Traktorius

Žemės ūkio ministerija į Lietuvą neleido atvykti šimtams lenkų ūkininkų

(atnaujinta 17:35 2020.04.16)
Ministerija pažymėjo, kad valstybė daugiausia dėmesio skiria kovai su COVID-19 pandemija, todėl ji negali rizikuoti

VILNIUS, balandžio 16 — Sputnik. Žemės ūkio ministerija praneša, kad neleido Lenkijos ūkininkams atvykti dirbti į Lietuvą.

Ministerija gavo Lenkijos ūkininkų prašymų leisti atvykti į Lietuvą dirbti ūkio darbus jų valdomuose žemės sklypuose. Ūkininkų skaičius gali siekti kelis šimtus. Pastaruosius metus pasienyje su Lietuva gyvenantys lenkai vis dažniau apdirba lietuviškas žemes.

Atsisakymo priežastimi tapo koronaviruso pandemija. Žemės ūkio ministras Andrius Palionis pareiškė, kad kalbėjo tiek su Lenkijos, tiek su Lietuvos pasienio ūkininkais. Jis pažymėjo, kad valstybė susitelkusi į pandemijos suvaldymą, todėl negali rizikuoti.

"Lietuviai ūkininkai supranta situaciją ir karantino metu pasirengę lenkams atlikti visus šiuo metu būtinus darbus", — sakė ministras.

Ministerija pažymėjo, kad pasikeitus situacijai bus priimti atitinkami sprendimai.

Nuo kovo 16 dienos Lietuvoje buvo įvestas karantinas, jis pratęstas iki balandžio 27 dienos. Taip pat ribojamas užsieniečių atvykimas į šalį.

Iš viso respublikoje patvirtinta daugiau nei 1120 koronaviruso atvejų, 30 žmonių mirė, daugiau nei 170 pasveiko.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 pandemiją. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 1,9 mln. infekcijos atvejų, daugiau nei 126 tūkst. žmonių mirė.

Tegai:
karantinas, koronavirusas, ūkininkai, Lenkija, Lietuva, Žemės ūkio ministerija
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2557)
Dar šia tema
Rusijos ambasada JAV susiginčijo su Baraku Obama dėl "Rusijos dezinformacijos"
Ekspertas apkaltino "Fox News" dalyvavimu informaciniame kare prieš Kiniją
JT mano, kad bado dėl koronaviruso nebus
Data

Kokia šiandien diena: lapkričio 30-osios šventės

(atnaujinta 16:15 2020.11.29)
Nuo lapkričio 30 dienos iki metų galo lieka 31 diena. Savo vardadienius šiandien švenčia Andriejus, Dovainė, Saugardas, Vytartė

Lapkričio 30 yra 334-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 335-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 31 diena.

2020 metų lapkričio 30 dieną saulė teka 08:14, leidžiasi 15:59, dienos ilgis — 07 val. 45 min.

Advento pradžia

Adventas (lotyniškai "atėjimas") — prieškalėdinis susikaupimo laikotarpis. Šiuo metu krikščionys ruošiasi didžiausiai šventei — kūdikėlio Jėzaus gimimui — Kalėdoms.

Anksčiau, pieš prasidedant Adventui, visus piemenis jų šeimininkai paleisdavo pas namiškius ilsėtis ir ruoštis šventei.

Advento pradžia laikoma šv. Andriejaus šventė, o pabaiga — Kūčių vakaras.

Šv. Andriejus, Saulės grįžtuvių laukimo pradžia

Nuo seno šią dieną lietuviai švęsdavo pirmąją žiemos šventę ir pradėdavo laukti Saulės sugrįžtuvių. Ši naktis buvo laikoma ypatinga, pranašiška. Tikėta, kad merginos šią dieną gali susapnuoti savo būsimą vyrą.

Į Lietuvą atėjus krikščionybei, ši diena sutapatinta su šv.Andrėjaus varduvėmis, tačiau senoviniai lietuvių burtai šios šventės metu dar ilgai išliko.

Andriejus, lietuvių dažniau vadinamas Andriumi, yra vienas populiariausių slavų vyrų vardų. Šis šventasis buvo Jėzaus apaštalas, Simono Petro brolis, pašauktas į mokinių būrį tada, kai taisė paežerėje tinklus žvejybai. Už tai šiedu šventieji laikomi žvejų globėjais.

Lietuvių liaudies buityje ši paskutinioji lapkričio diena nuo seno daugiausia susijusi su jaunimo, ypač merginų, vedybinės laimės spėjimais, analogiškais Kūčių-Kalėdų ir Naujųjų metų išvakarių būrimams. Kai kurie jų yra bendri su kitų Europos tautų tikėjimais. Kadangi nuo šv. Andriejaus prasideda prieškalėdinis susilaikymo, arba advento, laikotarpis, tad ir Andriejaus diena tapo lyg slenksčiu į naują metų laikotarpį, o vedybiniai būrimai kaip tik ir siejasi su pradžia, virsmu.

Mažosios Lietuvos prisijungimo prie Didžiosios Lietuvos akto diena

Lapkričio 30-oji paskelbta Mažosios Lietuvos diena.

Taip prisimenamas 1918 metais Tilžės aktu deklaruotas Mažosios ir Didžiosios Lietuvos susijungimas.

Savo vardadienius šiandien švenčia Andriejus, Dovainė, Saugardas, Vytartė.

Ši diena istorijoje

1427 metais gimė Kazimieras, Lietuvos didysis kunigaikštis, Lenkijos karalius, Jogailos sūnus, šv. Kazimiero tėvas. Mirė 1492 m.

1445 metais Vilniuje susirinko pirmasis Lietuvos Seimas.

1710 metais Turkija paskelbė karą Rusijai.

1939 metais daugiau nei 20 Rusijos divizijų įžengė į Suomijos teritoriją.

1987 metais priimta Afganistano Konstitucija.

1918 — Tilžėje pasirašytas Mažosios Lietuvos Tautinės tarybos aktas dėl prisijungimo prie Lietuvos.

1995 metais Bilas Klintonas tapo pirmuoju JAV prezidentu, apsilankiusiu Šiaurės Airijoje.

1996 metais Vilniuje atidaryta Maltos ordino ambasada Lietuvoje.

2009 metais didelė Venecijos dalis, taip pat ir Šv.Morkaus aikštė, po ciklono ir natūralios potvynio bangos atsidūrė po vandeniu. Didžiausias potvynis įvyko 1966 m. lapkričio mėnesį, kai miestas atsidūrė 1,94 m po vandeniu.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai
Aleksoto inovacijų pramonės parkas

Kauno Aleksoto inovacijų pramonės parkui suteiktas išskirtinis statusas

(atnaujinta 09:05 2020.11.29)
Bendras miesto, Vyriausybės ir ES indėlis į Aleksoto inovacijų pramonės parką sieks apie 14,6 mln. eurų

VILNIUS, lapkričio 29 — Sputnik. Vyriausybės nutarimu Aleksoto inovacijų pramonės parkas įtrauktas į visai Lietuvai svarbių projektų sąrašą, praneša Kauno miesto savivaldybė.

"Tapimas valstybei ekonomiškai svarbiu projektu yra ganėtinai retas įvykis, tačiau tai tik dar kartą patvirtina didžiulį Kauno potencialą. Tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu. Turime stiprų Vyriausybės palaikymą čia kurti inovacijų parką su naujomis darbo vietomis, pritraukti užsienio kapitalą bei skatinti mokslo, tyrimų bei verslo sinergiją ir augimą", – kalbėjo miesto meras Visvaldas Matijošaitis. 

Vyriausybės sprendimas taip pat žymi naujų darbų pradžią – miestas gali pradėti rengti inovacijų parko plėtros planą, numatantį, kokios įmonės galės čia įsikurti ir vykdyti veiklas, kokios sąlygos joms bus taikomos. 

Строительная площадка инновационного индустриального парка Алексотас
Aleksoto inovacijų pramonės parko statyba

Šiuo metu tarp Europos prospekto ir Lakūnų plento įsikūrusioje teritorijoje jau paklotos požeminės komunikacijos bei inžineriniai tinklai. AIPP teritorijoje pilnai išasfaltuotos aštuonios gatvės, įrengtas apšvietimas. Šiuo metu čia tiesiami pėsčiųjų ir dviračių takai. 

Užbaigus susisiekimo infrastruktūros vystymo darbus, planuojama rekonstruoti buvusias sraigtasparnių dirbtuves. Didžiulis angaras užima daugiau kaip 10 tūkst. kvadratinių metrų plotą. Po renovacijos, patalpose įsikurs inovacijų parko administracija ir laboratorijos.

Rekonstruotas erdves taip pat galės nuomotis aukštą pridėtinę vertę kuriančios Lietuvos ir užsienio įmonės, kurios orientuojasi į mokslinius tyrimus, prototipų gamybą ir kitų inovatyvių sprendimų plėtrą.

Greitosios pagalbos automobilis
© Sputnik / Владислав Адамовский

Kvalifikuotiems tyrėjams, mokslininkams numatyta sukurti virš pusantro šimto darbo vietų. Čia taip pat  bus įsteigti 3 mokslo ir studijų institucijų filialai bei įrengtas verslo inkubatorius.  

Skaičiuojama, kad bendras miesto, Vyriausybės ir Europos Sąjungos indėlis į Aleksoto inovacijų pramonės parką sieks apie 14,6 mln. eurų.

Prognozuojama, kad šiuo projektu Kaunas pritrauks apie 90 mln. eurų privataus kapitalo investicijų, taip pat sukurs virš 1000 gerai apmokamų darbo vietų. 

Ypatingas statusas suteikiamas tik tiems projektams, kurie ženkliai prisideda prie šalies ekonominio, socialinio, kultūrinio ar politinio augimo. Neseniai šio pripažinimo sulaukė "Rail Baltica", Kauno viešojo logistikos centro bei Rytų–Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projektai.

Tegai:
Kaunas
Vitaminai

Nustatytas vitamino B2 trūkumo pavojus

(atnaujinta 14:43 2020.11.29)
Pastebėta, kad vitaminas B2 arba riboflavinas pasižymi antioksidacinėmis savybėmis, leidžiančiomis neutralizuoti laisvuosius radikalus ir palengvinti daugelio ligų sukeltą oksidacinę žalą

VILNIUS, lapkričio 30 — Sputnik. Perdanos universiteto ekspertai pasakojo apie vitamino B2 trūkumo pavojų, rašo "Star".

Pastebėta, kad vitaminas B2 arba riboflavinas pasižymi antioksidacinėmis savybėmis, leidžiančiomis neutralizuoti laisvuosius radikalus ir palengvinti daugelio ligų sukeltą oksidacinę žalą.

Tačiau didelis laisvųjų radikalų kiekis gali pakenkti ląstelėms ir audiniams, o vėliau padidinti vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto ir Alzheimerio ligos riziką.

Taip pat riboflavino trūkumas yra susijęs su padidėjusiu oksidaciniu stresu, dėl kurio gali pablogėti kraujodaros sistemos funkcijos, atsirasti anemija ir eritroidinė hipoplazija. Virškinimo sistemą taip pat gali varginti vitamino B2 trūkumas, sutrinka medžiagų apykaita.

Be to, ekspertai pažymi, kad reikiamo šios medžiagos kiekio trūkumas gali sukelti migreną, plaukų slinkimą, kataraktą, o jos papildymas priešingai, gali pagerinti būklę esant tokioms problemoms.

Tegai:
sveikata, vitaminai
Dar šia tema
PSO iškėlė kelių nulinių COVID-19 pacientų teoriją
Mokslininkai papasakojo apie džiovintų vaisių pranašumą prieš šviežius