Klaipėdos universitetinė ligoninė

Klaipėdos meras apsidžiaugė dėl ligoninės patikros COVID-19 fone

(atnaujinta 14:34 2020.04.11)
Meras taip pat išreiškė viltį, kad prokuratūra sugebės "išnarplioti" situaciją medicinos įstaigoje

VILNIUS, balandžio 11 — Sputnik. Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas pareiškė, kad nuoširdžiai džiaugiasi patikra, kurią anksčiau Klaipėdos universiteto ligoninėje pradėjo apylinkės prokuratūra.

Apie tai Grubliauskas paskelbė savo Facebook paskyroje.

Penktadienį paaiškėjo, kad Klaipėdos apygardos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl viruso išplitimo aplinkybių Klaipėdos universitetinėje ligoninėje.

Šis sprendimas buvo priimtas gavus pranešimų apie galimus kovos su epidemijomis ar užkrečiamosiomis ligomis taisyklių, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimus ir tarnybos pareigų neatlikimo Klaipėdos universitetinėje ligoninėje.

Buvo pranešta, kad ligoninėje yra didelė užsikrėtimo COVID-19 grėsmė tiek personalui, tiek pacientams.

Pažymėtina, kad šis ikiteisminis tyrimas pradėtas ne dėl konkretaus asmens galimai padarytos nusikalstamos veikos, bet siekiant objektyviai įvertinti, ar yra pagrindo SAM pareiškime minimas aplinkybes vertinti kaip nusikalstamą veiką. Įtariamųjų šiame ikiteisminiame tyrime šiuo metu nėra.

Pasak Grubliausko, jis sužinojo apie tai, kad prokuratūra "narplios" situaciją universitetinėje ligoninėje, iš viešosios informacijos.

"Nuoširdžiai tuo [tyrimu — Sputnik] džiaugiuosi ir tikiu, kad būtent ši institucija [prokuratūra — Sputnik] nešališkai ir kompetentingai atsakys į visus klausimus ir įvardins kas yra kas. Visiems ir apie visus", — socialiniame tinkle rašė Klaipėdos meras.

Taip pat jis pabrėžė, kad savivaldybė ir jis asmeniškai bendradarbiaus su prokuratūra viso tyrimo proceso metu, teikiant bet kokią reikiamą informaciją.

Ligoninės palata
© Sputnik / Пресс-служба Департамента здравоохранения города Москвы

"Tikiu ir tikiuosi, kad būtent šio tyrimo rezultatas ir bus neginčytinas bei gerbtinas verdiktas visoms bendro atsakymo taip ir nerandančioms pusėms. Visoms [pusėms — Sputnik]", — teigė Grubliauskas.

Kaip anksčiau pranešta, Lietuvoje koronavirusas buvo nustatytas nemažai gydytojų daliai. Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologės Daivos Razmuvienės, Lietuvoje izoliuoti apie dešimt tūkstančių gyventojų, iš jų daugiau nei tūkstantis yra medicinos darbuotojai.

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje buvo nustatyta daugiau kaip 1020 COVID-19 atvejų, mirė 23 žmonės, pasveiko daugiau nei 50.

Taip pat skaitykite:

Tegai:
koronavirusas, ligoninė, Vytautas Grubliauskas, Klaipėda
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2426)
Dar šia tema
Ekspertas: Lietuvos konservatoriai galvoja tik apie politiką, užuot rūpinęsi gyventojais
Vokietijos URM vadovas įvertino JAV ir Kinijos kovos su koronavirusu patirtį
Žolinė, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: rugpjūčio 15-osios šventės

(atnaujinta 18:51 2020.08.14)
Rugpjūčio 15-ąją Lietuvoje minima Žolinė, o dar ir Zarasų gimtadienis

Rugpjūčio 15 yra 227-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 228-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 138 dienos.

Žolinė, Šv. Mergelės Marijos dangun ėmimo šventė

Rugpjūčio viduryje lietuviai nuo seno šventė vasaros ir rudens sandūrą, kai svarbiausi lauko darbai jau buvo nudirbti. Žolinė (Dzūkijoje — Kopūstinė) — tai atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis diena. Javai jau nupjauti ir suvežti, uogos ir vaisiai surinkti, privirta uogienių. Moterys šią dieną rinkdavo gražiausias laukų gėleles, vaistažoles, dėkodavo Žemei už derlių ir grožį. Ūkininkai šiai šventei iškepdavo duonos iš šviežio derliaus ir padarydavo alaus, giros. Žolinių švęsti susirinkdavo visa giminė, buvo prisimenami ir giminės mirusieji. Buvo tikima — kas neateis kartu švęsti per Žolinę, bus neturtingas. Šventės dieną buvo aukojami gyvuliai ir rituališkai kepama duona: naujojo derliaus miltų tešlos paplotėliai svaidomi iš rankų į rankas per ugnį, kol iškepdavo.

Romėnai šią dieną garbindavo deivę Dianą, graikai — Artemidę. Šios deivės buvo laikomos augalų ir gyvūnų globėjomis. Aptinkama žinių, kad 500 m. prieš Kr., rugpjūčio 15 dieną buvo atidaryta deivės Dianos šventykla Romoje, ant Avetino kalvos.

Lietuvoje įvedus krikščionybę, ši šventė sutapatinta su Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo diena. Pasakojama, kad Jėzaus motinos Marijos mirties apaštalai budėjo prie jos kapo. Petras išvydo, kaip Marija prisikėlė iš numirusiųjų ir Viešpats ją paėmė į dangų. Atidarę patikrinti karstą, apaštalai Marijos kūno neberado — karste buvo tik daugybė gražių gėlių.„Ir pasirodė danguje didingas ženklas: moteris, apsisiautusi saule, po jos kojų mėnulis, o ant galvos dvylikos žvaigždžių vainikas" (Apr 12, 1). Taip apaštalas Jonas aprašo regėjimuose matytą Saulėtąją moterį — bažnyčios, kovojančios prieš žemės blogį, biblinį slibiną, simbolį. Marijos dangun ėmimo dogma paskelbta tik 1950 m., tačiau liturginis šio įvykio minėjimas žinomas nuo V amžiaus.

Kiekvienais metais Lietuvos bažnyčiose rengiami iškilmingi Žolinės atlaidai. Bažnyčiose šventinamos vaistingos laukų žolelės, gėlės, javai ir daržovės. Dzūkės nuo seno į gėlių puokštę įdėdavo morką, griežtį, buroką ar net kopūsto galvą. Pašventintų daržovių valgydavo visa šeimyna, padalydavo su pašaru gyvuliams, tikėdami, kad taip visi bus apsaugoti nuo ligų. Merginos nusipindavo ir pašventindavo devynis skirtingų augalų vainikėlius. Sudžiovinti žolynai būdavo laikomi pirkioje už šventųjų paveikslų, užėjus griaustiniui, jais smilkydavo namus, susirgę gerdavo iš jų išvirtą arbatą.

Taip pat šią dieną gimtadienį švenčia Zarasai.

Zarasai — miestas šiaurės rytų Lietuvoje, Utenos apskrityje (49 km į šiaurės rytus nuo Utenos) prie Zaraso ežero. Zarasų gimtadieniu laikomi 1506 metų rugpjūčio 15 diena. Iki tol šioje vietoje gyveno sėliai.

Manoma, kad 1506 metais metu čia buvo įkurtas Zarasų dvaras, o Zaraso ežero saloje — vienuolynas su mūrine bažnyčia. Salą su ežero krantu jungė 200 metrų ilgio medinis tiltas. 1530 metais vienuolynas perkeltas į Antalieptę, o bažnyčia į dabartinę jos vietą krante.

Savo vardadienius šią dieną švenčia Napalys, Napoleonas, Visvilas, Visvilė, Visvyda, Visvydas, Visvydė.

Tegai:
šventės, šventė
Studentai

Lietuvoje patvirtinti minimalūs rodikliai stojantiems į aukštąsias mokyklas

(atnaujinta 12:54 2020.08.14)
Minimalūs rodikliai privalomi stojantiems į valstybės finansuojamas studijų vietas, jie tvirtinami kasmet prieš dvejus metus

VILNIUS, rugpjūčio 14 — Sputnik. 2022 metais, kaip ir 2021 metais, stojant į universitetus ir kolegijas vietoj užsienio kalbos valstybinio brandos egzamino bus įskaitomas bet kuris stojančiojo laisvai pasirinktas valstybinis brandos egzaminas, praneša Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius patvirtino minimalius rodiklius stojant į aukštąsias mokyklas 2022 metams.

"Stojantiesiems sudaromos geresnės galimybės pasiruošti savo pasirinktai studijų krypčiai. Pavyzdžiui, jei moksleivis ketina studijoms rinktis chemiją arba fiziką, jis galės koncentruotis į intensyvesnį būtent šių dalykų mokymąsi", — pasakė ministras.

Pažymima, kad 2022 metais stojantieji į aukštąsias mokyklas turės būti išlaikę tris valstybinius brandos egzaminus — lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir vieną laisvai pasirenkamą. Minimali valstybinių brandos egzaminų išlaikymo riba — 16 balų.

Anot ministerijos, išimtis — menų studijos, į jas stojantiems vidurkis bus skaičiuojamas tik iš dviejų valstybinių brandos egzaminų — lietuvių kalbos ir literatūros bei laisvai pasirenkamo.

Kiti reikalavimai išliks tokie patys kaip ir 2020 metais. Priimant į universitetus ir kolegijas bus atsižvelgiama ne tik į stojančiųjų valstybinių brandos egzaminų rezultatus, bet ir į metinių pažymių vidurkį. Į universitetus galės būti priimami stojantieji, kurių penkių privalomų mokytis dalykų įvertinimų vidurkis bus ne mažesnis negu 7, į kolegijas — ne mažesnis negu 6.

Vidurkis skaičiuojamas pasirenkant penkis geriausius įvertinimus iš brandos atestato priede įrašytų aštuonių dalykų: lietuvių kalbos ir literatūros; gimtosios kalbos (baltarusių, lenkų, rusų arba vokiečių); užsienio kalbos; matematikos; istorijos arba geografijos, arba integruoto istorijos ir geografijos kurso; biologijos arba fizikos, arba chemijos, arba integruoto gamtos mokslų kurso; meninio ugdymo srities dalyko arba technologijų programos krypties dalyko, arba integruoto menų ir technologijų kurso, arba specializuoto ugdymo krypties (dailės arba inžinerinio, arba meninio, arba muzikos) programos dalyko; fizinio ugdymo arba pasirinktos sporto šakos, arba specializuoto ugdymo krypties (sporto) programos dalyko.

Minimalūs rodikliai privalomi stojantiems į valstybės finansuojamas studijų vietas. Stojantiems į valstybės nefinansuojamas studijų vietas reikia būti išlaikius bent vieną valstybinį brandos egzaminą.

Kaip nustatyta Mokslo ir studijų įstatyme, minimalūs reikalavimai stojantiesiems į aukštąsias mokyklas tvirtinami kasmet prieš dvejus metus.

Tegai:
studijos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuva
Temos:
Švietimas Lietuvoje
Dar šia tema
Lietuvoje didėja pedagoginių studijų populiarumas
Liberalai kaltino "valstiečius" dėl prastų matematikos egzamino rezultatų
Monkevičius: bendrajame ugdyme reikalingi sisteminiai pokyčiai