Koronavirusas, archyvinė nuotrauka

Marijampolės ligoninėje nustatyti šeši nauji COVID-19 atvejai

(atnaujinta 12:52 2020.04.08)
Tyrimai parodė, kad dar 2 pacientai ir 4 personalo darbuotojai serga COVID-19, bendras nustatytų atvejų skaičius išaugo iki 24

VILNIUS, balandžio 8 — Sputnik. Marijampolės ligoninėje nustatyti šeši nauji COVID-19 atvejai. Apie tai savo paskyroje Facebook praneša Marijampolės meras Povilas Isoda.

Pranešama, kad užsikrėtė 2 pacientai ir 4 personalo darbuotojai. Iki šiol bendras nustatytų atvejų skaičius Marijampolės ligoninėje siekia 24.

Anot Marijampolės mero, vakar buvo ištirti 139 ligoninės darbuotojai ir 16 ligoninėje stacionarizuotų pacientų, kol kas iš laboratorijos dar laukiama 32 asmenų atsakymų. Šiandien planuojama ištirti dar apie 300 ligoninės darbuotojų ir pacientų.

"Ligoninėje situacija yra labai rimta, tačiau masinis visų darbuotojų ir pacientų tyrimas teikia vilčių, kad židinio plitimas bus sustabdytas", — rašo Isoda. 

Jis taip pat pabrėžia, kad ištirti visi Marijampolės greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojai ir visų atsakymai buvo neigiami.

"Pagrindinis iššūkis šiai akimirkai — užtikrinti būtinąsias paslaugas ligoninėje su gerokai išretėjusiu personalu (dėl ligos ir dėl saviizoliacijos). Šiandien dar kartą kreipėmės į visas privačias pirminės sveikatos priežiūros klinikas ragindami visus galinčius medikus ir slaugytojus laikinai padirbėti ligoninės priėmime tam laikui, kuriam trūksta ligoninės personalo", — rašo meras.

Antradienį pranešta, kad Marijampolės ligoninėje COVID-19 užsikrėtę 7 pacientai ir 11 medicinos darbuotojų.

Trečiadienio ryto duomenimis, Lietuvoje patvirtinta 912 koronaviruso atvejų. Iki balandžio 13 dienos Lietuvoje galioja karantinas, tačiau Skvernelis tvirtina, kad greičiausiai jis bus pratęstas dar dviem savaitėms. 

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 pandemiją. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau kaip 1,2 mln. infekcijos atvejų, daugiau nei 72,7 tūkst. žmonių mirė.

Manau, kad užsikrėčiau koronavirusu. Veiksmų planas.
© Sputnik
Manau, kad užsikrėčiau koronavirusu. Veiksmų planas.
Tegai:
COVID-19, Marijampolė
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2557)
Dar šia tema
ES skirs partneriams 15 milijardų eurų kovai su COVID-19
Lietuvoje COVID-19 sergančių skaičius perkopė 900 žmonių ribą
Europos Parlamente atkreipė dėmesį į padidėjusį smurto šeimoje lygį dėl COVID-19
Lietuvos pasienietis

Lietuvos pasieniečiai sulaikė 14 neteisėtų migrantų Irako

(atnaujinta 15:24 2021.01.24)
Užsieniečiai, kurie neteisėtai perėjo valstybinę sieną iš Baltarusijos, Lietuvoje pasiprašė prieglobsčio

VILNIUS, sausio 24 — Sputnik. Ignalinos rajone Tverečiaus užkardos pareigūnai sulaikė 14 Irako piliečių, neteisėtai perėjusių sieną iš Baltarusijos, praneša Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

Penktadienį VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Tverečiaus pasienio užkardos pareigūnai ties Ignalinos rajono Lazinkų kaimu užfiksavo einančią asmenų grupę. Kaip paaiškėjo, ji ką tik buvo neteisėtai perėjusi čia pat einančią Lietuvos ir Baltarusijos sieną.

Tverečiaus pasieniečiai sulaikė šiuos 14 neteisėtų migrantų. Tai buvo 7 vyrai, 2 moterys ir 5 nepilnamečiai. Visi jie turėjo Irako piliečių pasus, kuriuose nebuvo Šengeno vizų.

Iškart buvo nustatyta ir vieta, kur neteisėti migrantai ką tik perėjo sieną iš Baltarusijos.

Sulaikytieji pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje. VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus pasieniečiai pradėjo pirminius prieglobsčio suteikimo procedūros veiksmus. Apie tai informuotas Migracijos departamentas, kuris nagrinėja tokius prieglobsčio prašymus.

Pasieniečiai migrantus pristatė į Švenčionių pasienio užkardą, kur yra specialios patalpos prieglobsčio prašytojams apgyvendinti. Penktadienį užsieniečiams buvo atlikti testai dėl COVID-19. Šeštadienį priešpiet buvo laukiama atsakymų, kuriuos gavus bus sprendžiamas klausimas dėl užsieniečių apgyvendinimo vietos.

Dėl neteisėto valstybės sienos perėjimo VSAT Vilniaus pasienio rinktinėje pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Tegai:
pasieniečiai, nelegali migracija, migrantai, Irakas, Baltarusija, Lietuva
Temos:
Kontrabanda, dokumentų klastojimas ir kiti įvykiai Lietuvos pasienyje
Dar šia tema
Klaipėdoje saugomas du neteisėtus migrantus atplukdęs laivas
Pasieniečiai sulaikė du švenčioniškius, automobiliu atvykusius pasiimti kontrabandos
Mergina su kreditine kortele ir kompiuteriu, archyvinė nuotrauka

Izoliacijos pasekmės: Lietuvoje apsipirkimo internetu apimtys išaugo 80 proc

(atnaujinta 14:24 2021.01.24)
Dėl COVID-19  pandemijos interneto prekyba Lietuvos teritorijoje vos per vienerius metus padarė 2-3 metų pažangą

VILNIUS, sausio 24 — Sputnik. Praėjusiais metais šalies gyventojų apsipirkimo internetu apimtys, palyginti su ankstesniais metais, išaugo daugiau kaip 80 proc., rodo "Swedbank" atsiskaitymų duomenys. 

Banko klientai pernai vietinėse e. parduotuvėse įsigijo prekių ir paslaugų už daugiau kaip 1 mlrd. eurų, kai per 2019 m. jų išlaidos sudarė apie 580 mln. eurų. 

Be to, pirkėjai internetu atsiskaitymams ne tik užsienio, bet ir lietuviškose e. parduotuvėse vis dažniau pasitelkia mokėjimo korteles. 

"Buvo galima nuspėti, kad pandemija paskatins internetinės prekybos šuolį, tačiau realus jos augimas turbūt viršijo bet kokias prognozes. Įprastai metinis interneto prekybos apimčių augimas siekia apie 20-30 proc., o praėjusiais metais apimtys išaugo beveik du kartus", – sako "Swedbank" Lėšų valdymo pardavimų palaikymo departamento direktorius Deimantas Trumpickas.

Jis atkreipia dėmesį, kad dėl pandemijos interneto prekyba vos per vienerius metus padarė 2-3 metų pažangą.

Kaip rodo banko duomenys, pernai Lietuvos gyventojai už pirkinius internete atsiskaitė apie 26,5 mln. kartų, kai 2019 mуtais šis skaičius siekė apie 16,7 mln. kartų.

Tuo metu vieno apsipirkimo internetu metu pirkėjai vidutiniškai išleido apie 42,5 euro. Ši suma, palyginti su 2019 m., smarkiai nesikeitė – ji padidėjo maždaug 8 proc.

Interneto prekyba išlaikė pagreitį ir 2020 metų gruodžio mėnesį, kuomet jos augimas, palyginti su 2019 metų gruodžiu, sudarė apie 71 proc.

Tegai:
Lietuva, internetas, COVID-19
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lietuvoje prognozuojama rekordinė kalėdinė prekyba internetu
Vilniaus Kalėdų egle jau galima džiaugtis ir namuose — ji keliasi į internetą
Клайпедский порт

Tranzitas išvyks neatsisveikinęs. daryti Lietuvai be baltarusiškų krovinių

(atnaujinta 17:43 2021.01.24)
Padėtis Lietuvos ir Latvijos uostuose be Rusijos ir Baltarusijos krovinių darosi vis sudėtingesnė. RF ir Baltarusija perorientuos krovinių srautus į Leningrado sritį. Kas laukia transporto sektoriaus Baltijos šalyse 2021 metais?

Milijonai nuostolių

Latvijos ekonomika labai priklauso nuo transporto sektoriaus. Latvijos plėtros ir investicijų agentūros duomenimis, logistika ir transportas sudaro devynis procentus šalies BVP ir suteikia darbą maždaug aštuoniems procentams gyventojų. Tačiau 2020 metais tranzitas sumažėjo. Respublikos susisiekimo ministerijos duomenimis, pernai per vietinius uostus perėjo tik 44,9 mln. tonų krovinių, tai yra 28 proc. mažiau nei 2019 metais.

Panaši situacija susidaro ir Latvijos pervežimais geležinkeliu. 2020 metais jie vos viršijo 24 milijonus tonų.

Atrodytų, kad situacija Lietuvoje Latvijos fone yra kiek geresnė. 2020 metais Klaipėdos uosto krovinių srautas padidėjo 3,2 proc. ir sudarė beveik 48 mln. tonų. Tačiau nors trąšų perkrovimo apimtys padidėjo 2,6 proc., vienas pagrindinių rodiklių - naftos produktai – sumažėjo 21 proc.

Pasak uosto generalinio direktoriaus Algio Latako, šis nuosmukis paaiškinamas „bendru ekonomikos sulėtėjimu“. Tačiau 2021 metais Klaipėdos laukia naftos produktų perkrovimo mažėjimas, ir tai nėra dėl mažo tarptautinio verslo aktyvumo. Praėjusių metų gruodį Baltarusija paskelbė sustabdžiusi naftos produktų tranzitą per Klaipėdą. Šis sprendimas buvo reakcija į Baltijos šalių atsisakymą pripažinti prezidento rinkimus respublikoje ir sankcijų įvedimą Aleksandrui Lukašenkai. Tuo pačiu metu baltarusių kroviniai sudaro apie 30 procentų Klaipėdos uosto perkrovimo.

Klaipėdos uostas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Андрей Александров

Sutarčių nebus

Lietuvos geležinkelių vežėjas "LTG Cargo" taip pat išgyvena sunkius laikus. Bendrovė taip pat prarado sutartį su Baltarusija – sustabdžiusi naftos produktų eksportą per Klaipėdą, Baltarusijos naftos bendrovė (BNK) nepratęsė sutarties dėl krovinių pervežimo geležinkeliais.

Žinoma, naujos sutarties nebuvimas neigiamai paveiks Lietuvos ekonomiką, sako ekonomikos mokslų daktaras, Finansų universiteto prie Rusijos Federacijos vyriausybės prorektorius Aleksejus Zubecas. "Lietuva yra maža valstybė, joje gyvena trys milijonai žmonių, ji gyveno daugmaž normaliai dėl to, kad buvo tranzito šalis Baltarusijai. Tačiau jei ši parama bus pašalinta, nieko gero nebus", - interviu sakė ekspertas agentūrai Sputnik.

Nuo 2020 m. sausio iki lapkričio "LTG Cargo" gabeno apie 49 milijonus tonų krovinių, tai yra 3,5 proc. mažiau nei pernai.

Kroviniai vyksta į Rusiją

Daugelį metų Rusija ir Baltarusija buvo pagrindinės krovinių tiekėjos į Baltijos uostus. Tuo tarpu Rusijos Federacija dabar kuria savo uosto infrastruktūros statybą Leningrado srityje.

Rusijos krovinių kiekis Baltijos uostuose nuolat mažėja. Praėjusių metų gruodžio pabaigoje Latvijos geležinkelių valdybos pirmininkas Maris Kleinbergs paskelbė, kad rusiškos anglies tranzitas beveik visiškai sustabdytas. Dukterinės „Uralchem“ ir "Uralkalij" įmonės taip pat pranešė, kad ketina perkelti savo krovinius iš Latvijos uostų į Ust-Lugą. 2024 metais objekto uosto pajėgumas turėtų siekti 180 milijonų tonų.

Atsižvelgdama į tokias apimtis, Rusija gali tarnauti ne tik savo įmonių interesams, bet ir bendradarbiauti su kitų šalių vežėjais. Todėl Baltarusija susidomėjo Leningrado srities uostais. Tačiau Ust-Luga akivaizdžiai neketina apsiriboti Minsku kaip partneriu - uosto vadovybė jau paskelbė apie savo pasirengimą dirbti su kitomis valstybėmis. Konkurencijos sąlygos darosi vis griežtesnės  Baltijos uostams - rasti naujų klientų nebus lengva.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Baltijos šalys, Baltarusija, Rusija, krovinių vežimas, Lietuva
Dar šia tema
Politologas: po pandemijos Baltijos šalių laukia nauja masinė migracija
Politologas: Lietuva susidurs su dar didesnėmis tranzito problemomis nei Latvija
Užsienio politikos subtilybės. Kaip Lietuvos elitas kuria savo "vertybinį" įvaizdį
Šiandien nafta, rytoj trąšos — Lietuva praranda Baltarusijos tranzitą?