasienio punkte laukia 560 sunkvežimių, Kotlovkoje — 390. Beniakonyse ir Privalkoje — atitinkamai laukia 380 ir 185 sunkvežimiai.
Baltarusijos ir Latvijos pasienyje dviejuose pasienio postuose laukia 330 sunkvežimių. Pakeliui į Lenkiją susikaupė 460 sunkvežimių.
Baltarusijos ir Ukrainos pasieniuose eilių nėra.
VILNIUS, kovo 8 — Sputnik. Per mėnesį darbo neturinčių asmenų skaičius sumažėjo penkiais tūkstančiais – iki 277 tūkst, praneša Užimtumo tarnyba.
UŽT duomenimis, iš viso tai sudarė 16,1 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Registruoto nedarbo rodiklis nukrito 0,3 proc. punkto.
Vasarį į Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyrius kreipėsi 16,5 tūkst. naujų klientų — 19,8 proc. mažiau nei sausį ir 22,6 proc. mažiau nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.
Gerėjantys darbo rinkos rodikliai rodo ir tai, kad per antrąjį karantiną darbo rinka yra paveikta gerokai mažiau, palyginti su pirmąja pandemijos banga.
Įmonės dabar yra labiau prisitaikiusios prie karantino taisyklių ir veiklos ribojimų, mažiau neapibrėžtumo, padeda ir užtikrintumas dėl valstybės paramos teikimo — kompensuojamas 100 proc. darbuotojų, esančių prastovose, darbo užmokestis. Visa tai leido įmonėms išsaugoti darbuotojus bei imtis drąsesnių sprendimų — skelbti daugiau laisvų darbo vietų.
Darbo jėgos paklausa per mėnesį augo 15,2 proc. — Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje buvo registruota 23,9 tūkst. laisvų darbo vietų. 2020 metų vasarį buvo registruota 28,8 tūkst. darbo pasiūlymų.
Daugiausiai darbo pasiūlymų pateikė apdirbamosios gamybos (19,8 proc.), transporto ir saugojimo (15,6 proc.), statybos (14,2 proc.) bei didmeninės ir mažmeninės prekybos bei variklinių transporto priemonių remonto (14,0 proc.) įmonės.
Didžiausia paklausa buvo sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojų, krovikų, valytojų, pardavėjų, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojų, reklamos ir rinkodaros specialistų, siuvėjų, statybininkų.
Beveik 23 proc. (23,6 tūkst.) daugiau darbo neturinčių asmenų vasarį suteiktas užimtumas, palyginti su sausiu. 14,8 tūkst. suteiktos tarpininkavimo įdarbinant paslaugos — 7,9 proc. daugiau nei praėjusių metų vasarį. 1 tūkst. — remiamas užimtumas dalyvaujant aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, daugiausiai iš jų — 0,4 tūkst. dalyvauja remiamojo įdarbinimo priemonėse.
Du kartus daugiau darbo ieškančių asmenų (7,8 tūkst.) nei sausį pradėjo savarankišką veiklą, įsigiję verslo liudijimus.
Antrasis karantinas Lietuvoje buvo paskelbtas lapkričio pradžioje. Nuo tada respublikoje neveikia maisto prekių parduotuvės, paslaugų įstaigos, muziejai ir parodos. Pirmieji sušvelnimai kultūros srityje buvo padaryti tik praėjusią savaitę.
Lietuvos menininkai šeštadienį išėjo į akciją "Einanti paroda", kad atkreiptų valdžios dėmesį į savo problemas ir išsiųsti peticiją.
Prie Aušros Vartų susirinkę sostinės kultūrinės aplinkos atstovai su savo darbais nuvyko į Katedros aikštę.
Nuotraukoje: taikaus menininkų protesto Lietuvos sostinėje dalyvis.
Tuo pačiu metu, pasak akcijos dalyvių, muziejai ir galerijos Vilniuje gali dirbti saugiu lankytojams ir darbuotojams režimu.
Nuo šeštadienio Vyriausybė priėmė karantino sušvelnimo priemonių paketą. Dabar leidžiama aplankyti pažintinius ir turistinius takus, parkus, muziejus, galerijas ir kitas parodų įstaigas, sodus atvirose vietose grupėms iki penkių žmonių.
Menininkai paragino valdžios institucijas atkreipti dėmesį į tai, kad didelės parduotuvės veikia, aptarnaudamos daugybė žmonių, tačiau kultūros sektoriaus darbuotojai negali organizuoti parodų, nes jiems taikomi griežti reikalavimai.
Pasak protestuotojų, valdžios veiksmai kultūros srityje kenkia ne tik meno žmonėms, bet ir paprastiems gyventojams.
Kaip priminė protestuotojai, žmonėms reikia ne tik duonos, bet ir reginių.
Nuotraukoje: taikios menininkų protesto akcijos Vilniuje dalyviai.