Moksleivis, archyvinė nuotrauka

Paaiškėjo, kada prasidės brandos egzaminų sesija

(atnaujinta 16:00 2020.04.09)
Lietuvoje galiojant karantinui švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu sudaryta planavimo grupė rengia siūlymus dėl brandos egzaminų ir priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarkos

VILNIUS, balandžio 9 — Sputnik. Brandos egzaminų sesija šiemet prasidės nuo birželio 22 dienos, praneša Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Brandos egzaminų vykdymo grafikas, priėmimo į aukštąsias mokyklas datos, reikalingos teisės aktų korekcijos bus derinamos šiandien vyksiančiame planavimo grupės posėdyje. Apie sprendimus bus informuojama artimiausiomis dienomis.

Pasak ministro, ši pavėlinta data leis abiturientams turėti daugiau laiko pasirengti egzaminams ne tik nuotoliniu mokymu, kaip yra šiuo metu, bet ir numatoma pasirengimą organizuoti įprastu būdu.

"Dabar pagrindinis mūsų darbas bus užtikrinti abiturientų pasirengimą, teikti jiems reikalingą pagalbą. Tam ministerija pasitelks mokytojų dalykininkų ir mokinių organizacijų atstovus. Abiturientai ruoštis egzaminams galės tiek nuotoliniu būdu, tiek ir planuojame suteikti galimybę tiesiogiai susitikti su mokytojais mokyklų patalpose pasibaigus karantinui ar švelnėjant jo sąlygoms. Žinoma, dirbsime kartu su mokyklų administracijomis, savivaldybėmis, kad būtų užtikrinama asmens higienai ir sveikatai tinkama aplinka", — sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Lietuvoje galiojant karantinui švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu sudaryta planavimo grupė rengia siūlymus dėl brandos egzaminų ir priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarkos.

Tegai:
brandos egzaminai, moksleiviai
Vilnius, archyvinė nuotrauka

"Vilniaus vandenys" ketina įrengti pirmąjį vandentvarkos muziejų po atviru dangumi

(atnaujinta 15:33 2021.04.17)
Belmonto vandenvietės teritorijoje planuojama įkurti vandentvarkos muziejų po atviru dangumi, kuriame lankytojai galėtų daugiau sužinoti apie vandentvarkos istoriją

VILNIUS, balandžio 17 — Sputnik. Bendrovė "Vilniaus vandenys" nusprendė dalį Belmonto (Tuputiškių) veikiančios  vandenvietės teritorijos apželdinti augalais ir įrengti čia pirmąjį vandentvarkos muziejų po atviru dangumi, praneša bendrovės spaudos tarnyba.

Tai pirmoji vandenvietė, kurią bendrovė planuoja atverti visuomenei.

"Stebime vis didėjantį visuomenės susidomėjimą vandentvarkos procesais. Žmonės nori apžiūrėti mūsų valymo ir vandens gerinimo įrenginius, sužinoti jų istoriją, savo akimis pamatyti, kaip vanduo išgaunamas ir atsiranda jų namuose. Tačiau tai – strateginiai, valstybės saugomi objektai. Todėl ieškome galimybių, kaip saugiai atverti dalį mums priklausančių, tačiau anksčiau visuomenei buvusių neprieinamų erdvių, pritaikyti jas miestiečiams ir miesto svečių poreikiams", – sako "Vilniaus vandenys" generalinis direktorius Marius Švaikauskas.

Pasak jo, ieškant galimybių, Belmonto vandenvietę buvo nuspręsta pasirinkti kaip eksperimentinę ir pabandyti joje suderinti vandens gavybą ir miestiečių galimybes leisti laiką vienoje gražiausių miesto vietų.

Belmonto vandenvietės sklypas – strategiškai patogioje ir vaizdingoje Vilniaus miesto dalyje. Teritorija, kurios plotas apie 20 tūkst. kv. m., yra įsikūrusi Vilnios upės kilpoje. Visiškai šalia jos – kitame upės krante – jau spėtas vilniečių pamilti Paupio mikrorajonas, kuriame ne tik kyla gyvenamieji pastatai, bet ir kuriasi bendrosios laisvalaikio zonos: įrengtas paplūdimys, ruošiamasi atnaujinti stadioną, įrengti čia poilsio vietas.

Įgyvendinant eksperimentą, pirmasis žingsnis buvo konsultuojantis su miesto želdyno specialistais dalį Belmonto vandenvietės teritorijos apsodinti tam tinkančiais augalais. Taip bendrovė prisideda prie žalesnio Vilniaus vizijos. Atrinkta ir vandenvietėje pasodinta pirmųjų 100 vnt. pušų sodinukų. Vėliau čia bus pasodinta ir daugiau, įvairesnių augalų. 

Vandenvietės sklype išsiraizgęs tankus vamzdynų tinklas, todėl planuojant tolesnį teritorijos apželdinimą bus parenkami specialūs augalai, taip pat specialus jų išdėstymas – zonavimas, kad augalų šaknys nekenktų vamzdynams ar kitiems po žeme esantiems įrenginiams. 

Sklype planuojama suformuoti ir poilsio zonas – takelius pasivaikščiojimui, pastatyti suolelius. Artimiausiais metais sklype bus įrengtos saulės elektrinės. 

Pati ambicingiausia idėja – Belmonto vandenvietės teritorijoje įkurti vandentvarkos muziejų po atviru dangumi, kuriame lankytojai galėtų daugiau sužinoti apie vandentvarkos istoriją, gyvai pamatyti išlikusius ir bendrovės specialistų saugomas senųjų vandentiekių fragmentus, įrenginius, kurie vandeniui išgauti ir tiekti buvo naudojami prieš šimtmetį, įspūdingiausius radinius.

Belmonto vandenvietė eksploatuojama nuo 1964 m. Tuomet ji tiekė vandenį aplink esančioms pramonės įmonėms: "Audėjas", Betono mazgas", "Matininkas". Po magistralinio vamzdyno rekonstrukcijos 2004 m. vanduo iš 6 čia veikiančių gręžinių pradėtas tiekti Pavilnio, Rasų, daliai Senamiesčio ir Užupio, S. Batoro g. gyventojams. 

Tegai:
Vilnius
Dar šia tema
Vilniaus autobusų parkas bus perkeltas 2023 metais
Skuodis Vilniaus ir Kauno oro uostus nori sujungti geležinkeliu
Vilniaus savivaldybė vaizdo įraše parodė, kaip daromos "oro vonios" medžių šaknims
Vyriausybės pastatas, archyvinė nuotrauka

Vaidotas Zemlys-Balevičius traukiasi koronaviruso ekspertų tarybos

(atnaujinta 14:47 2021.04.17)
Kaip pažymėjo matematikos mokslų daktaras Vaidotas Zemlys-Balevičius, pagrindinė pasitraukimo priežastis — laiko trūkumas

VILNIUS, balandžio 17 — Sputnik. Iš Nepriklausomos ekspertų tarybos prie Vyriausybės ir Prezidento sveikatos ekspertų tarybos traukiasi matematikos mokslų daktaras Vaidotas Zemlys-Balevičius. 

Apie tai jis pranešė šeštadienį savo puslapyje Facebook.

"Apie pasitraukimą galvojau jau kurį laiką. Pagrindinė priežastis - laiko trūkumas. Aktyvus dalyvavimas tarybų veikloje vis dėlto atima nemažai laiko.  Tą laiką aš rasdavau šeimos ir tiesioginio darbo sąskaita, atėjo laikas grąžinti skolas", — parašė jis.

Pasak Zemlio-Balevičiaus, ekspertų tarybos parodė kad Lietuvoje galima diskutuoti pateikiant mokslu pagrįstus argumentus. Svarbiausias tarybų darbo rezultatas yra pateikti dokumentai, kurių skelbimas viešai yra naujovė Lietuvoje, pažymėjo jis.

"Epidemijos valdymo sprendimai yra neišvengiamas kompromisas tarp įvairių nesuderinamų prioritetų, to ką reikėtų daryti ir svarbiausia tarp to kas yra įmanoma padaryti su turimais resursais. Niekada nepritariau visiems LRV sprendimams, buvo padaryta nemažai klaidų, bet nemanau kad su turimais valstybinių institucijų resursais ir kompetencijomis buvo galima padaryti reikšmingai geriau", — pažymėjo ekspertas.

Iš prie Vyriausybės sudarytos ekspertų tarybos COVID-19 klausimais prieš kurį laiką pasitraukė gydytojas Vytautas Kasiulevičius, Santaros klinikų atstovas Laimonas Griškevičius, Molėtų ligoninės direktorius Vaidotas Grigas ir kiti ekspertai.

Antrasis karantinas respublikoje įvestas nuo lapkričio pradžios. Šalies valdžia jį pratęsė iki vasaros pradžios. Tuo tarpu buvo nuspręsta sušvelninti kai kuriuos apribojimus, numatant išimtis asmenims, turintiems imunitetą COVID-19. Tarp jų persirgę COVID-19, kai diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu PGR testu arba antigeno testu, taip pat žmonės, kurie gavo vakciną nuo COVID-19, užregistruotą EVA.

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje iš viso nustatyta daugiau nei 232 tūkst. koronaviruso atvejų, mirė daugiau nei 3,7 tūkstančio žmonių.

Tegai:
koronavirusas
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Kitą savaitę bus galima aplankyti globos įstaigose gyvenančius artimuosius
Estijoje plinta "Pietų Afrikos" koronaviruso padermė
Lietuvoje nustatyta apie 1200 naujų koronaviruso atvejų, mirė 12 žmonių
Kauno vakcinavimo centras stabdo skiepijimą, nes nebeturi vakcinų
Fukušimos AE saugyklos su užterštu vandeniu

Rusija pageidauja Japonijos paaiškinti apie planus į vandenyną išmesti radioaktyvų vandenį

(atnaujinta 09:12 2021.04.17)
Rusijos URM atstovė Marija Zacharova taip pat pabrėžė, kad priimdama sprendimus dėl vandens šalinimo Japonija nesitarė su kaimyninėmis šalimis

VILNIUS, balandžio 17 — Sputnik. Rusija laukia Japonijos paaiškinimo apie planus išpilti radioaktyvų vandenį iš Fukušimos-1 atominės elektrinės į vandenyną, kur 2011 metais įvyko avarija. Tai teigiama oficialiame Rusijos užsienio reikalų ministerijos (URM) atstovės Marijos Zacharovos pareiškime, paskelbtame agentūros tinklalapyje.

"Tikimės, kad Japonijos vyriausybė parodys reikiamą skaidrumą ir informuos susirūpinusias valstybes apie savo veiksmus, galinčius kelti radiacinę grėsmę", — sakoma laiške.

Rusijos užsienio reikalų ministerija taip pat išreiškė viltį, kad Tokijas rimtai spręs šį klausimą ir padarys viską, kad būtų sumažintas neigiamas vandens išleidimo poveikis. Diplomatai tikisi Japonijos leidimo stebėti radiaciją kritimo vietose.

Zacharova taip pat pabrėžė, kad priimdama sprendimus dėl vandens šalinimo Japonija nesitarė su kaimyninėmis šalimis. Kaip pažymėta Užsienio reikalų ministerijoje, oficiali informacija šiuo klausimu neapima Ramiojo vandenyno ekologijos rizikos vertinimų.

Balandžio 13 dieną Japonijos valdžios institucijos oficialiai leido vandenį iš pažeistos "Fukušima-1" atominės elektrinės išleisti į vandenyną. Stoties cisternose sukaupta 1,25 milijono tonų skysčio, kurio techniškai pašalinti negalima.

2011 metų kovo 11 dieną įvyko stipriausias Japonijos istorijoje 9,1 balo žemės drebėjimas, sukėlęs cunamį, kurio bangos aukštis viršijo 40 metrų. Nelaimė ištiko pakrantę ir sukėlė avariją Fukušimos-1 atominėje elektrinėje, kur sugedo reaktoriaus aušinimo sistema. Tai nulėmė konstrukcijų sandarumo ir radioaktyviosios taršos pažeidimą. Stoties apylinkes paliko apie 300 tūkstančių gyventojų.

Tegai:
aplinkos tarša, Japonija, Rusija